Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 2 d. gautu atsakovės viešosios įstaigos Alytaus kolegijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė viešoji įstaiga Alytaus kolegija padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus kolegijai, trečiasis asmuo – Danutė Remeikienė, dėl viešosios įstaigos Alytaus kolegijos akademinės tarybos 2015 m. kovo 2 d. protokolinio sprendimo Nr. V3-16 ir viešosios įstaigos Alytaus kolegijos tarybos 2018 m. kovo 15 d. protokolinio sprendimo Nr. V3-18 panaikinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.