Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. gynėjo advokato Edgaro Jautakio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. R. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta P. R. galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.1. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 25 d., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas stacionariu kompiuteriu „Cooler Master“, interneto ryšiu užsisakė iš nenustatyto asmens Nyderlandų Karalystėje ir neturėdamas tikslo platinti, įgijo 0,09 g popieriaus lapelį, perforacijos būdu padalintą į 9 kvadratinius mini lapelius ir impregnuotą nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kuriame yra 0,00041 g gryno lizergido (LSD), kuris yra įtrauktas į 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų“ I-ąjį sąrašą bei šią psichotropinę medžiagą siuntė, nurodydamas pardavėjui šią įgytą psichotropinę medžiagą atsiųsti jo nurodytu adresu, į jo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), gavėju nurodydamas savo vardą ir pavardę – P. R., taip inicijavo neregistruotos pašto siuntos su įgytu nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos siuntimą į Lietuvos Respubliką, kuomet vykdančiam jo nurodymą pardavėjui per gabenimo paštu paslaugas teikiančią įmonę atsiuntus šią siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, į AB „Lietuvos paštas“ logistikos centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 25 d., apie 21.18 val. psichotropinę medžiagą surado ir paėmė siuntą patikrinę muitinės pareigūnai;

1.2. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad tais pačiais veiksmais ir tomis pat aplinkybėmis, atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, kad 0,09 g popieriaus lapelis, perforacijos būdu padalintas į 9 kvadratinius mini lapelius ir impregnuotas nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kuriame yra 0,00041 g gryno lizergido (LSD), jam iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką būtų atsiųstos neregistruotoje pašto siuntoje, kuri 2021 m. balandžio 25 d. apie 21.18 val. buvo atgabenta į AB „Lietuvos paštas“ logistikos centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip neturėdamas leidimo gabeno šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo P. R. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir P. R. BK 36 straipsnyje numatytu pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus, kad iki bylos nagrinėjimo teisme dėl aplinkybių pasikeitimo jis tapo nepavojingas.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra visos sąlygos taikyti BK 36 straipsnį ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį kaip asmenį praradusį pavojingumą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2.2. Nuteistojo gynėjas, vadovaudamasis BK 36 straipsnio nuostatomis, nurodo, kad abi P. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinių medžiagų kontrabanda ir neteisėtas disponavimas nedideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, be tikslo jas platinti, įvertinus jų padarymo aplinkybes, yra mažesnio negu tipinio pavojingumo. Nepaisant to, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal galiojančią teismų praktiką, sunkūs nusikaltimai paprastai negali prarasti pavojingumo netgi esant faktiniam aplinkybių pasikeitimui. Tuo tarpu išvadą, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nepavojingu tapo pats P. R., patvirtina konkrečios bylos aplinkybės: P. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir dar mokydamasi gimnazijoje, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, gimnazijos administracijos pateiktoje charakteristikoje apibūdintas išskirtinai teigiamai.

2.3. Apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, svarbu ir tai, kad P. R. nurodė, jog apie LSD ir jo atpalaiduojantį poveikį sužinojo iš kalbų su draugais. Tuo metu jam buvo įtemptas laikas (šalyje paskelbtas karantinas), mokslai dėl pandemijos vyko iš namų, jis negalėjo bendrauti su bendraklasiais, dėl ko atsirado socialinė izoliacija, pradėjo jausti įtampą, nerimą, nes prieš tai intensyviai sportavo, o dėl karantino, to daryti nebegalėjo (negalėjo išsikrauti), buvo visą laiką priverstas būti namuose ir pan. Gynėjas pažymi, kad būdamas pavyzdingu ir pažangiu moksleiviu, jo ginamasis dėl mokslų jautė didelę psichinę įtampą, kurią sumažinti deja pasirinko netinkamas priemones. Tai nulėmė P. R. veiksmus neteisėtai įsigyjant psichotropines medžiagas.

