Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-957-340/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-02-24
Bylos Nr.: e2A-957-340/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12566-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: kooperatinės bendrovės „Šiaulių kooperacija“
Atsakovas: Kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-957-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12566-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės kooperatinės bendrovės „Šiaulių kooperacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kooperatinės bendrovės ,,Šiaulių kooperacija“ ieškinį atsakovei Kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai dėl kooperatinės bendrovės įstatų nuostatos bei nutarimo pripažinimo negaliojančiais.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos aktualios įstatų redakcijos 13.3 punktą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių 10 straipsnio 5 dalį, kooperatinė bendrovė privalo nario išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui atveju atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Tačiau atsakovės įstatai tokios atsakovo pareigos nenumato. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškovė nurodė klaidingą ginčijamą įstatų punktą, nes atsiskaitymo su išstojusiais ar pašalintais iš kooperatinės bendrovės nariais tvarką numato 3.13 p., o ne ieškovo nurodytas 13.3 p. Atsakovės nuomone, aiškinant Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 5 d. nuostatą, reikia vadovautis sisteminiu teisės aiškinimo metodu. Remiantis Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 str. 1 d. kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams ir tą nuspręsti turi teisę kooperatinė bendrovė, t.y. pasirinkti, ar jos kapitalas bus nedalomas arba šis kapitalas bus priskirtas kooperatinės bendrovės nariams. Šiuo atveju Lietkoopsąjunga, nesant jokiems draudimams savo įstatų 5.1 p. nustatė, kad jos nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas. Kooperatinė bendrovė turi teisę laisvai nuspręsti dėl turto nedalumo ir taip yra nusprendusi, todėl pašalintam iš kooperatinės bendrovės nariui priskirtos dalies ekvivalentas privalomai išmokamas tik tuo atveju, jeigu kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas yra priskirtas kooperatinės bendrovės nariams. Atsakovės nuomone, šiame ginče kaip precedentu reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012. Ieškovė dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Prašė pripažinti negaliojančiu Įstatų 3.22 p. Nurodė, jog ieškovė turi duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitinėjo su ne vienu išstojusiu kooperatyvu, dėl ko ieškovas turi pagrįstų abejonių dėl Lietokoopsąjungos nuosavo kapitalo nedalumo. Ieškovės nuomone, negalima vadovautis kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012, nes toje byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos. Atsakovė triplike nurodė, jog išstojusiems iš Lietkoopsąjungos nariams buvo išmokėta ne jiems priskirta turto dalis piniginiu ekvivalentu, bet ne mažesnė kaip turėto pajaus dydžio kompensacija. Ji buvo išmokama vadovaujantis Lietkoopsąjungos valdybos 2009-12-17 nutarimu Nr. 104 ir jo 2013-02-12 pakeitimu Nr. 2. Pagal atsakovą, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartimi, kurioje buvo analizuojamas Lietkoopsąjungos įstatų nuostatų, kurias ginčija ieškovas ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 str. 5 d., nuostatų santykis. Pažymėjo, kad ieškovas ginčija visą įstatų 3.22 p., kurio pripažinimo negaliojančiu atveju įstatuose neliktų nuostatų apie tai, kaip turi būti atsiskaitoma su baigusiu narystę kooperatyvų sąjungos nariu. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu aktualios Įstatų redakcijos 3.22 p., reglamentuojantį narių išstojimo ir pašalinimo sąlygas bei tvarką. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga 2015-06-16 narių susirinkimo nutarimą „Dėl Kooperatinės bendrovės ,,Šiaulių kooperacija“ pašalinimo iš narių“. Ieškovė pakartojo argumentą, kad ginčijamas Įstatų punktas prieštarauja imperatyvioms Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 5 d. nuostatoms. Pagal ieškovą, nuosavas kapitalas yra įmonės turto vertės dalis, likusi iš visos turto vertės atėmus visų įsipareigojimų vertę. Todėl Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos turto nedalomumas nereiškia, kad yra nedalomas visas Lietkoopsąjungos turtas ir išstojusiems ar pašalintiems kooperatyvo nariams turi būti priskirta ir išmokėta dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Lietkoopsąjungos valdyba 2015-03-31 nutarimu Nr. 15 be pagrindo rekomendavo pašalinti ieškovą iš sąjungos