Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „Gipsonas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pradinė ieškovė UAB „Gipsonas“ 2017 m. liepos 24 d. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. J., kaip buvusios UAB „Moreda“ įmonės vadovės, 25120,47 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos eigoje UAB „Gipsonas“, kaip ieškovo, procesines teises perėmė G. G. (3 t., b. l. 189, 196).Ieškinyje ir dublike nurodo, kad UAB „Gipsonas“ ir UAB „Moreda“ 2014-10-20 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Gipsonas“ išnuomojo Bendrovei negyvenamąsias patalpas su patalpose esančiu ilgalaikiu turtu bei trumpalaikiu turtu. Už išnuomotas patalpas Bendrovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei apmokėti sąskaitas už draudimo paslaugas Sutarties bei 2015-10-27 Susitarimo Nr. P001 dėl 2014 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų sutarties pakeitimo ir papildymo numatyta tvarka, terminais bei sąlygomis. Bendrovė prievolę apmokėti įsiskolinimus UAB „Gipsonas“ turėjo atlikti per 15 dienų nuo PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo apmokėjimui. UAB „Gipsonas“ Sutartis su Bendrove buvo nutraukta 2016-12-14, pasirašant patalpų priėmimo perdavimo aktą ir patalpų defektų dokumentą. Be įsiskolinimo už nuomos, komunalines paslaugas ir draudimo paslaugas pagal Sutartį ir Bendrovei išrašytas sąskaitas, Bendrovė, kuriai vadovavo atsakovė, liko skolinga UAB „Gipsonas“ 19 867,60 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GIP000431 su žalos kompensavimo aktu, išrašytais 2016-12-30. Šiai sąskaitai buvo panaudota užskaita iš Bendrovės sumokėto depozito sumoje 8 688,60 Eur, todėl skolos likutis pagal žalos kompensavimo sąskaitą sudaro 11 179,00 Eur (19 867,60 Eur – 8 688,60 Eur = 11 179,00 Eur).Bendrovės nesumokėtas UAB „Gipsonas“ likutis iš viso sudaro 25 120,47 Eur. Bendrą 25 120,47 Eur įsiskolinimo (žalos) dydį bei užskaitos pagrįstumą taip pat įrodo MB Buhalterijos akademija 2017-03-15 Išvados, pateiktos atlikus buhalterinės ir finansinės apskaitos dokumentų sutvarkymą už periodą nuo 2016-06-01 iki 2017-01-01.Atsakovė neginčijo byloje skolos (ieškovo prašomos priteisti žalos) dalies, t.y. 13 941,47 Eur, kilusios dėl Bendrovės neapmokėtų sąskaitų UAB „Gipsonas“, tačiau ginčija žalos dydį už sugadintą turtą pagal 2016-12-30 PVM s.f. GIP000431 ir žalos kompensavimo aktą.. Atsakovė nuo pat UAB „Moreda“ įsteigimo momento, t. y. nuo 2014-09-26 iki 2017-02-27 ėjo Bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktorės pareigas ir buvo vienintelė Bendrovės akcininkė. Bendrovė 2017-06-23 buvo likviduota bankrutavus ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Gipsonas“ kreditorinis finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tame pačiame kreditorių susirinkime, per kurį buvo patvirtintas Bendrovės likvidacinis aktas bei Bendrovės pabaiga. UAB „Gipsonas“ faktiškai neturėjo galimybių reikšti pretenzijų bankroto neteismine tvarka proceso metu, kadangi UAB „Gipsonas“ kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas iki kreditorių susirinkimo, per kurį buvo patvirtinta likviduoti Bendrovę.Atsakovė neveikė kreditorių interesais, turėdama įstatymu padidintą rūpestingumo, atidumo bei atsargumo pareigą, pažeidė nurodytas pareigas, neinformuodama UAB „Gipsonas“, kaip kreditoriaus apie Bendrovės finansinę būklę, tęsdama nuosekliai blogėjančią Bendrovės mokumo būseną, nenutraukdama su UAB „Gipsonas“ sudarytos Sutarties, laiku nesikreipdama (nors turėdama pareigą kreiptis) dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeisdama Sutarties sąlygas dėl mokėjimo laiku už nuomą ir komunalines paslaugas, Sutartimi prisiimtą pareigą daryti einamąjį remontą (t. I., p. 51, Sutarties 5.3., 5,4 p., antstolio Raimundo Stanislausko Byloje pateiktos fotonuotraukos: 2016-12-14 datos: 0046, 0047, 9895, 9918, 9920, 9929, 9931, 9934, 9938, 9952, 9954), bei