Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-986-755/2015

2015 m. gruodžio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr.2-1092-02-2001,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1092-02/2001 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo J. V. ieškinį patenkino ir iš atsakovės A. S. priteisė 6800 Lt negrąžintos paskolos bei 340 Lt žyminio mokesčio. 2015-06-10 teisme buvo gautas ieškovo J. V. prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1092-02/2001, pagal Europos Parlamento ir tarybos reglamentą Nr. 805/2004, kuris 2015-06-15 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas, nustačius, kad prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo negali būti tenkinamas, kadangi pateiktas dėl sprendimo, kuris priimtas 2001-11-21, t. y. dar iki 2004-04-21 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą įsigaliojimo.

2015-06-15 Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nutartį paliko galioti, papildomai atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas praleido 10 metų nustatytą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, kuris baigėsi 2013 metų gegužės mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą Visagino miesto apylinkės teismo 2015-10-05 nutartį, pareiškėjo J. V. 2015-09-29 skundą, iš skundžiamos nutarties turinio daro išvadą, jog teismas, nagrinėdamas 2015-09-29 J. V. prašymą, kuriuo suformuluoti reikalavimai: pripažinti teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagal Reglamentą Nr. 44/2001, šių reikalavimų pagrįstumo iš viso nevertino ir nenagrinėjo bei dėl jų motyvuotai nepasisakė. Teismas, išnagrinėjęs ir atmetęs J. V. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-1092-02-2001, sprendė dėl pareiškime nesuformuluoto reikalavimo, todėl tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad byloje keliamas klausimas iš esmės neišnagrinėtas (bylos esmė neatskleista), skundžiama nutartis naikintina, o 2015-09-29 J. V. „pakartotinas prašymas“ perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) bylos nagrinėjimo ribas nustato procesiniame dokumente nurodyti jo dalykas ir faktinis pagrindas, t.y. pareiškėjo (ieškovo) suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (CPK 111 str.2 d.405 p., 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Šis reikalavimas yra imperatyvus, nes tik esant vienodiems reikalavimams paduodamiems ieškiniams teismas turi galimybę išnagrinėti bylą ir įvykdyti savo pareigą užtikrinti šalių rungimosi, dispozityvumo, procesinio lygiateisiškumo, taip pat proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų įgyvendinimą (CPK 7, 12, 13, 17 str.). Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Teismų praktikoje nurodoma, jog būtent klausimą (bylą) nagrinėjančio teismo pareiga yra remiantis pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (faktiniu reikalavimo pagrindu) bei dalyku (reiškiamu reikalavimu) kvalifikuoti keliamą klausimą, tai yra parinkti bei pritaikyti aktualias proceso bei materialiosios teisės normas. Teismų praktikoje taip pat yra suformuluotos nuostatos, jog procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu teikiamas dokumentas turi tokias ydas, kurių nepašalinus būtų neįmanoma šios bylos nagrinėjimo procesą organizuoti taip, kad paminėtas ginčas būtų išnagrinėtas kuo greičiau ir teisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013, etc.).

