- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1810-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15076-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gipsonas“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17.
2018 m. gruodžio 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1555-877/2018 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei R. J., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gipsonas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, G. G., perėmęs UAB „Gipsonas“ kaip pradinio ieškovo procesines teises, prašė priteisti iš atsakovės R. J. kaip buvusios UAB „Moreda“ įmonės vadovės, 25 120,47 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad UAB „Gipsonas“ ir UAB „Moreda“ 2014 m. spalio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), kurios pagrindu UAB „Gipsonas“ išnuomojo bendrovei „Moreda“ negyvenamąsias patalpas su patalpose esančiu ilgalaikiu turtu bei trumpalaikiu turtu. Už išnuomotas patalpas bendrovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei apmokėti sąskaitas už draudimo paslaugas sutarties bei 2015 m. spalio 27 d. susitarimo Nr. P001 dėl 2014 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų sutarties pakeitimo ir papildymo numatyta tvarka, terminais bei sąlygomis. Bendrovė prievolę apmokėti įsiskolinimus UAB „Gipsonas“ turėjo atlikti per 15 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų pateikimo apmokėjimui. UAB „Gipsonas“ sutartis su bendrove buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 14 d. pasirašant patalpų priėmimo perdavimo aktą ir patalpų defektų dokumentą. Be įsiskolinimo už nuomos, komunalines paslaugas ir draudimo paslaugas pagal sutartį ir bendrovei išrašytas sąskaitas, bendrovė, kuriai vadovavo atsakovė, liko skolinga UAB „Gipsonas“ 19 867,60 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GIP000431 su žalos kompensavimo aktu, išrašytais 2016 m. gruodžio 30 d. Šiai sąskaitai buvo panaudota užskaita iš bendrovės sumokėto depozito sumoje 8 688,60 Eur, todėl skolos likutis pagal žalos kompensavimo sąskaitą sudaro 11 179,00 Eur (19 867,60 Eur – 8 688,60 Eur = 11 179,00 Eur). Bendrovės nesumokėtas UAB „Gipsonas“ likutis iš viso sudaro 25 120,47 Eur. Bendrą 25 120,47 Eur įsiskolinimo (žalos) dydį bei užskaitos pagrįstumą taip pat įrodo MB „Buhalterijos akademija“ 2017 m. kovo 15 d. išvados, pateiktos atlikus buhalterinės ir finansinės apskaitos dokumentų sutvarkymą už periodą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Atsakovė neginčijo byloje skolos (ieškovo prašomos priteisti žalos) dalies, t. y. 13 941,47 Eur, kilusios dėl bendrovės neapmokėtų sąskaitų UAB „Gipsonas“, tačiau ginčija žalos dydį už sugadintą turtą pagal 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą GIP000431 ir žalos kompensavimo aktą. Atsakovė nuo pat UAB „Moreda“ įsteigimo momento, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. vasario 27 d. ėjo bendrovės vienasmenio valdymo organo-direktorės pareigas ir buvo vienintelė bendrovės akcininkė. Bendrovė 2017 m. birželio 23 d. buvo likviduota bankrutavus ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Gipsonas“ kreditorinis finansinis reikalavimas buvo patvirtintas tame pačiame kreditorių susirinkime, per kurį buvo patvirtintas bendrovės likvidacinis aktas ir bendrovės pabaiga. UAB „Gipsonas“ faktiškai neturėjo galimybių reikšti pretenzijų bankroto neteismine tvarka proceso metu, kadangi UAB „Gipsonas“ kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas iki kreditorių susirinkimo, per kurį buvo patvirtinta likviduoti bendrovę. Atsakovė neveikė kreditorių interesais, turėdama įstatymu padidintą rūpestingumo, atidumo bei atsargumo pareigą, pažeidė nurodytas pareigas, neinformuodama UAB „Gipsonas“ kaip kreditoriaus apie bendrovės finansinę būklę, tęsdama nuosekliai blogėjančią bendrovės būseną, nenutraukdama su UAB „Gipsonas“ sudarytos sutarties, laiku nesikreipdama (nors turėdama pareigą kreiptis) dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeisdama sutarties sąlygas dėl mokėjimo laiku už nuomą ir komunalines paslaugas, sutartimi prisiimtą pareigą daryti einamąjį remontą, bei neatlikdama kitų būtinų veiksmų, siekiant eliminuoti žalos kilimą ieškovei, laiku neinformavo