neatlikdama kitų būtinų veiksmų, siekiant eliminuoti žalos kilimą Ieškovei (t. I, p. 52, Sutarties p. 7.3., kaip pvz., laiku neinformavo nei UAB „Gipsonas“, nei draudimo kompanijos apie trečiuosius asmenis, kurie galimai galėjo sulaužyti UAB „Gipsonas“ baldus, santechniką ir t.t., nevykdė Sutarties nuostatų dėl sugadinto turto atlyginimo ar atpirkimo nauju, ką patvirtina antstolio Raimundo Stanislausko Byloje pateiktos fotonuotraukos: 2016-12-14 datos: 9894, 9900, 9901, 9905, 9908, 9913, 9915, 9916, 9941, 9942, 9965, 9967, 2016-12-08 datos: 8252, 8254, 8256, 8258, 8260, 8261, 8262, 8263, 8695.Būtent Atsakovė, kaip Bendrovės vadovė, buvo atsakinga už tinkamą Sutarties vykdymą bei teisės aktų nuostatų laikymąsi, tačiau savo neteisėtais veiksmais pažeidė tiek Sutarties nuostatas, tiek teisės aktų nuostatas. ĮBĮ 8 str. 4 d. įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Atsakovė, minėta, buvo Bendrovės direktore bei dalyve visą Bendrovės veiklos laikotarpį (nuo 2014-09-26 iki 2017-03-07). Įmonės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 14 str. 2 d., 21 str., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p.), kurias Atsakovė taip pat pažeidė šiuo konkrečiu ginčo atveju. Atsakovė, nevykdžiusi aukščiau aptartų imperatyviomis įstatymo normomis bei Sutartimi Atsakovei nustatytų pareigų, laikytina pažeidusi kartu ir bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą Ieškovui teismine tvarka reikalauti, kad Atsakovė atlygintų žalą, atsiradusią dėl aukščiau minėtų Atsakovės veiksmų, nes tam yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė R. J. 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko.Nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti tiesioginio ieškinio atsakovei. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą. Ieškovas savo reikalavimą grindžia vien tik atsakovės pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymu, dėl ko, pasak ieškovo buvo padaryta žala visai bendrovei, o ne individualiai ieškovei.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis nežinojo apie bankroto procesą, todėl negalėjo ginti savo teisių bankroto proceso metu, neatitinka tiesos, nes ieškovas registruotais laiškais buvo informuojama tiek apie bankroto bylos neteismine tvarka inicijavimą, tiek apie kreditorių susirinkimus, tačiau nepasinaudojo savo teise juose dalyvauti ar balsuoti už priimamus sprendimus.Ieškovui visą laiką buvo žinoma UAB „Moreda“ finansinė padėtis ir galėjimas vykdyti sutartines prievoles. UAB „Gipsonas“ faktiniu vadovu buvo jos akcininkas R. J., kuris nuomojamose patalpose turėjo savo kabinetą. Po metų nuo sutarties sudarymo kabinetu buvo leista naudotis UAB „Moreda“. Viename kabinete dirbo UAB „Moreda“ vadovė, buhalterė ir UAB „Gipsonas“ akcininkas, kuris aktyviai domėjosi UAB „Moreda“ gaunamomis pajamomis, užsakymais. Jam buvo žinomi tiek įmonės finansinė padėtis, tiek galėjimas vykdyti prievoles. R. J. ne tik naudojisi kabinetu, bet ir neatlygintinai maitinosi UAB „Moreda“ kavinėje, bare, viešbučio kambariuose. UAB „Gipsonas“ akcininko sutuoktinė yra vykdžiusi analogišką veiklą tose pačiose patalpose iki ją vykdė UAB „Moreda“. Jos bendrovė UAB „Rimvirita“ bankrutavo, todėl ieškovui buvo žinoma, kokios yra šios veiklos vykdymo galimybės. Matydama, kad veiklą vykdyti yra sunku, 2016-08-22 UAB „Moreda“ išsiuntė ieškovui pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas pats skatino dirbti toliau, o kadangi UAB „Moreda“ 2016 m. kalėdiniu laikotarpiu turėjo daug užsakymų, buvo nuspręsta dirbti iki 2016-12-31. Su tuo ieškovas sutiko, nes šildymo sezonu jam buvo aktualu turėti nuomininką, galėsiantį apmokėti didelius komunalinius mokesčius. 2016 m. pabaigoje ieškovas pradėjo trukdyti UAB „Moreda“ vykdyti veiklą, terorizuoti darbuotojus, o 2016-12-05 užrakino patalpas, taip neleisdamas atsakovei į jas patekti. 