narių, nes ieškovas vykdė senos redakcijos įstatuose numatytas pareigas – vyko į verslo misiją, vykdė apyvartą, teikė Lietkoopsąjungai informaciją apie savo veiklą. Ieškovas iš narių buvo pašalintas tik dėl formalių motyvų, o pašalinus, ieškovui jam turėjo būti išmokėta priskirta turto dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis bei apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas, jei dėl jų išmokėjimo už tuos metus buvo priimtas narių susirinkimo sprendimas. Tačiau skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta grąžinti tik pajinį įnašą. Atsakovė su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog juridiniam asmeniui nėra privaloma savo Įstatuose atkartoti įstatymų nuostatas. Jokios įstatymų nuostatos nenumato apribojimų Kooperatinei bendrovei laisvai nuspręsti, ar jos kapitalas bus nedalomas, ar šis kapitalas bus priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Atsakovo Įstatų 5.1 p., kurio ieškovas neginčiją, numato, kad nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas. Esant tokiam reglamentavimui atsakovas neturi jokios pareigos išmokėti pašalintam nariui ieškovui kooperatyvų sąjungos turto dalies, nes tokia dalis ieškovui nebuvo priskirta. Dėl ginčijamo Lietuvos kooperatyvų sąjungos 2015-06-16 narių susirinkimo nutarimo atsakovas teigė, jog minėtame nutarime nurodyti konkretūs ieškovo pašalinimo iš narių pagrindai – Įstatų 3.17 ir 4.5.1 p. bei Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 2 d. Atsakovo teigimu, ieškovas nepašalino trūkumų, ką buvo nurodęs savo 2015-04-14 rašte Nr. 0414/2 ir ieškovas ilgą laiką sistemiškai bei piktybiškai nevykdė nario pareigų – atsakovas kelerius metus negavo iš ieškovo ataskaitų apie savo veiklą, o dalį informacijos ieškovas pateikė tik prieš eilinį visuotinį narių susirinkimą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas 2015-04-14 buvo pateikęs prašymą išstoti iš kooperatyvų sąjungos, tačiau neatvyko dėl to klausimo nei į valdybos posėdį, nei į narių susirinkimą. Atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą išmokėti ieškovui tokias išmokas, kokias numato Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 str. 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės Kooperatinės bendrovės ,,Šiaulių kooperacija“ 3 509 Eur atstovavimo išlaidas atsakovės Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos naudai; priteisė iš ieškovės Kooperatinės bendrovės ,,Šiaulių kooperacija“ 3,12 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, jog kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga 2010-06-18 redakcijos įstatų 3.13 p. numatė, jog išstojusiems ar pašalintiems nariams grąžinamas pajus, išmokama už finansinius metus priklausanti grynojo pelno dalis (dividendas), proporcinga pajaus dydžiui, taip pat pelno dalis (išmoka), proporcinga narių apyvartos su Lietkoopsąjungos įmonėmis dydžiui, jeigu dėl šių išmokų už tuos metus yra priimtas Lietkoopsąjungos narių susirinkimo sprendimas. Atsakovės 2015-06-09 redakcijos įstatų 3.22 p. numato, kokia tvarka atsiskaitoma su išstojusiu ar pašalintu nariu. Tokiam nariui turi būti grąžinamas pajinis įnašas (3.22.1 p.), išmokama apyvartai proporcinga išmoka - pelno dalis, proporcinga narių apyvartos su Lietkoopsąjunga ir jos įmonėmis dydžiui, jeigu priimtas Lietkoopsąjungos narių susirinkimo sprendimas dėl šios išmokos išmokėjimo nariams už praeitus finansinius metus (3.22.2), išmokamas dividendas - už praeitus finansinius metus priklausanti grynojo dalis, proporcinga nario pajinio įnašo dydžiui, jeigu priimtas Lietkoopsąjungos narių susirinkimo sprendimas dėl dividendo išmokėjimo nariams už praeitus finansinius metus (3.22.3 p.). Ieškovės 2010-06-18 redakcijos įstatų 5.1 p. numatė, kad Lietkoopsąjungos kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Nuosavas kapitalas sudaromas iš narių stojamųjų mokesčių, pajinių įnašų ir Lietkoopsąjungos ūkinės veiklos pelno bei kitų įstatymais neuždraustų pajamų. Lietkoopsąjungos nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas. 2015-06-06 redakcijos įstatų 5.1 p. numato, kad Lietkoopsąjungos kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. 5.2 p. nurodyta, jog Lietkoopsąjungos turtas (nuosavas kapitalas), išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas. Visuotinis narių susirinkimas, bendra įstatuose bei Kooperatinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka gali priimti sprendimą dėl viso ar dalies Lietkoopsąjungos turto priskyrimo Lietkoopsąjungos nariams. Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos, kaip senesniuose (2010-06-18 redakcija), taip ir galiojančiuose (2015-06-06 redakcija) įstatuose numatyta (atitinkamai 5.1 p. ir 5.2 p.), kad kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos ir, kad nuosavas kapitalas yra nedalomas, t.y. jis nėra priskirtas kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui. Dėl turto priskyrimo Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos nariams nebuvo priimtas narių susirinkimo sprendimas. Tai, kad Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos 2010-06-18 įstatų redakcijos 3.13 ir 5.1 p. neprieštarauja KBĮ 10 str. 5 d. ir 12 str. 1d. nuostatoms bei, kad nustačius nuosavo kapitalo nedalumą buvęs narys neturi teisės reikalauti išmokėti turto dalį piniginiu ekvivalentu, nes ir Sąjungos narių susirinkimas neturėjo teisės priimti prieštaraujančio KBĮ ir Sąjungos įstatams tokio sprendimo, yra konstatavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012-06-15 nutartyje (civilinė byla 3K-3-292/2012). Atsakovės 2015-06-06 įstatų redakcijos 3.22, 5.1 ir 5.2 p. nuostatos iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos 3.13 ir 5.1 p. nuostatų, todėl teismas neturi jokio pagrindo pripažinti atsakovo Įstatų 3.22 p. negaliojančiu ieškovo nurodytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 str. 2 d. pagrindu. Teismo nuomone, nepagrįstas yra ir ieškovės reikalavimas dėl Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos 2015-06-16 narių susirinkimo nutarimo „Dėl Kooperatinės bendrovės ,,Šiaulių kooperacija“ pašalinimo iš narių“ pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškovė nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog Kooperatinė bendrovė ,,Šiaulių kooperacija“ tinkamai vykdė Sąjungos nario pareigas. Priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, kad 2010-09-12 raštu atsakovė prašė ieškovės pateikti aiškinamąjį raštą dėl patikslintos 2011 m. 1 ketvirčio finansinės atskaitomybės rinkinio, kurį pateikti buvo prašoma ir anksčiau. 2015-03-12 atsakovės raštas ieškovei taip pat leidžia teigti, jog Kooperatinė bendrovė ,,Šiaulių kooperacija“ nepateikė statistinių ataskaitų už 2014 m. Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos 2015-06-16 narių susirinkimo protokole nurodyta, kokius KBĮ, Sąjungos įstatų ar kitų normų pažeidimus padarė ieškovė. Be to, pati ieškovė 2015-04-14 prašymu išreiškė savo valią išstoti iš Sąjungos narių. Pripažintina, kad teigti apie savo, kaip Sąjungos nario pareigų tinkamą vykdymą ieškovas pradėjo teigti tik iškilus grėsmei dėl jo pašalinimo iš Sąjungos narių. Teigti, kad ieškovės nurodyta viena kelionė į užsienį ar viena 2015-04-10 PVM sąskaita faktūra patvirtina ieškovės aktyvų dalyvavimą Sąjungos veikloje ar apyvartą su Sąjunga, nėra pagrindo. Todėl teismas pripažino, kad ieškovė ne dėl formalumų, o pagrįstai buvo pašalinta iš Sąjungos narių, nes ataskaitas teikdavo tik po eilės atsakovo raginimų, arba jas teikė netikslias, iš viso neteikė informacijos apie savo narių skaičių, arba net nepranešdavo apie Kooperatinės bendrovės ,,Šiaulių kooperacija“ tikslią buveinę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė kooperatinė bendrovė „Šiaulių kooperacija“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:Pirmosios instancijos, teismas priimdamas Skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo su kooperatinės bendrovės nariu tvarką pasibaigus jo narystei (KBĮ 10 str. 5 d.), vadovavosi ginčui neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 3K-3-292/2012) bei pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (LR Civilinio proceso kodekso (CPK) 185 str.), įrodymų sąsajumą (CPK 180 str.) ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą (CPK 178 str.), dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Skundžiamą sprendimą;Pirmosios instancijos teismas Skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti Lietkoopsąjungos Įstatų 3.22 p. negaliojančiu. Akivaizdu, kad Lietkoopsąjungos Įstatai selektyviai suteikdami teisę į turto dalies atlyginimą tik išstojautiems nariams prieštarauja imperatyvios KBĮ normoms, kurios tokią teisę numato visiems be išimties nariams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LAT 2012-06-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-292/2012 pateiktais išaiškinimais, nes LAT nagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa. LAT nagrinėtoje byloje ieškovas prašė priteisti kompensaciją už kooperatinės bendrovės turto dalį ir neginčijo Lietkoopsąjungos įstatų teisėtumo. Be to, tuo metu galiojo 2010-06-18 redakcijos Lietkoopsąjungos įstatai, kurių nuostatos, aktualios šiam ginčui, skyrėsi nuo dabar galiojančios Įstatų redakcijos nuostatų. Šiuo metu galiojančių Įstatų 3.20 p. nustatyta, kad teisę į Lietkoopsąjungos turto dalį turi tik išstojantis narys. Pažymėtina, kad senosios redakcijos Lietkoopsąjungos įstatuose ši teisė buvo garantuota visiems be išimties nariams;Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teigti, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė laikėsi įstatuose numatytų pareigų, nėra pagrindo, tačiau nenurodė jokių šios išvados motyvų. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nepatikrinęs ir neįvertinęs šalių teiginių teisingumo, nemotyvuodamas savo išvadų, pažeidė CPK 176 str. 1 d., CPK 185 str. ir nesilaikė kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo; Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Ieškovas yra pašalinamas iš Lietkoopsąjungos narių, nes neva nevykdo Lietkoopsąjungos nario pareigų. Pažymėtina, kad Skundžiamo nutarimo priėmimo metu Ieškovas visas įstatuose numatytas Lietkoopsąjungos nario pareigas vykdė. Atsakovas Skundžiamą nutarimą grindė įvykiais, įvykusiais per penkerių metų laikotarpį. Atsakovo nurodyti faktai yra formalūs pažeidimai, neva padaryti prieš kelerius metus ir realiai negalėję sukelti jokių neigiamų pasekmių Atsakovui, arba apskritai negali būti laikomi Įstatų pažeidimais ir tik patvirtina, kad Ieškovo pašalinimas iš Lietkoopsąjungos buvo neteisėtas;Apelianto žiniomis, atsakovo nurodytus neva apelianto padarytus Įstatų pažeidimus (o kartais ir didesnius pažeidimus) taip pat daro kiti Lietkoopsąjungos nariai, tačiau šie nariai nėra šalinami. Toks kooperatyvo elgesys, kuomet nariams yra taikomi skirtingi standartai, yra neteisėtas ir prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė faktais, kurie, vadovaujantis Įstatais, apskirtai nelaikomi nario pareigomis ir nesudaro jokio pagrindo nario pašalinimui iš Lietkoopsąjungos. Atsakovė kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjungą atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:Kooperatinė bendrovė laisvai pasirenka, ar jos kapitalas bus nedalomas arba šis kapitalas bus priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Dėl to Lietkoopsąjunga, nesant jokiems teisės aktų draudimams, savo įstatų 5.1. punkte (šiuo metu 5.2 punktas) nustatė, kad jos nuosavas kapitalas, išskyrus pajinius įnašus, yra nedalomas (šio Lietkoopsąjungos įstatų punkto nuostatų ieškovas neginčija, t. y. pripažįsta jo teisėtumą);Analogišką minėto teisinio reglamentavimo išaiškinimą yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 292/2012. Todėl nurodyti argumentai patvirtina, kad ginčijamos įstatų nuostatos nepažeidžia Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tačiau ieškovas toliau ignoruoja šiuos argumentus. Ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei dabartiniame savo skunde neįvardijo argumentų, kurie galėtų paneigti nurodytą teisės išaiškinimą. Savo skunde ieškovas tik siekia įtikinti teismą, kad minėto kasacinio teismo išaiškinimas negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos, kurioje kasacinis teismas pateikė savo teisės išaiškinimą, faktinės aplinkybės. Tačiau toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas, kadangi nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, be kita ko, buvo analizuojamas ir Lietkoopsąjungos įstatų nuostatų, kurias nagrinėjamoje byloje ginčija ieškovas, bei Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų santykis;Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ginčijamas Lietkoopsąjungos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertino taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Tačiau tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardijo įrodymus, kuriais vadovavosi, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. atsakovo 2010-09-12 raštas, 201 1-1 1-15 valdybos nutarimas, 2015- 03-12 raštas, 2015-06-16 protokolas ir kt.;Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne tik nurodytus dokumentus, bet ir ieškovo kelionę į užsienį ir jo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Taip pat ir ieškovo veiksmus, kuriais jis siekė išvengti sau nepalankių pasekmių, kuomet iškilo klausimas dėl jo pašalinimo iš narių, t. y. ieškovo prašymas išstoti iš narių. Todėl ieškovo skunde įvardinti atskiri teismo sprendimo sakiniai, kuriuos jis interpretuoja atskirai nuo viso teismo sprendimo, nepaneigia viso teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas sąmoningai ignoruoja teismo sprendimo argumentus, pvz., teismas aiškiai nurodė, kad viena kelionė į užsienį ir viena PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina aktyvaus dalyvavimo veikloje ir apyvartoje, tačiau ieškovas skunde tik formaliai pakartojo savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytą teiginį, jog jis aktyviai dalyvavo veikloje ir apyvartoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