nei UAB „Gipsonas“, nei draudimo kompanijos apie trečiuosius asmenis, kurie galimai galėjo sulaužyti UAB „Gipsonas“ baldus, santechniką ir t.t., nevykdė sutarties nuostatų dėl sugadinto turto atlyginimo ar atpirkimo nauju, ką patvirtina antstolio R. S. byloje pateiktos fotonuotraukos. Būtent atsakovė kaip bendrovės vadovė, buvo atsakinga už tinkamą sutarties vykdymą bei teisės aktų nuostatų laikymąsi, tačiau savo neteisėtais veiksmais pažeidė tiek sutarties nuostatas, tiek teisės aktų nuostatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas neturėjo teisės reikšti tiesioginio ieškinio atsakovei. Ieškovas savo reikalavimą grindžia vien tik atsakovės pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymu. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis nežinojo apie bankroto procesą, todėl negalėjo ginti savo teisių bankroto proceso metu. Ieškovas registruotais laiškais buvo informuojamas tiek apie bankroto bylos neteismine tvarka inicijavimą, tiek apie kreditorių susirinkimus, tačiau nepasinaudojo savo teise juose dalyvauti ar balsuoti už priimamus sprendimus. Ieškovui visą laiką buvo žinoma UAB „Moreda“ finansinė padėtis ir galėjimas vykdyti sutartines prievoles. UAB „Gipsonas“ faktiniu vadovu buvo jos akcininkas R. J., kuris nuomojamose patalpose turėjo savo kabinetą. Po metų nuo sutarties sudarymo kabinetu buvo leista naudotis UAB „Moreda“. Viename kabinete dirbo UAB „Moreda“ vadovė, buhalterė ir UAB „Gipsonas“ akcininkas, kuris aktyviai domėjosi UAB „Moreda“ gaunamomis pajamomis, užsakymais. Jam buvo žinoma tiek įmonės finansinė padėtis, tiek galėjimas vykdyti prievoles. R. J. ne tik naudojosi kabinetu, bet ir neatlygintinai maitinosi UAB „Moreda“ kavinėje, bare, viešbučio kambariuose. UAB „Gipsonas“ akcininko sutuoktinė yra vykdžiusi analogišką veiklą tose pačiose patalpose iki ją vykdė UAB „Moreda“. Matydama, kad veiklą vykdyti yra sunku, 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Moreda“ išsiuntė ieškovui pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas pats skatino dirbti toliau, o kadangi UAB „Moreda“ 2016 m. kalėdiniu laikotarpiu turėjo daug užsakymų, buvo nuspręsta dirbti iki 2016 m. gruodžio 31 d. Su tuo ieškovas sutiko, nes šildymo sezonu jam buvo aktualu turėti nuomininką, galėsiantį apmokėti didelius komunalinius mokesčius. Ieškovas 2016 m. pabaigoje pradėjo trukdyti UAB „Moreda“ vykdyti veiklą, terorizuoti darbuotojus, o 2016 m. gruodžio 5 d. užrakino patalpas, taip neleisdamas atsakovei į jas patekti. Antstolis 2016 m. gruodžio 8 d. konstatavo faktines aplinkybes apie UAB „Moreda“ išsikėlimą iš patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad UAB „Gipsonas“ buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovo nurodomas žalos dydis yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios turto vertės. Atsakovei 2014 m. spalio 20 d. perduotas turtas, kurį ieškovė įsigijo 2002 metais, jau 2014 metais buvo visiškai ar iš dalies susidėvėjęs, o 2016 m. gruodžio mėnesį jis buvo susidėvėjęs dar labiau. Be to, liudytoja J. K. parodė, kad turto perdavimo metu praėjimo kontrolės sistema neveikė, dalis kambarių kortelių buvo pamestos, video neveikė, dalis odinių baldų buvo aplūžę. Turto priėmimo perdavimo metu atsakovė turto netikrino, su ilgalaikio turto kortelėmis nesusipažino, tose patalpose ilgą laiką buvo vykdoma analogiška veikla, todėl turtas buvo susidėvėjęs. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad dalis įrangos jos perdavimo bendrovei metu neveikė, sprendė, kad jos vertė buvo dar mažesnė, negu nurodyta turto apskaitos kortelėse. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir žalos dydžio įrodinėjimo naštos taisyklę, kad šioje situacijoje žalos dydį pagrįsti yra ieškovės pareiga, konstatavo, kad ieškovo nurodomas 19 867,60 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GIP000431 žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog likvidavus UAB „Moreda“, už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas liko neatsiskaityta, ir teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad pagal sutartį su UAB „Moreda“ sumokėtas depozitas sumoje 8 688,60 Eur sutartį nutraukus anksčiau nustatyto termino negalėjo būti įskaitytas nuomos mokesčio padengimui.