2016-12-08 antstolis konstatavo faktines aplinkybes apie UAB „Moreda“ išsikėlimą iš patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Šioje civilinėje byloje Nr. e2-1555-877/2018 ieškinį dėl 25120,47 Eur žalos atlyginimo atsakovei R. J. pareiškė uždaroji akcinė bendrovė „Gipsonas“. Bylos eigoje ieškovės UAB „Gipsonas“, procesines teises perėmė G. G. (3 t., b. l. 189, 196).R. J. nuo pat UAB „Moreda“, juridinio asmens kodas 303405416, įsteigimo momento, t. y. nuo 2014-09-26 iki 2017-02-27 ėjo Bendrovės vienasmenio valdymo organo – direktorės pareigas ir buvo vienintelė bendrovės akcininkė (1 t., b. l. 10). UAB „Moreda“ 2017 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė UAB „Moreda“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Šilkuva“ (1 t., b. l. 140-147). Apie bankroto procedūrą UAB „Gipsonas“ informuotas registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147). VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad atsakovės UAB „Moreda“ teisinis statusis nuo 2017 m. kovo 7 d. yra bankrutuojantis. UAB „Moreda“ 2017-06-23 buvo likviduota bankrutavus ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 10). Iš balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo Bendrovės įsteigimo dienos iki 2014-12-31, pateiktų Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui (1 t., b. l. 61-62), matyti, jog jau pirmųjų veiklos metų pabaigoje Bendrovės skolos, sudariusios 68 615 Lt, viršijo pusę turto vertės, kuri balanse atvaizduota, kaip 61 180 Lt suma. Kitaip tariant, po pirmų veiklos mėnesių Bendrovė, patyrusi 17 435 Lt nuostolių, jau buvo nemoki.Iš 2015 metų finansinės atskaitomybės (1 t., b. l. 64-65), matyti, kad Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 50 027 Eur, o turtas 12 740 Eur, t.y. Bendrovės įsiskolinimai jau 3,9 kartus viršijo Bendrovės visą turimą turtą. 2016-05-31 atsakovė pateikė Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registrui Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus – 2015 m. finansinę atskaitomybę, aiškinamąjį raštą, todėl sutiktina su ieškovu, kad atsakovės sužinojimo apie faktinę Bendrovės nemokumo būseną momentu laikytina 2016-05-31. 2014-10-20 UAB „Gipsonas“ ir UAB „Moreda“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (1 t. b. l. 49), kurios pagrindu UAB „Gipsonas“ išnuomojo UAB „Moreda“ negyvenamąsias patalpas su patalpose esančiu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu (1 t. b. l. 15, 40). Už išnuomotas patalpas Bendrovė įsipareigojo mokėti 3080 Eur plius PVM nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei apmokėti sąskaitas už draudimo paslaugas Sutarties bei 2015-10-27 Susitarimo Nr. P001 dėl 2014 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų sutarties pakeitimo ir papildymo (1 t., b. l. 55) numatyta tvarka, terminais bei sąlygomis. UAB „Moreda“ prievolę apmokėti nuomos mokestį UAB „Gipsonas“ turėjo atlikti per 15 dienų nuo PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo apmokėjimui (1 t. b. l. 51, 4.7. Sutarties punktas). 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimu, išsiųstu UAB „Gipsonas“ registruota pašto siunta, UAB „Moreda“ informavo, kad nuo 2016-11-15 sutartį nutraukia, kvietė UAB „Gipsonas“ ne vėliau kaip iki 2016-09-01 atvykti pasirašyti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo aktą (1 t., b.l. 135).UAB „Gipsonas“ sutartis su UAB „Moreda“ buvo nutraukta 2016-12-14, pasirašant patalpų priėmimo perdavimo aktą ir patalpų defektų dokumentą (1 t., b. l. 51). Atsakovės teigimu, 2016 metų pabaigoje, ieškovas pradėjo trukdyti UAB „Moreda“ vykdyti savo veiklą, terorizuoti darbuotojus, o 2017-12-05 užrakino patalpas, taip neleisdamas atsakovei į jas patekti. 