Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams R. P. ir R. P. dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo Actio Pauliana pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovas būtinybę taikyti Actio Pauliana institutą grindžia šiais argumentais: ieškovas E. M. turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (įsiteisėjusiu teismo sprendimu), ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises, nes po sandorio sudarymo atsakovas E. P. tapo nemokus, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas nuo sandorio sudarymo, skolininkas R. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas R. P. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, atsakovė R. P., sudariusi su skolininku neatlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžininga, žinojo apie E. M. turtinius reikalavimus, panaikinus ginčijama sandorį, turto, 1/2 dalies buto adresu (duomenys neskelbtini)Palanga, vertė neviršija ieškovui priteistos sumos (buto dalies vertė 24100 Eur, priteisto ieškovui suma viršija 38000 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. P. ir R. P. dėl skolos priteisimo, prašė solidariai priteisti iš atsakovų R. P. ir R. P. 61900 Eur skolą, 12000 Eur palūkanas ir 29 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-390-796/2021 tenkino ieškovo E. M. ieškinį iš dalies ir pripažino negaliojančia 2019 m. rugsėjo 28 d. Sutartį dėl paskolos su nekilnojamojo turto įkeitimu, sudarytą tarp E. M. ir R. P., nuo jos sudarymo momento; priteisė iš atsakovo R. P. ieškovui E. M. 61900 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 61900 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. A. R. P. 2021 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo. 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-353-464/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo patenkintas, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2022 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-666-524/2022 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė ieškovui E. M. iš atsakovo E. P. 38094,60 Eur negrąžintą skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 38094,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 5 d. ir ieškovui 2023 m. sausio 11 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas buvo pateiktas teismo antstolio J. P. kontorai, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0172/23/00070, 2023 m. vasario 3 d. antstolio J. P. kontoros antstolio padėjėja B. Ž. – M. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, nurodė, kad skolininkas R. P. 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto sutuoktinei R. P..

6. Iš Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas/patalpa – butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso R. P., 2022 m. gegužės 19 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. 2193, įrašas galioja nuo 2022 m. gegužės 25 d..

Dėl Actio Pauliana sąlygų

7. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

8. Pripažinti sandorį negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

9. Pažymėtina, kad teismas visų pirma pasisako dėl šio instituto, nes jo taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

10. Actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje atsakovai ieškovo pareikštam ieškiniui prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

11. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

12. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

13. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2022 m. gegužės 19 d., ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymą nurodo sužinojęs 2023 m. vasario 3 d., kuomet antstolio J. P. kontoros antstolio padėjėja B. Ž.– M.elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad skolininkas R. P. 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi padovanojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto sutuoktinei R. P.. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas/patalpa – butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso R. P., 2022 m. gegužės 19 d. Turto pasidalijimo sutartis Nr. 2193, įrašas galioja nuo 2022 m. gegužės 25 d..

14. Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovo E. M. teiginiu, kad jis apie atsakovų sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, kuri pažeidžia jo kaip atsakovo R. P. kreditoriaus interesus sužinojo tik 2023 m. vasario 3d., todėl darytina išvada, kad E. M. ieškinys pateiktas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

Dėl neabejotinos ir galiojančios ieškovo (kreditoriaus) teisės (ne)egzistavimo

15. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo Actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003).

16. Ieškovas E. M. atsakovų R. P. ir R. P. atžvilgiu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri atsirado iki ginčijamos 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-666-524/2022 sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovui E. M. iš atsakovo E. P. 38094,60 Eur negrąžintą skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 38094,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi, vien iki ginčijamos 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties sudarymo dienos atsakovas R. P. turėjo 38094,60 Eur neįvykdytą įsipareigojimą ieškovui E. M.. Pažymėtina, kad šio skolos fakto neginčija ir pats atsakovas. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo R. P. įsipareigojimai ieškovui šiuo metu yra 38094,60 Eur.

17. Tai, kad egzistuoja ieškovo reikalavimo teisė atsakovo R. P. atžvilgiu patvirtinta ir atsakovo R. P. atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/23/00070.

Dėl ieškovo (kreditoriaus) teisių pažeidimo

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Arba nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus (pvz., gauna atlyginimą, į kurį gali būti nukreiptas alimentų išieškojimas), tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

19. Nagrinėjamu atveju, ginčijamos 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis tarp sutuoktinių buvo sudaryta po 2022 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo priteisti ieškovui E. M. iš atsakovo E. P. 38094,60 Eur negrąžintą skolą. A. J. Petriko kontoros antstolio padėjėja B. Ž. – M. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad skolininkas R. P. kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, sąskaitos areštuotos.

20. Iš to darytina išvada, kad jau po ginčijamo sandorio sudarymo dienos atsakovas R. P. tapo nemokus, todėl ginčijama 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus teises bei interesus.

21. Pažymėtina, kad atsakovai teismui pateiktuose analogiškuose atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu panaikinti 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį.

Dėl ginčijamo sandorio (ne)privalomumo

22. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.).

23. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

24. Atsakovas R. P. neturėjo jokios imperatyvios pareigos su atsakove R. P. sudaryti ginčijamą 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, juolab, jog žinojo, kad turi įsipareigojimų ieškovui.

25. Skolininkas, turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (pvz., sudaro sandorį nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t. y. vykdydamas sutartinį įsipareigojimą, parduoda turtą už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė). Taigi vykdydamas tokią savo pareigą skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditoriaus interesai, todėl turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi.

26. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada – kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties, juolab jog žinojo, kad turi įsipareigojimų ieškovui. Atsakovai turėjo suvokti, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovas taps nemokus ir pažeis kreditoriaus teises.

Dėl ginčijamo sandorio šalių (ne)sąžiningumo

27. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.

28. Taikant Actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

29. Tai, kad atsakovai R. P. ir R. P., žinodami apie ginčijamos 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovo atžvilgiu prisiimtus ir neįvykdytus 38094,60 Eur dydžio įsipareigojimus vis tik sudarė ginčijamą sutartį, kuria atsakovas perleido 1/2 jam priklausančio buto dalį, patvirtina atsakovų R. P. nesąžiningumą.

30. Be to, yra būtina atsižvelgti į tai, kad R. P. perleido turimą turtą su juo glaudžiai susijusiam asmeniui – R. P., kuri yra R. P. sutuoktinė. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad abi ginčo šalys buvo nesąžiningos.

Dėl sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo

31. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad buvo įrodytos visos Actio Pauliana sąlygos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų R. P. ir R. P. 2022 m. gegužės 19 d. sudarytą sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją.

32. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

33. Šiuo atveju restitucija taikoma tokiu būdu: atsakovui R. P. grąžinama pagal ginčijamą sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį atsakovei R. P. perleista 1/2 dalis buto/patalpos – buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 542 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1000 Eur išlaidas už advokato paslaugas (ieškinio parengimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pateikimas teismui), iš viso ieškovas patyrė 1542 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi ši suma lygiomis dalimis – po 771 Eur ieškovui E. M. priteisiama iš atsakovų R. P. ir R. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 19 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją: atsakovui R. P. grąžinama pagal ginčijamą sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį atsakovei R. P. perleista 1/2 dalis buto/patalpos – buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Palanga.

Priteisti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 771 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.