6. Teismas pažymėjo, kad įmonė nuo pat jos veiklos pradžios dirbo nuostolingai, tam esminės reikšmės turėjo ir labai didelis patalpų nuomos mokestis. Teismas konstatavo, kad 2016 m. gegužės 31 d. bendrovė buvo nemoki, todėl 2016 metų antroje pusėje atsakovė formaliai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, žalos padarymą (nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo), priežastinio ryšio egzistavimą dėl atsakovės veikimo (neveikimo) ir kildinamos žalos, jog atsakovė, nesikreipdama dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė labai nerūpestingai ar tyčia.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad likvidavus įmonę su ieškovu už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas nebuvo visiškai atsiskaityta. Atsakovė nurodė, kad su UAB „Gipsonas“ susijusiu asmeniu R. J. įmonės vadovė dalinosi tuo pačiu kabinetu, todėl jam visada buvo žinoma UAB „Moreda“ turtinė padėtis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. K.. UAB „Gipsonas“ mokamas patalpų nuomos mokestis sudarė labai didelę įmonės veiklos sąnaudų dalį. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gipsonas“ turtas buvo sugadintas, tačiau įmonės vadovas turėjo teisę spręsti, kas įmonei yra naudingiau, ar remontuoti ieškovo turtą, ar lėšas panaudoti įmonės veiklai vykdyti. Kaip nurodė atsakovė, R. J. nuo pat nuomos sutarties pasirašymo kontroliavo atsakovės veiklą, jos gaunamas pajamas, veikė kaip faktinis UAB „Gipsonas“ vadovas, šią aplinkybę patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių protokolu ir prie jo pridėtu vaizdo įrašu užfiksuotas R. J. elgesys nutraukiant nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra suteikusi UAB „Moreda“ paskolą, ne kartą savo asmeninėmis lėšomis atsiskaičiusi tiek su ieškovu, tiek su kitais kreditoriais, siekdama palaikyti bendrovės veiklą ir atkurti mokumą, kas įrodo atsakovės pastangas stabilizuoti įmonės veiklą, jos lojalumą įmonei ir fiduciarinių pareigų laikymąsi. Atsakovė kaip bendrovės vienasmenis valdymo organas atliko įprastus veiksmus, kuriuos atlikti įpareigoja arba suteikia teisę akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad jeigu bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai nebūtų patyrę žalos arba jų kreditoriniai reikalavimai galėtų būti padengti iš bendrovės resursų bankroto procese. Teismas vertino, kad šioje byloje nenustatyta, jog UAB „Moreda“ ieškovą iš visų kreditorių išskyrė, neatsiskaitydama išimtinai su juo vienu. Ieškovas neįrodė būtent į jį nukreiptų konkrečių nesąžiningų atsakovės veiksmų, o bendras juridinio asmens nemokumo sukėlimas vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir naudojo apgaulę. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovo įrodinėtų neteisėtų veiksmų ir reikalaujamos priteisti žalos, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė teisės aktus ir neteisingai vertino pradinio ieškovo teisę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovei, bei klaidingai sprendė dėl atsakovės atsakomybės pobūdžio. Pradinis ieškovas byloje UAB „Gipsonas“ savo teisę reikšti reikalavimą atsakovei kildina ne iš bankroto byloje nepatenkinto kreditorinio reikalavimo, tačiau iš to, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus UAB „Gipsonas“ atžvilgiu, dėl ko UAB „Gipsonas“ patyrė žalą.
1.2. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su civilinės atsakomybės sąlygomis. Pažymėtina, jog tiek atsakovei, tiek bylą nagrinėjusiam teismui nekilo klausimų dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovas vertina, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama ir pilna apimtimi įrodyta. Teismas netinkamai nustatė, kad žala kaip civilinės atsakomybės kilimo sąlyga yra neįrodyta byloje. Teismas netinkamai nustatė neįrodytu priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jei atsakovė būtų pasielgusi atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai pradinio ieškovo atžvilgiu, būtų tinkamai vykdžiusi sutartį ir imperatyviomis įstatymo normomis nustatytas pareigas, tai būtų laiku nutraukta sutartis ir tinkamai atsiskaityta su UAB „Gipsonas“, išvengiant žalos padarymo.
1.3. Tiek pradinis ieškovas, tiek jo teisių perėmėjas turėjo pareigą įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą išskirtinai pradinio ieškovo atžvilgiu. Byloje įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas be pagrindo į pradinio ieškovo argumentus neatsižvelgė.
1.4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės įmokėtos pinigų sumos ir atsakovės asmeniniais pinigais UAB „Moreda“ suteikta paskola yra vertintini kaip atsakovės pagrįsti siekiai palaikyti UAB „Moreda“ veiklą ir atkurti mokumą.