2.4. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad sutartinai mokslininkai, tarptautinės organizacijos ir šalies institucijos pripažįsta nuotolinio mokymo dėl karantino neigiamą įtaką vaikų sveikatai ir savijautai, yra pateiktos išvados, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ar elgesys karantino metu pablogėjo, nes nutrūko įprastas ugdymas, nukentėjo vaikų priežiūra (neturėdami kito pasirinkimo, dirbantys tėvai dažnai palikdavo vaikus vienus, o patys ėjo į darbą, todėl tai sudarė daugiau prielaidų rizikingam elgesiui, įskaitant didesnį bendraamžių poveikį ir priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimą), atsirado socialinė izoliacija (mokyklos yra socialinės veiklos ir žmonių sąveikos vietos. Joms užsidarius, daug vaikų ir jaunuolių stokoja socialinio kontakto, kuris yra esminis mokymuisi ir jų raidai).

2.5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo metu P. R. lanko gimnaziją, pamokos vyksta kontaktiniu (įprastu) būdu, streso, kuris buvo tuo metu, nebėra, nutraukė santykius su netikrais draugais, vėl sportuoja, pakeitė savo dienotvarkę, pradėjo groti, pradėjo geriau mokytis, mokykloje tapo atsakingu už renginius, tapo brandesniu, suprato kvaišalų žalą ir pavojų gyvybei bei sveikatai ir ateityje neketina tokiais dalykais užsiimti. Tai, nuteistojo gynėjo vertinimu, rodo P. R. teigiamus pasikeitimus bei kad įvykis jį padarė suaugusiu žmogumi, kuris geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. P. R. padaryti nusikaltimai buvo atsitiktiniai, jie nėra jo vedamo gyvenimo pasekmė.

2.6. Sprendžiant dėl P. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis siuntos su psichotropinėmis medžiagomis negavo ir jos nepriėmė, iki pirmųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų su P. R. atlikimo nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai bandant atsiimti psichotropines medžiagas ar bent jo domėjimasis tų medžiagų likimu, o byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog galima nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

2.7. Apibendrindamas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, gynėjas mano, kad jų visuma leidžia daryti išvadą, jog dėl aplinkybių pasikeitimo P. R. asmuo prarado pavojingumą ir kad iki šios bylos nagrinėjimo teisme jis tapo nepavojingas. Juolab, kad tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant klausimus, susijusius su baudžiamosios atsakomybės taikymu nepilnamečiams, visais atvejais yra siekiama žmogų resocializuoti, integruoti į visuomenę, o ne vien tik nubausti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo P. R. gynėjo advokato Edgaro Jautakio apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog P. R. nepagrįstai buvo paskirta bausmė, kadangi jis prarado pavojingumą, todėl turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį. Būtent šį klausimą ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apygardos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes ir nuteistojo P. R. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir faktą, jog nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis P. R. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), kad jis disponavo labai nedideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, jo padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra nepilnametis, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 126–127), mokosi, gerai charakterizuojamas (t. 2, b. l. 22–27), neturi savarankiškų pajamų ir yra išlaikomas tėvų. Be kita ko Kauno apygardos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, skiriant bausmę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, nustatydamas jos trukmę mažesnę nei šios bausmės vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismas taip pat skyrė laisvės apribojimo bausmę, t. y. vieną iš švelnesnių alternatyvių sankcijoje numatytų bausmių, nustatydamas jos minimalią trukmę (tris mėnesius).

8. Apeliaciniame skunde yra išdėstytas prašymas atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Nagrinėjamu atveju prašoma P. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi asmuo prarado pavojingumą. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį, yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti minėto straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą.

9. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog asmuo tampa nepavojingu tada, kai pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos jį veikia teigiamai. Šiuo konkrečiu atveju tokių sąlygų nenustatyta. Apeliantas savo skunde nenurodė nė vienos pasikeitusios aplinkybės, kuri įrodytų, kad P. R. tapo nepavojingu. Visų pirma skunde nurodytos aplinkybės, kad abi P. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinių medžiagų kontrabanda ir neteisėtas disponavimas nedideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, be tikslo jas platinti, įvertinus jų padarymo aplinkybes, yra mažesnio negu tipinio pavojingumo, kad P. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir dar mokydamasis gimnazijoje, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, gimnazijos administracijos pateiktoje charakteristikoje apibūdintas išskirtinai teigiamai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja vertinimo apie jo asmenybės nebepavojingumą, kadangi egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo neteisėtų veiksmų. Svarbu pažymėti, jog tai, kad nuteistasis po nusikaltimo kitų teisės pažeidimų nepadarė, nemažina jo asmenybės pavojingumo, kadangi įstatymuose įtvirtintų pareigų laikymasis ir draudimų nepažeidimas yra asmens pilietinė pareiga, kurios vykdymas yra privalomas ir savaime nešalina bei nemažina asmens pavojingumo. Be to, šios aplinkybės teismui buvo žinomos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir į jas teismas atsižvelgė, skirdamas švelnesnę nei nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, sankcijoje numatyta bausmę bei ne pačią griežčiausią iš alternatyvių sankcijoje numatytų bausmių, minimalaus dydžio bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad 2020 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną visoje Respublikoje, buvo nustatyta speciali asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių, paslaugų teikimo tvarka, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygos ir kt., tikslu riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, ir dauguma Lietuvos gyventojų patyrė tam tikrus suvaržymus, nepatogumus bei diskomfortą, ypatingai kalbant apie jauno amžiaus žmones, moksleivius, nepateisina P. R. įvykdytos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog apie LSD ir jo atpalaiduojantį poveikį P. R. sužinojo iš kalbų su draugais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. R. paaiškino, kad apie LSD, jos poveikį ir tai, kad ją galima užsisakyti į kompiuterį parsisiuntus TOR naršyklę, jis sužinojo iš neįvardintų draugų dar 2020 m. spalio mėn. ir tuo metu jis ir parsisiuntė šią naršyklę į savo kompiuterį (t. b. l. 145–147). Tačiau, kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 14 d. stacionaraus kompiuterio „Cooler Master“, paimto 2021 m. rugpjūčio 27 d. kratos, atliktos P. R. namuose adresu (duomenys neskelbtini), metu, protokolo, šio kompiuterio apžiūros metu nustatyta, kad naršyklė „tor browser“ (lietuvių kalba - „tor naršyklė“) į kompiuterį buvo įdiegta 2020 m. rugpjūčio 24 d., buvo nustatyti 124 paieškos rezultatai. Taip pat matyti 1221 paieškos rezultatai paieškos laukelyje įrašius žodį „monero“. Tarp paieškos rezultatų matyti, kad Monero GUI Wallet version 0.17.1.9 (lietuvių kalba - Monero GUI piniginės versija 0.17.1.9) į kompiuterį buvo įdiegta 2021 m. balandžio 9 d. (1 t., b. l. 55–59). Iš 2021 m. birželio 14 d. pašto siuntos, sulaikytos 2021 m. balandžio 25 d., apžiūros protokolo matyti, kad siuntoje esantį voką, randamas A4 formato baltas popieriaus lapas, kuriame matomi gavėjo duomenys: ,,P. R. (duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje matomas spausdintas užrašas ,,DAF‘‘; toliau matomi užrašai anglų k., kur nurodyta, kad tai yra sąskaita faktūra, 2021-12412, 2021 balandžio 12. (1 t., b. l. 90-98).

11. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad TOR naršyklė į nuteistojo kompiuterį buvo įdiegta tuomet, kai Lietuvoje dar nebuvo prasidėję mokslo metai, moksleivių atostogų metu ir vasaros metu buvo sušvelnintos visuotino karantino sąlygos, kuomet P. R. turėjo galimybę užsiimti įvairia kultūrine, sportine ir kitokia veikla, ir ši naršyklė buvo atsisiųsta anksčiau (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki galimai buvusio susitikimo su neįvardintais draugais ir sužinojimo apie galimybę atsisiųsti psichotropinę medžiagą (2020 m. spalio mėn.). Kaip matyti iš P. R. parodymų, duotų viso proceso metu, jis, parsisiuntęs naršyklę, ją atsidarė, sužinojo, domėjosi LSD medžiaga, jos savybėmis, o praėjus maždaug pusmečiui, 2021 metų balandžio mėnesį, prisijungė prie TOR naršyklės, susirado internetinę parduotuvę, kuri prekiauja LSD, pasirinko atitinkamą jos kiekį ir sumokėjo elektronine valiuta. Atsižvelgiant į tai, kad siunčiama LSD medžiaga buvo padalinta į devynias dalis, darytina išvada, kad P. R. siuntėsi šią psichotropinę medžiagą ne vienkartiniam naudojimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad P. R. daryti nusikalstamą veiką pastūmėjo jo negatyvi psichologinė būsena dėl esamos pandeminės situacijos Lietuvoje ir bendravimas su netinkamais draugais, kurių pasiūlymai pastūmėjo jį padaryti nusikalstamą veiką ir su kuriais po nusikalstamos padarymo nutraukė ryšius, dėl ko tapo P. R. prarado pavojingumą ir kad iki šios bylos nagrinėjimo teisme jis tapo nepavojingu.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo metu P. R. lanko gimnaziją, pamokos vyksta kontaktiniu (įprastu) būdu, streso, kuris buvo tuo metu nebėra, nutraukė santykius su netikrais draugais, vėl sportuoja, pakeitė savo dienotvarkę, pradėjo groti, pradėjo geriau mokytis, mokykloje tapo atsakingu už renginius, tapo brandesniu, suprato kvaišalų žalą ir pavojų gyvybei bei sveikatai ir ateityje neketina tokiais dalykais užsiimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių taip pat negalima pripažinti įrodančių, kad P. R. pasikeitė tiek, kad tapo nebepavojingas. Nors pirmosios instancijos teismas jų nenurodė ginčijamame nuosprendyje, aptariant bausmės skyrimą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu teisiamajame posėdyje P. R. jas nurodė, todėl jos teismui taip pat buvo žinomos priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę. Be kita ko apygardos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas P. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pripažino, kad nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo jo asmenybės pavojingumas nebuvo didelis.

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-449/2020, kurioje asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 36 straipsniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nutartis nėra teismo precedentas nagrinėjamai bylai, kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra visiškai analogiškos nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms.

14. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad P. R. siuntos su psichotropinėmis medžiagomis negavo ir jos nepriėmė, nesidomėjo tų medžiagų likimu, o byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog galima nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Tai, kad P. R. negavo ir nepriėmė siuntos su psichotropinėmis medžiagos, nereiškia, kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamas veikas ir kad tai menkina P. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. R. sumokėjus už psichotropines medžiagas internetinėje parduotuvėje ir iniciavus jų siuntimą, pašto siuntą su šiomis medžiagomis pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, į teritorinės muitinės pašto postą, kuriame psichotropines medžiagas surado ir paėmė muitinės pareigūnai. Atlikdamas šiuos veiksmus jis baigė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, nes nuo pinigų pervedimo už neteisėtą, neturint leidimo, psichotropinės medžiagos gabenimą per valstybės sieną momento daikto (psichotropinės medžiagos) konkretus valstybės sienos kirtimo ir patekimo į muitinę laikas nuo pirkėjo valios nebepriklauso. Nustatyta ir tai, kad P. R. siunta su psichotropinėmis medžiagomis nebuvo pristatyta, o jis pats šios siuntos gavimu pašto poste nesidomėjo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jis ir neieškojo būdų siuntos su psichotropinėmis medžiagomis atsisakyti. Tai, priešingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, rodo, kad nuteistasis suprato savo padarytų veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą bei siekė nepatekti į teisėsaugos akiratį, o ne jo, kaip asmens, padariusio nusikalstamas veikas, pavojingumo ir galimos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos išnykimą, t. y. nerodo esminio pokyčio jo psichiniame santykyje su padarytomis nusikalstamomis veikomis.

15. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nesama pagrindo nuteistojo P. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį.

16. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės apribojimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad P. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Todėl tenkinti nuteistojo P. R. gynėjo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. R. gynėjo advokato Edgaro Jautakio apeliacinį skundą atmesti.