Įvertinęs pareiškėjo J. V. 2015-09-29 prašymą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad buvo pagrindas vertinti ar šiame pareiškėjo prašyme aiškiai suformuluotas prašymo dalykas. Pateiktu prašymu prašoma pripažinti teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti pagal Reglamentą Nr. 44/2001, pats procesinis dokumentas pavadintas prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, bet prašymo rezoliucinėje dalyje pareiškėjas tokio prašymo apskritai nesuformulavo (b.l. 13). Nors pagal CPK 115 str. 4 d. klaidingas procesinio dokumento pavadinimas nėra kliūtis procesiniams veiksmams atlikti, tačiau J. V. 2015-09-29 prašyme nurodo, kad tai jo pakartotinis prašymas, o iš pirmojo J. V. 2015-06-10 pateikto prašymo matyti, kad jame buvo suformuluotas reikalavimas išduoti Europos vykdomąjį raštą (b.l. 1). Tokiu būdu nėra aišku ko pareiškėjas prašo, ar išduoti Europos vykdomąjį raštą, ar „pripažinti“ teismo sprendimą civilinėje byloje ir „leisti jį vykdyti“ pagal Reglamentą Nr. 44/2001. Iš J. V. 2015-09-29 prašymo reikalavimų – pripažinti civilinėje byloje Nr. 2-1092-02/01 sprendimą ir leisti jį vykdyti pagal Reglamentą Nr. 44/2001, nėra aišku ką reiškia prašymas pripažinti sprendimą civilinėje byloje ir kokius veiksmus dėl to turėtų atlikti apylinkės teismas, nes pagal CPK nuostatas Lietuvos Respublikoje priimto teismo sprendimo pripažinimo procedūra nenumatyta. Taip pat nėra aišku, ką konkrečiai pagal pareiškėjo prašyme suformuluotą reikalavimą turėtų atlikti teismas, kad „leisti“ vykdyti teismo sprendimą pagal Reglamentą Nr. 44/2001. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nesant aiškiems 2015-09-29 prašymo reikalavimams, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, prieš tai nenustatęs pareiškėjo reikalavimų, negalėjo pats nuspręsti, jog J. V. prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą ir tokį prašymą nagrinėti. Teismo pasisakymas dėl aiškiai nesuformuluoto reikalavimo vertintinas nagrinėjamu atveju kaip bylos esmės neatskleidimas. Dėl paminėtų aplinkybių, teismas turėtų taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.) ir įpareigoti pareiškėją aiškiai ir suprantamai suformuluoti savo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jeigu būtų nagrinėjamas patikslintas prašymą iš naujo, kuriuo prašoma išduoti Europos vykdomąjį raštą, pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį, jog Europos vykdomojo rašto išdavimo klausimas jau spręstas Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-15 nutartimi, ji yra įsiteisėjusi. Teikiant prašymą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, spręstina ar pakartotinis prašymas dėl to paties dalyko yra galimas, nepaisant to, jog pareiškėjas nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2015-09-23 nutarties motyvais, kai nėra duomenų, jog nurodytos teismų nutartys, priimtos dėl pirmojo J. V. prašymo, būtų panaikintos ar pakeistos.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog vertintina ar Reglamentas Nr. 44/2001 iš tiesų negali būti taikomas nagrinėjamu atveju. 2012 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 81 straipsniu, taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d. To paties Reglamento 80 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentu Nr. 1215/2012 pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ir nuo 2015 m. sausio 10 d. yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktas, skirtas Europos Sąjungos valstybių narių teismų jurisdikcijai nustatyti, teismų sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimui ir vykdymui tarpvalstybinėse civilinėse ir komercinėse bylose reglamentuoti. Reglamento Nr. 1215/2012 66 str. 2 d. numato, kad nepaisant 80 straipsnio, Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 toliau taikomas teismo sprendimams, kurie priimami iškeltose bylose, autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos iki 2015 m. sausio 10 d., kurie patenka į to reglamento taikymo sritį. Taigi, Reglamentas Nr. 44/2001 taikytinas po jo priėmimo iki 2015 m. sausio 10 d. išnagrinėtoms civilinėms byloms. Reglamentas Nr. 44/2001 įsigaliojo nuo 2002 m. kovo 1 d. (67 str.), tačiau Reglamento Nr. 44/2001 66 str. 2 d. numato, kad jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos prieš šio reglamento įsigaliojimą, po jo įsigaliojimo datos priimti teismo sprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal III skyrių: a) jeigu bylos kilmės valstybėje narėje buvo iškeltos po Briuselio arba Lugano konvencijos įsigaliojimo kilmės valstybėje narėje ir valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi; b) visais kitais atvejais, jeigu jurisdikcija buvo pagrįsta taisyklėmis, kurios atitiko taisykles, nurodytas II skyriuje arba kilmės valstybės narės ir valstybės narės, į kurią kreipiamasi, sudarytoje konvencijoje, galiojusioje bylos iškėlimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas teismo sprendimo vykdymo galimybė tikrinama skolininko buvimo vietos atitinkamame teisme, esant išieškotojo prašymui ir pateiktus reikiamos formos prašymą. Reglamento Nr. 44/2001 38 str. 1 d. numato, kad valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Prašymas pateikiamas II priedo sąraše nurodytam teismui ar kompetentingai institucijai (Reglamento Nr. 44/2001 39 str. 1 d.). Reglamento Nr. 44/2001 53 str. 1 d. numato, kad šalis, kuri prašo pripažinimo arba kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, pateikia teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti; o straipsnio 2 d. numato, kad šalis, kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, taip pat pateikia 54 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, nepažeisdama 55 straipsnio. Reglamento Nr. 44/2001 54 str. numato, kad valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą. Taigi, sprendimą priėmęs teismas, turi pareigą pagal minėtą Reglamentą išduoti atitinkamą pažymą, kuri nėra analogiška Europos vykdomajam raštui. Reglamente Nr. 44/2001 nenumatyta, kad suinteresuotos šalies prašymu tokia pažyma gali būti neišduota.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. naikintina, o pareiškėjo 2015-09-29 prašymas perduotinas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir J. V. 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.