1.5. Teismas netinkamai įvertino ir konstatavo vieną esminių faktinių aplinkybių dėl atsakovės ir ieškovo pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Moreda“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino tokios atsakovės pareigos nevykdymo pasekmių ne tik UAB „Moreda“ veiklai, tačiau ir pradiniam ieškovui kaip pagrindiniam UAB „Moreda“ kreditoriui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pradinis ieškovas, turėdamas teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ilgą laiką nesiėmė veiksmų, kadangi neva pradinį ieškovą tokia situacija tenkino.
1.6. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog asmuo, jokiais santykiais nesusijęs su UAB „Moreda“ (nesantis jos direktoriumi, akcininku, darbuotoju ar kt.) faktiškai neva kontroliavo jos veiklą.
9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
2.1. Teismas savo išvadas grindė būtent nauja aktualia teismine praktika, numatančia, kad kreditorius tiesioginį ieškinį įmonės vadovui gali reikšti ne remdamasis bendru vadovo pareigos įmonei pažeidimu, o konkrečiais to kreditoriaus atžvilgiu atliktais neteisėtais veiksmais.
2.2. Pagal faktinį ieškinio pagrindą buvo akivaizdu, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne įrodinėdamas konkrečius atsakovės veiksmus, nukreiptus tiesiogiai į UAB „Gipsonas“, o rėmėsi bendru pareigos įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindo pažeidimu, kas nėra galima, nes tokio pobūdžio ieškinys galimas tik reikšiant netiesioginį ieškinį įmonės vardu.
2.3. Teismas pagrįstai pagal ieškinio faktinį pagrindą išnagrinėjo bylą ir nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų, t. y. nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Gipsonas“ padarytos žalos dėl turto sugadinimo.
2.4. Teismas priėjo pagrįstos išvados, kad teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo ir UAB „Gipsonas“, kuriai gerai buvo žinoma UAB „Moreda“ finansinė padėtis, bet ilgą laiką tokia situacija pradinį ieškovą tenkino, ir jis jokių veiksmų nesiėmė.
2.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nenustatyta, kad atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į UAB „Gipsonas“. Būtent atsakovė dėl jos suteiktų įmonei paskolų likvidavus įmonę liko didžiausia kreditore, kurios nepatenkinti reikalavimai sudarė daugiau kaip pusę visų bankroto byloje pareikštų reikalavimų. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų, t. y. nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Gipsonas“ padarytos žalos dėl turto sugadinimo.
2.6. Teismas pagrįstai vertino tai, kad UAB „Gipsonas“ nurodytas neva sugadintas turtas buvo įgytas 2002 metais. Žalos atlyginimu asmuo turi būti grąžintas į tą padėtį, kuri buvo iki turto sugadinimo, o ne priteisiant apeliantui turto vertę jo įsigijimo kainomis. Toks žalos atlyginimas reikštų ne ką kitą, kaip nepagrįstą apelianto praturtėjimą.
2.7. Tai, kad UAB „Gipsonas“ nebuvo padaryta jos nurodyta žala, patvirtina ir tas faktas, kad savo reikalavimą į atsakovę ji perleido apeliantui už 25 Eur sumą būtent tuo laikotarpiu, kai teismo buvo įpareigota pateikti sugadinto turto įsigijimo dokumentus. UAB „Gipsonas“ užskaitė UAB „Moreda“ sumokėtą depozitą 8688,60 Eur sumoje į jos menamą žalą. Tokiu įskaitymu su UAB „Gipsonas“ buvo visiškai atsiskaityta tiek už UAB „Moreda“ įsiskolinimus už nuomą ir komunalines paslaugas, tiek už normalų turto nusidėvėjimą, už kurį UAB „Moreda“ netgi nebuvo atsakinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje nustatyta tokia faktų seka: 2014 m. spalio 20 d. UAB „Gipsonas“ ( šios bylos pradinis ieškovas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Moreda“ ( t.1, b.l. 49-54). 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Moreda“ nusiuntė UAB „Gipsonas“ pareiškimą, kad pageidauja nutraukti nuomos sutartį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. ( t.1, b.l.135). 2016 m. gruodžio 14 d. nuomos sutartis nutraukta, 2017 m. vasario 27 d. UAB „Moreda“ iškelta bankroto byla neteismine tvarka, 2017 m. birželio 15 d. patvirtintas UAB „Moreda“ likvidacinis aktas, įmonė išregistruota ( t.1, b.l. 40-46). Liko nepatenkinti UAB „Moreda“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendros 107 123,68 Eur vertės, iš kurių nepatenkintas UAB „Gipsonas“ kreditorinis reikalavimas sudaro 25 120,47 Eur.