2016 metų gruodžio 8 d. antstolis R. Stanislauskas atsakovės prašymu konstatavo faktines aplinkybes apie UAB „Moreda“ išsikėlimą iš patalpų. Atsakovės teigimu, pats ieškovas neteistai trukdė UAB „Moreda“ vykdyti jos veiklą, kas ir lėmė UAB „Moreda“ negalėjimą atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nurodė, kad iš esmės visą nuomos sutarties laikotarpį buvo vėluojama atsiskaityti už nuomą. Tačiau UAB „Moreda“ pagal galimybes dengė įsiskolinimus, o R. J. ne kartą ragino pačią įmonės vadovę dengti įsiskolinimą ieškovei jos turtiniais įnašais, imtis greituosius kreditus. Atsakovė į bendrovę, kaip akcininkė įnešė ženklias pinigų sumas, tokiu būdu siekdama atkurti įmonės mokumą ir norėdama atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi, ieškovui, iš esmės vykdžiusiam veiklą tose pačiose patalpose, faktinė įmonės turtinė padėtis buvo žinoma.Iš UAB „Moreda“ atsiskaitymų žiniaraščio matyti, kad J. K. yra suteikusi įmonei kreditą, kurio negrąžinta dalis 2017-05-03 yra 6354,12 Eur. R. J. negrąžinta kredito dalis yra 45256,78 Eur (3 t., b. l. 7), akcininko paskola 13070 Eur (3 t., b. l. 8-9), atsakovė įmonės bankroto byloje yra pareiškusi 58462,38 Eur kreditorinį reikalavimą, kurio dalis -423,67 Eur yra darbo užmokestis (pirmos eilės reikalavimas). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovė R. J. iš savo asmeninių lėšų yra atsiskaičiusi su įmonės kreditoriais 2016-10-03 500 Eur, 2016-09-28 1500 Eur UAB „Gipsonas“, 2016-09-28 250 Eur UAB „Kalnapilio- Tauro grupė“ ir kt. (3 t., b. l. 21-24); UAB „Gipsonas“ kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad R. J. ieškovei už nuomą 2016-07-25 sumokėjo 1500 Eur, 2016-07-19 – 200 Eur, 2016-07-13 – 1000 Eur, 2016-07-07 – 1000 Eur (3 t., b. l. 25-30). 2016-12-13 atsakovė UAB „Moreda“ suteikė 4620 Eur paskolą (3 t., b. l. 31). J. K. mokėjimo nurodymais ieškovei 2016-11-22 sumokėjo 200 Eur, 2016-11-07 – 700 Eur, 2016-10-31- 800 Eur, 2016-10-24- 1000 Eur, 2016-10-05- 510 Eur (3 t., b. l. 53-57). UAB „Moreda“ įsiskolinimas už nuomos, komunalines paslaugas ir draudimo paslaugas pagal Sutartį ir Bendrovei išrašytas sąskaitas yra 13 941,47 Eur (1 t., b. l. 19-32). Ieškovo teigimu, UAB „Moreda“ nesumokėtas UAB „Gipsonas“ likutis iš viso sudaro 25 120,47 Eur (1 t., b. l. 2), o bendrą 25 120,47 Eur įsiskolinimo (žalos) dydį bei užskaitos pagrįstumą taip pat įrodo MB Buhalterijos akademija 2017-03-15 Išvados, pateiktos atlikus buhalterinės ir finansinės apskaitos dokumentų sutvarkymą už periodą nuo 2016-06-01 iki 2017-01-01 (1 t., b. l. 33-34). Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais, kad MB Buhalterijos akademija neturėjo kompetencijos ir pagrindo vertinti atsakovės buhalterinės apskaitos, kadangi ji UAB „Moreda“ buhalterinės apskaitos netvarkė, o kokių duomenų pagrindu parengė savo išvadas byloje nėra pateikta, todėl šioms išvadomis teismas neturi pagrindo vadovautis. Tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad likvidavus UAB „Moreda“, už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas liko neatsiskaityta ir sutinka su ieškovo argumentu, kad pagal sutartį su UAB „Moreda“ sumokėtas depozitas sumoje 8 688,60 Eur sutartį nutraukus anksčiau nustatyto termino negalėjo būti įskaitytas nuomos mokesčio padengimui.2017 m. birželio 15 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Moreda“ kreditorių susirinkimas patvirtino UAB „Gipsonas“ kreditorinį reikalavimą 25120,47 Eur sumai (1 t., b. l. 13-14). Ieškovės teigimu, šią sumą sudaro 13 941,47 Eur, kilusios dėl UAB „Moreda“ neapmokėtų sąskaitų UAB „Gipsonas“, bei žala už sugadintą turtą pagal 2016-12-30 PVM s.f. GIP000431 (1 t., b. l. 35) ir žalos kompensavimo aktą (1 t., b. l. 36).Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateiktų Įmonių turto draudimo liudijimų matyti, kad UAB „Gipsonas“ turtas buvo apdraustas laikotarpiais nuo 2015-11-29 iki 2016-11-29, nuo 2016-11-29 iki 2017-11-29, nuo 2017-11-30 iki 2018-11-30, visais atvejais draudėjas UAB „Gipsonas“, naudos gavėjas R. J., buvo išmokėtos dvi išmokos dėl draudiminių įvykių – 2016-07-07 ir 2017-05-25, atitinkamai 673,55 Eur ir 335,12 Eur (3 t., b. l. 137-145).Ieškovo teigimu UAB „Moreda“ liko skolinga UAB „Gipsonas“ 19 867,60 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GIP000431 su žalos kompensavimo aktu, išrašytais 2016-12-30 (1 t., b. l. 35). Ieškovas nurodo, kad šiai sąskaitai buvo panaudota užskaita iš UAB „Moreda“ sumokėto depozito sumoje 8 688,60 Eur (1 t., b. l. 13-14), todėl skolos likutis pagal žalos kompensavimo sąskaitą sudaro 11 179,00 Eur (19 867,60 Eur – 8 688,60 Eur = 11 179,00 Eur). Su šia sąskaita UAB „Moreda“ nesutiko ir jos nepasirašė, 2017-01-13 raštu pareiškė, kad su PVM sąskaitoje- faktūroje nurodyta daiktų verte nesutinka, dalis sąskaitoje nurodytų daiktų buvo seni ir nusidėvėję, ir pareikalavo per 10 dienų atsiųsti minėto turto įsigijimo dokumentus bei sutarties su draudimo bendrove kopiją. 2017-01-20 pranešimu UAB „Gipsonas“ R. J. nurodė, kad ji su 2014-10-20 Trumpalaikio turto perdavimo akte nurodytomis turto vertėmis sutiko bei pažymėjo, kad prievolė kreiptis į draudimo bendroves dėl galimai trečiųjų asmenų veikos pasekmėje prarasto turto atsiradusių nuostolių atlyginimo išliko atsakovei (1 t., b. l. 67-68). Žalos kompensavimo akte nurodyta, kad du praustuvai kainuoja 460,20 Eur, elektroninė apsaugos signalizacija- 320,23 Eur, praėjimo kontrolės sistema- 2620,48 Eur, video stebėjimo sistema- 3332,74 Eur, kompiuterinė įranga- 2833,93 Eur, įgarsinimo sistemos- 3397,67 Eur, gastronominė pjaustyklė -381,31 Eur, sulčiaspaudė- 357,39 Eur, odiniai baldai- 4786,09 Eur, DL kondicionierius 1377,56 Eur (2 t., b. l. 56). Iš PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad praustuvai įsigyti 2002-04-05 už 1875 Lt (3 t., b. l. 175), video stebėjimo sistema – už 11507,30 Lt, kompiuterinė įranga- 2002 m. už 9785 Lt įsigyta 2002-06-11 (3 t., b. l. 176); įgarsinimo sistemos- 2002-06-28 už 11732,49 Lt (3 t., b. l. 177), kondicionierius- 2002-03-06 už 7203,40 Lt (3 t., b. l. 178), gastronominė pjaustyklė – 2002-06-14 už 1316,59 Lt, sulčiaspaudė- už 1234 Lt (3 t., b. l. 179), praėjimo kontrolės sistema- 2002-04-30 už 9048 Lt (3 t., b. l. 180), t. y. visas turtas yra įsigytas dvylika metų prieš jį perduodant UAB „Moreda“. Iš UAB „Gipsonas“ ilgalaikio turto apskaitos kortelių nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 (4 t., b. l. 33-42) nustatyta, kad praustuvų likutinė vertė po 1 Lt (46, 47 eilutės), elektroninės apsaugos signalizacijos- 400 Lt (21 eilutė), praėjimo signalizacijos – 200 Lt, video stebėjimo sistemos- 300 Lt (54 eilutė), kompiuterinės įrangos- 1 Lt (27 eilutė), įgarsinimo sistemos- 1 Lt (79 eilutė), gastronominės pjaustyklės -1 Lt (261 eilutė), sulčiaspaudės- 1 Lt (234 eilutė), odinių baldų- iš viso 4 Eur (193-195 eilutės), DL kondicionierius 500 Lt (28 eilutė), viso turto likutinė vertė 2015 metais buvo 1409 Lt arba 408,07 Eur, o ieškinio padavimo dieną ši vertė buvo dar mažesnė. Taigi, šie UAB „Gipsonas“ buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovo nurodomas žalos dydis yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios turto vertės. Atsakovei 2014-10-20 perduotas turtas, kurį ieškovė įsigijo 2002 metais, jau 2014 metais buvo visiškai ar iš dalies susidėvėjęs, o 2016 m. gruodžio mėnesį jis buvo susidėvėjęs dar labiau. Be to, liudytoja J. K. parodė, kad turto perdavimo metu praėjimo kontrolės sistema neveikė, dalis kambarių kortelių buvo pamestos, video neveikė, dalis odinių baldų buvo aplūžę. Turto priėmimo perdavimo metu atsakovė turto netikrino, su ilgalaikio turto kortelėmis nesusipažino, tose patalpose ilgą laiką buvo vykdoma analogiška veikla, todėl turtas buvo susidėvėjęs. Įvertinus aplinkybę, kad dalis įrangos jos perdavimo bendrovei metu neveikė, labiau tikėtina, kad jos vertė buvo dar mažesnė, negu nurodyta turto apskaitos kortelėse. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir žalos dydžio įrodinėjimo naštos taisyklę, kad šioje situacijoje žalos dydį pagrįsti yra ieškovės pareiga, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomas 19 867,60 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GIP000431 žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Liudytoja J. K. parodė, kad atsakovės sutuoktinis yra R. J. pusbrolis, visi verslo sprendimai buvo derinami su R. J., su juo sėdėjo viename kabinete, R. J. viską tikrino, netgi restorano kasas, todėl jam įmonės gaunamos pajamos ir turtinė padėtis buvo puikiai žinoma, jis reikalavo skolintis pinigų tam, kad atsiskaityti su UAB „Gipsonas“.Ieškinyje nurodyta, kad žala atsakovei padaryta dėl to, kad atsakovė, būdama įmonės vadove, nevykdė jai ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai Bendrovė tapo nemoki. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymu, t. y. pasireiškė neteisėtu neveikimu. Įvertinus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, 2016-05-31 kai atsirado pagrindas pripažinti Bendrovę nemokia pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtintus kriterijus. Pagal kartu su Ieškiniu pateiktas PVM sąskaitas faktūras dėl Atsakovės neteisėto neveikimo Ieškovei buvo padaryta 25 120,47 Eur žala. Yra susiklostęs aiškus tiesioginis priežastinis ryšis tarp neteisėtų Atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Jeigu Atsakovė nebūtų pažeidusi ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos laiku kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, Ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas / UAB „Gipsonas“, būdamas bankrutavusios įmonės kreditoriumi, turi teisę tiesioginiu ieškiniu reikalauti priteisti iš bankrutavusios ir likviduotos įmonės vadovės ir akcininkės nesumokėtą nuomos mokestį ir atlyginti išnuomotam turtui padarytą žalą.Ieškovas savo reikalavimą atsakovei R. J., UAB „Moreda“ vadovei ir dalyvei, grindžia tuo pagrindu, kad likvidavus UAB „Moreda“ dėl bankroto, buvo nepatenkintas pradinės ieškovės UAB „Gipsonas“ kreditorinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kasacinis teismas yra suformulavęs bendrąją taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).Ieškovas, pareiškęs tiesioginį ieškinį BUAB „Moreda“ buvusiai vadovei ir akcininkei, turi pareigą įrodyti, kad atsakovė padarė jam individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su Bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala.Kasacinio teismo nurodyta, jog būtina įvertinti, ar egzistuoja įmonės vadovo ar akcininko būtinoji atsakomybės sąlyga- nesąžiningi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2017). Veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Tam, kad įmonės vadovui būtų taikoma atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, byloje turi būti įrodytas vadovo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo faktas. Priešingu atveju įmonės vadovą nuo civilinės atsakomybės saugo verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, jog vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai: siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Todėl žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tam, jog įmonės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų įmonės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą, turi būti įrodyta, jog sudarant sandorius, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras įmonei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į įmonės įprastą veiklos praktiką, vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).Ieškovas teigia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas ieškovo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad atsakovė neveikė kreditorių interesais, turėdama įstatymu padidintą rūpestingumo, atidumo bei atsargumo pareigą, pažeidė nurodytas pareigas, neinformuodama UAB „Gipsonas“, kaip kreditoriaus apie Bendrovės finansinę būklę, tęsdama nuosekliai blogėjančią Bendrovės mokumo būseną, nenutraukdama su UAB „Gipsonas“ sudarytos Sutarties, laiku nesikreipdama (nors turėdama pareigą