25. Apeliacinis skundas atmetamas.

26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

28. Dėl Lietkoopsąjungos įstatų 3.22 punkto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-903 red.) 10 straipsnio 5 dalis numato, kad asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas.

29. Atsakovo Lietkoopsąjungos 2010-06-18 Įstatų redakcijos 3.13 punktas (patikslinto ieškinio padavimo metu galiojančios 2015-06-09 Įstatų redakcijos 3.22 punktas) numatė, kad išstojusiems arba pašalintiems nariams grąžinamas pajus, išmokama už finansinius metus priklausantį grynojo pelno dalis (dividendas) proporcingas jų pajų dydžiui, taip pat pelno dalis (išmoka) proporcinga narių apyvartos su Lietkoopsąjungos įmonėmis dydžiui, jeigu dėl šių įmokų už tuos metus yra priimtas Lietkoopsąjungos narių susirinkimo sprendimas.

30. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įstatuose nenumatyta pareiga atlyginti nariui, kurio narystė pasibaigė, priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, t.y. atsakovės galiojančios redakcijos Įstatų 3.22 punktas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, kas sudaro pagrindą pripažinti jį negaliojančiu. Ieškovė (apeliantė) nesutiko su teismo sprendimu atmesti šį ieškinio reikalavimą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovo įstatuose numatyta, kad turto dalis piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis yra atlyginama tik tiems nariams, kurie iš Lietkoopsąjungos išstojo savo noru (Įstatų 3.20 punktas). Akivaizdu, kad Lietkoopsąjungos įstatai selektyviai suteikdami teisę į turto dalies atlyginimą tik išstojantiems nariams prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, kuri tokią teisę numato visiems be išimties nariams.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais. Bylos nagrinėjimo metu, po ieškinio pareiškimo teisme buvo priimta nauja atsakovės įstatų redakcija (įregistruota 2015-06-09). Naujos redakcijos Įstatų 3.20 punktas numato, kad iš Lietkoopsąjungos išstojantis narys turi teisę į Lietkoopsąjungos turto dalį, jeigu yra priimtas susirinkimo sprendimas dėl Lietkoopsąjungos turto priskyrimo nariams. Argumentai dėl šio Įstatų punkto nuostatų aiškinimo bei galimo prieštaravimo imperatyvioms Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatoms nebuvo nurodyti nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje ir nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme.

32. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, atitinkamai apeliantės argumentai dėl Įstatų 3.20 punkto vertinimo negali būti apeliacijos dalyku (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl atsakovės įstatų 3.13 punkto (galiojančios redakcijos 3.22 punkto) teisinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau- KBĮ) 2 straipsnio 2 dalį kooperatinė bendrovė - tai įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. Remiantis KBĮ 12 straipsnio 1 dalies kooperatinės bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.

34. KBĮ 5 straipsnio 3 dalies 11 punktas numato, jog kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nustatyta pelno (nuostolio) paskirstymo ir tvirtinimo tvarka, t.y. kooperatinė bendrovė laisvai pasirenka, ar jos kapitalas bus nedalomas arba šis kapitalas bus priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės nariams. Atsakovės galiojančių (2015-06-06 red.) įstatų 5.2 punktas numato, kad kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos ir kad nuosavas kapitalas yra nedalomas, t.y. jis nėra priskirtas kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui; analogiška nuostata buvo įtvirtinta prieš tai galiojusios redakcijos įstatuose (2010-06-18 red.).

35. KBĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, jog asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Bylos duomenimis, dėl turto priskyrimo atsakovės nariams sprendimas priimtas nebuvo, t.y. buvę nariai neturi teisės reikalauti išmokėti turto dalį piniginiu ekvivalentu.

36. Pirmosios instancijos teismo KBĮ 10 straipsnio 5 dalies normos aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 išaiškinimams; kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad tik tokiu atveju, kai kooperatinės bendrovės įstatuose yra numatyta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams ir yra priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas (arba jis pagal įstatymą ir įstatus turėjo būti priimtas), asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi dėl jų pašalinimo, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis.

37. Apeliantės vertinimu, kasacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 nagrinėjamoje byloje nereikšmingi, nes nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės nėra tapačios; išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė priteisti kompensaciją už kooperatinės bendrovės turto dalį ir neginčijo Lietkoopsąjungos įstatų teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės nors ir nėra visiškai identiškos, tačiau nėra tiek skirtingos, kad būtų galima nesivadovauti kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Išnagrinėtoje byloje ieškovas reikalavo priteisti kompensaciją KBĮ 10 straipsnio 5 dalies pagrindu, nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovės Įstatų 3.22 punktą dėl prieštaravimo KBĮ 10 straipsnio 5 daliai, t.y. gina savo, kaip Lietkoopsajungos narės, teisę gauti tokią kompensaciją pagal KBĮ 10 straipsnio 5 dalį. Taigi abiems atvejais šalių ginčas buvo tiesiogiai susijęs su KBĮ 10 straipsnio 5 dalies normos aiškinimu, dėl kurio kasacinis teismas apibendrino ir suformulavo teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklę.

Dėl 2015-06-16 Lietkoopsąjungos narių susirinkimo nutarimo teisėtumo.

Bylos nagrinėjimo metu 2015-06-16 atsakovė priėmė nutarimą pašalinti ieškovę iš Lietkoopsąjungos narių. Nutarimu konstatuota, kad ieškovė nevykdo Lietkoopsąjungos narės pareigų: nesilaiko LR teisės aktų, Lietkoopsąjungos įstatų, nevykdo Lietkoopsąjungos valdybos priimtų sprendimų, nesilaiko kooperacijos principų, yra nelojali Lietkoopsąjungos formuojamai politikai, nesiekia Lietkoopsąjungos tikslų, nestiprina Lietkoopsąjungos sistemos prestižo, nedalyvauja Lietkoopsąjungos veikloje, nevykdo apyvartos su kooperatine bendrove ir jos įmonėmis, nesirūpina Lietkoopsąjungos gerovės ir veiklos vystymu, nesiūlo būdu Lietkoopsąjungos veiklai gerinti, neteikia laiku Lietkoopsąjungai informacijos apie savo veiklą, laiku nepranešą apie administracijos vadovo pakeitimus, tinkamai nepraneša apie sprendimą persitvarkyti, neinformuoja apie Lietkoopsąjungos apie ūkinės veiklos nutraukimą, neinformuoja dėl teisių į pajų suvaržymą, veikia prieš Lietkoopsąjungos interesus ar naudą tuo pažeidžia Lietkoopsąjungios įstatų 3.15.1, 3.15.2, 3.15.3, 3.15.4, 3.15.6, 3.15.7, 3.15.8, 3.15.10, 3.15.11 ir 3.15.13 punktus bei Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė (apeliantė) nesutiko su teismo sprendimu, motyvuodama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai neva patvirtina faktą, jog ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip Lietkoopsąjungos narės pareigas; jos vertinimu teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas jį priėmė vadovaudamasis tik atsakovės teiginiais, pažeisdamas konstitucinį lygiateisiškumo principą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, sprendimą priėmė vadovaudamasis motyvais, kurie negali būti pagrindu pašalinti Lietkoopsąjungos narį. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus; savo teiginiams apgrįsti apeliaciniame skundė pateikia lentelę, kurioje palyginami nutarime nurodyti Įstatų punktai ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai dėl šių įstatų punkto pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikia atskirti Įstatų pažeidimo faktinės aplinkybes ir šių aplinkybių teisinį vertinimą; kiekvieno Įstatų punkto pažeidimas suvokiamas per konkrečius ieškovės veiksmus (neveikimą). Atsakovės procesiniuose dokumentuose ir 2015-06-16 protokole (b.l. 67-69) išsamiai įvardintos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad turimais duomenimis, ieškovės sudėtyje 2014-04-01 liko tik 2 nariai, dėl ko ji turėjo būti likviduota, nes negalėjo veikti kaip kooperatyvas; kad nuo 2010 m. ieškovė sistemiškai nevykdo narės pareigų: nuo 2010 m. atsakovė tris kartus prašė pateikti informaciją apie ieškovės veiklą, finansinės atskaitomybės dokumentus; dalis informacijos buvo pateikta tik atsakovės valdybai priėmus nutarimą dėl rekomendacijos pašalinti ieškovę. Ieškovė nevykdo jokios ekonominės veiklos, nedalyvauja atsakovės veikloje kaip bendrų paslaugų ar prekių užpirkime, nevykdo apyvartos su kooperatinės bendrovės įmonėmis, t.y. nesiekia Lietkoopsąjungos tikslų; ieškovei pateikti 5 ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo ir 20 kitokių reikalavimų; teisės į pajų yra suvaržytos antstolių patvarkymais. Ieškovė faktiškai nutraukė ūkinę veiklą, tačiau neinformavo apie tai atsakovę ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo 2010-09-12 raštu, 2011-11-15 valdybos nutarimu 2015-03-12 raštu ir 2015-06-16 protokolu, pagrįstai konstatavo atsakovės informacijos apie ieškovės vykdomus pažeidimus teisingumą ir nutarimo dėl ieškovės pašalinimo pagrįstumą. Apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia atsakovo procesinėse dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu perimosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vienkartinis prekių (guminių batų ir kastuvėlio) iš kitų Lietkoopsąjungos narių įgijimas 2014 m. ir vienkartinis vykimas į komandiruotę neįrodo aktyvaus dalyvavimo atsakovės ekonominėje veikloje. Bylos duomenimis, ieškovė 2014 m. priėmė sprendimą pertvarkyti kooperatinę bendrovę į uždarąją akcinę bendrovę ir 2015-04-14 kreipėsi dėl išstojimo iš Lietkoopsąjungos narių, t.y. ieškovė nemato prasmės dalyvauti ekonominėje veikloje kooperacijos sistemoje. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina, kad apeliantės teiginys, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu ieškovė aktyviai dalyvavo Lietkoopsąjungos veikloje ir vykdė apyvartą su Lietkoopsąjunga, yra nenuoseklus ir neatitinkantis tikrovės. Apeliantės argumentas, kad teismas neišaiškino visų teisingam bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, o teismo sprendimas yra nemotyvuotas, atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad skundžiamas Lietkoopsąjungos nutarimas prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui. Apeliantės vertinimu, šio principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad kiti Lietkoopsajungos nariai, padarė tokius pat pažeidimus, kuriais yra kaltinamas ieškovė, ar net didesnius pažeidimus pašalinti nebuvo, tuo tarpu ieškovė pašalinta, keršijant už ieškinio pareiškimo teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstituciniai principai yra įgyvendinami konkrečiuose įstatymuose; nagrinėjamos bylos dalykas – Lietkoopsąjungos individualaus pobūdžio (dėl ieškovės pašalinimo) teisės akto teisėtumas ir pagrįstumas, t.y. jo atitikimas KBĮ normoms, atsakovės įstatų nuostatoms. Apeliantė subjektyviai ir supaprastintai aiškina konstitucinio lygiateisiškumo principą; nėra teisinio pagrindo vertinti privačios bendrovės lokalinio teisės akto atitikimą konstituciniam lygiateisiškumo principui tiesiogiai, pagal apeliantės subjektyvų supratimą. Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti iš atsakovo informaciją apie tai, kaip kiti Lietkoopsąjungos nariai laikosi įstatuose apibrėžtų pareigų. Nagrinėjamos bylos dalykas – nutarimo dėl ieškovės pašalinimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl informacija apie tai, kaip kiti Lietkoopsąjungos nariai laikosi įstatuose apibrėžtų reikalavimų, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nėra susijusi su pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu – ieškovės pašalinimo aplinkybėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo, kuriame nurodė, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliantės skundą, atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės kooperatinės bendrovės „Šiaulių kooperacija“ įmonės kodas 175751371 atsakovei Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjunga įmonės kodas 110054563 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Jūratė VaranauskaitėAndrius VerikasTatjana Žukauskienė