12. Apeliantas G. G. nupirko UAB „Gipsonas“ finansinį reikalavimą už 25 Eur ( t.3, b.l. 189) ir perėmė pradinio ieškovo UAB „Gipsonas“ procesines teises byloje ( t.3, b.l. 196-197).
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas, ar bankrutavusios ir išregistruotos įmonės vadovas turi atsakyti pagal individualų kreditoriaus ieškinį.
14. Teismų praktika pripažįsta, kad tokie atvejai galimi - bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Vadinasi, turi būti nustatytos ir įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Priešingas aiškinimas, kad kreditorius galėtų, esant iškeltai bankroto bylai, prisiteisti žalos atlyginimą iš juridinio asmens dalyvių, nors ši žala padaryta bendrai visiems kreditoriams, sumažinant juridinio asmens mokumą, prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 straipsnis). Be to, toks aiškinimas sukurtų potencialią kelių ieškinių konkurencijos problemą, jei ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei pareikštų bankroto administratorius arba žalą analogišku būdu bandytų prisiteisti daugiau nei vienas kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2017 metų birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017, 2014 metų rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
15. Kreditoriaus galimybei prisiteisti žalos atlyginimą iš skolininko įmonės vadovo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bankroto byla dar nagrinėjama, ar skolininko įmonė dėl bankroto jau likviduota ir išregistruota, nes kaip yra išaiškinęs savo praktikoje kasacinis teismas, kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Ieškinys buvusiam vadovui yra galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą.
16. Įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatė vienintelę išimtį, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu (2014 metų rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Tačiau UAB „Moreda“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu.
17. Apeliantas teigė, kad atsakovės kaip vienintelės „Moreda“ akcininkės ir vadovės neteisėti veiksmai kreditoriaus UAB „Gipsonas“ atžvilgiu pasireiškė sąmoningu klaidinimu, nesiėmimu jokių veiksmų įmonės finansinei situacijai pagerinti, nepamatuotos rizikos prisiėmimu, patalpų nuomos sutarties nenutraukimu, nesikreipimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, nes jie yra deklaratyvūs, neįrodyti ir nepagrįsti. Priešingai, negu kad dėsto apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad apie ketinimą nutraukti patalpų nuomos sutartį UAB „Gipsonas“ buvo įspėta 2016 m. rugpjūčio 22 d., pateiktų sąskaitų už komunalines paslaugas, draudimo mokesčių pradėjo neapmokėti nuo 2016 m. birželio 1 d., mokesčių už patalpų nuomą pradėjo neapmokėti nuo 2016 m. spalio 31 d. Jokių atsakovės veiksmų, kuriais būtų pasireiškęs sąmoningas UAB „Gipsono“ klaidinimas, nepamatuotos rizikos prisiėmimas, ieškovas nenurodė. Ta aplinkybė, kad bankroto byla neteismine tvarka buvo iškelta 2017 m. vasario 27 d., nereiškia jokių veiksmų, nukreiptų tiesiogiai prieš pradinį ieškovą UAB „Gipsonas“. Konstatuotina, kad byloje ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
19. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais faktais, kad pagal UAB „Gipsonas“ ir UAB „Moreda“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ( t.2, b.l. 52), UAB “Moreda“ 2016 m. birželio 1 d. buvo skolinga UAB “Gipsonas“ 7082, 80 Eur, o 2016 metų liepos mėnesį skola buvo ne išaugusi, o sumažėjusi ir sudarė 5346, 44 Eur. Tai rodo, kad atsakovė stengėsi sumažinti skolas būtent kreditorei UAB „Gipsonas“. Įsiskolinimas pradėjo augti būtent po 2016 metų rugpjūčio mėnesio, t.y. po to, kai UAB “Moreda“ buvo nusiuntusi UAB“ Gipsonas“ pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, bei po to, kai pats kreditorius UAB “Gipsonas“ ragino atsakovę vykdyti veiklą ir toliau nuomotis patalpas.
20. Sutiktina ir su tais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais teismas konstatavo, kad UAB „Gipsonas“ buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovo nurodomas žalos dydis yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios turto vertės. Atsakovei 2014 m. spalio 20 d. buvo perduotas turtas, kurį ieškovė įsigijo 2002 metais, todėl jau 2014 metais turtas buvo visiškai ar iš dalies susidėvėjęs, o 2016 m. gruodžio mėnesį jis buvo susidėvėjęs dar labiau.
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi jie šiuo atveju nėra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos. Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės negu teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytas minimalus dydis, todėl nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.