kreiptis) dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeisdama Sutarties sąlygas dėl mokėjimo laiku už nuomą ir komunalines paslaugas, Sutartimi prisiimtą pareigą daryti einamąjį remontą bei neatlikdama kitų būtinų veiksmų, siekiant eliminuoti žalos kilimą Ieškovei kaip pvz., laiku neinformavo nei UAB „Gipsonas“, nei draudimo kompanijos apie trečiuosius asmenis, kurie galimai galėjo sulaužyti UAB „Gipsonas“ baldus, santechniką ir t.t., nevykdė Sutarties nuostatų dėl sugadinto turto atlyginimo ar atpirkimo nauju.Nagrinėjamu atveju atsakovė yra UAB „Moreda“ vadovė ir akcininkė (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 ir 10 dalys, CPK 55 straipsnis). Tokiu atveju bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). UAB „Moreda“ bankroto procesas pasibaigęs, bendrovė likviduota. Ieškovas šioje byloje reiškia individualų tiesioginį ieškinį atsakovei, reikalaudamas priteisti žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, jog atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiais savo veiksmais padarydama ieškovei žalą.Įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kad būtų galima taikyti įmonės vienasmeniam valdymo organui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, jos padarinius (žala), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma įrodo (CPK 185 straipsnis), kad įmonė nuo pat jos veiklos pradžios dirbo nuostolingai, tam esminės reikšmės turėjo ir labai didelis ieškovės patalpų nuomos mokestis. Teismas konstatuoja, kad 2016-05-31 Bendrovė buvo nemoki, todėl 2016 metų antroje pusėje atsakovė formaliai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, žalos padarymą (nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo), priežastinio ryšio egzistavimą dėl atsakovės veikimo (neveikimo) ir kildinamos žalos, jog atsakovė nesikreipdama dėl bankroto bylos iškėlimo veikė labai nerūpestingai ar tyčia (CPK 178, 179, 185 straipsniai).Byloje nėra ginčo dėl to, kad likvidavus įmonę, su ieškovu už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas nebuvo visiškai atsiskaityta. Atsakovė nurodė, kad su UAB „Gipsonas“ susijusiu asmeniu R. J. įmonės vadovė dalinosi tuo pačiu kabinetu, todėl jam visada buvo žinoma UAB „Moreda“ turtinė padėtis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. K.. UAB „Gipsonas“ mokamas patalpų nuomos mokestis sudarė labai didelę įmonės veiklos sąnaudų dalį. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gipsonas“ turtas buvo sugadintas, tačiau įmonės vadovas turėjo teisę spręsti, kas įmonei yra naudingiau- ar remontuoti ieškovo turtą, ar lėšas panaudoti įmonės veiklai vykdyti. Kaip nurodė atsakovė, R. J. nuo pat nuomos sutarties pasirašymo kontroliavo atsakovės veiklą, jos gaunamas pajamas, veikė kaip faktinis UAB „Gipsonas“ vadovas, šią aplinkybę patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių protokolu ir prie jo pridėtu vaizdo įrašu užfiksuotas R. J. elgesys nutraukiant nuomos sutartį. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimu, išsiųstu UAB „Gipsonas“ registruota pašto siunta, UAB „Moreda“ informavo, kad nuo 2016-11-15 sutartį nutraukia, kvietė UAB „Gipsonas“ ne vėliau kaip iki 2016-09-01 atvykti pasirašyti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo aktą (1 t., b. l. 135). Atsakovės paaiškinimais, ieškovas, žinodamas apie UAB „Moreda“ kalėdiniu laikotarpiu turimus išankstinius užsakymus bei atsižvelgiant į patalpų išlaikymo šaltuoju metų laikotarpiu išlaidas, prašė atsakovės nenutraukti veiklos ir ji sutiko. Tačiau vėliau R. J. pradėjo trukdyti vykdyti veiklą, kol galiausiai gruodžio pradžioje neįleido darbuotojų į patalpas. Pažymėtina ir tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra suteikusi UAB „Moreda“ paskolą, ne kartą savo asmeninėmis lėšomis atsiskaičiusi tiek su ieškovu, tiek su kitais kreditoriais, siekdama palaikyti bendrovės veiklą ir atkurti mokumą, kas įrodo atsakovės pastangas stabilizuoti įmonės veiklą, jos lojalumą įmonei ir fiduciarinių pareigų laikymąsi. Atsakovė kaip bendrovės vienasmenis valdymo organas atliko įprastus veiksmus, kuriuos atlikti įpareigoja arba suteikia teisę Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Sutiktina su ieškovu, kad esant Įmonių bankroto įstatyme nemokumo situacijai, ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokią teisę turėjo ir UAB „Gipsonas“, bet ilgą laiką tokia situacija ieškovą tenkino ir jis jokių veiksmų nesiėmė. Byloje nėra įrodyta, kad jeigu Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai nebūtų patyrę žalos arba jų kreditoriniai reikalavimai galėtų būti padengti iš Bendrovės resursų bankroto procese. Individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-389/2014). Kaip nurodyta aukščiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, atsakovės veiksmai, kai ji nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžia visų įmonės kreditorių interesus, o šioje byloje nenustatyta, kad UAB „Moreda“ ieškovą iš visų kreditorių išskyrė, neatsiskaitydama išimtinai su juo vienu. Priešingai- būtent atsakovė dėl jos suteiktų įmonei paskolų likvidavus įmonę liko didžiausia kreditore, kurios nepatenkinti reikalavimai sudarė daugiau kaip pusę visų bankroto byloje pareikštų reikalavimų. Tokie atsakovės veiksmai byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali būti įvertinti kaip jos fiduciarinių pareigų įmonei (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir pan.) pažeidimas, akivaizdus komercinės rizikos peržengimas, aiškus aplaidumas arba jai suteiktų įgaliojimų viršijimas. Ieškovas neįrodė būtent į jį nukreiptų konkrečių nesąžiningų atsakovės veiksmų, o bendras juridinio asmens nemokumo sukėlimas vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovė jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir naudojo apgaulę, t. y. nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovo įrodinėtų neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos priteisti žalos, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.246, 6.247 straipsniai; CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Konstatavus, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. J. už atsiliepimo į ieškinį ir dubliko parengimą, įrodymų rinkimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose advokatei Karinai Račkauskienei sumokėjo 2000 Eur. , kuriuos prašo priteisti iš ieškovo.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų redakcijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į ieškinį (2017 m. rugpjūčio mėn.) ir tripliko (2017 m. spalio mėn.) parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2018-03-28 (2 val. 44 min.), 2018-05-10 (1 val. 40 min.) maksimali rekomenduojama suma yra 3734,25 Eur (817,6 *2,5 + 838,7*1,5+ 850,8 * 0,1*3 + 884,8*0,1*2). Be to, atsakovės atstovė rinko įrodymus archyve, teikė su byla susijusias konsultacijas, rengė teismui prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt. Atsakovės procesiniai dokumentai parengti atsikertant į visus ieškovo argumentus, juose išanalizuota aktuali teismų praktika, atsikirtimams pagrįsti surinkti būtini įrodymai, tai pareikalavo nemažų advokatės darbo ir laiko sąnaudų, todėl teismo vertinimu prašoma priteisti 2000 Eur suma, kuri vien tik už pagrindinių procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme yra beveik du kartus mažesnė už maksimalią rekomenduojamą, atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistina atsakovei iš ieškovo, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas šioje civilinėje byloje, kurioje ieškovas pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį atsakovei (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybei iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,23 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,23 Eur (keturis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.