Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovės atstovams L. M. ir advokatui Sauliui Alysui, atsakovo atstovams E. Ž. ir advokatui Anatolijui Šichovcovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. S. su trečiuoju asmeniu L. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovei L. S. atskirai naudotis skirti patalpas plane pažymėtas indeksais IV-2/3,69, IV-5/12,74. Viso patalpų plotas - 6,43 kv. m.;Atsakovui S. S. atskirai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-1/1,78, IV-3/6,09, IV-4/8,62. Viso patalpų plotas – 16,49 kv.m.;Ieškovei L. S. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis skirti ½ dalį bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2/6,56, kas sudaro 3,28 kv.m., ir 7/96 dalis buto priklausinio – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1m.

Pripažinti ieškovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo:

Padaryti bendromis lėšomis įėjimą iš laiptinės į butą (duomenys neskelbtini) per patalpą, plane pažymėtą indeksu IV-3/6,02;Padaryti bendromis lėšomis įėjimą bute (duomenys neskelbtini), iš patalpos, plane pažymėtos indeksu IV-3/6,02, į patalpą, pažymėtą indeksu IV-4/8,62;Užtaisyti (užsandaryti) aklinai bendromis lėšomis durų angą tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais IV-2/3,69 ir IV-3/6,09; Užtaisyti (užsandaryti) aklinai bendromis lėšomis durų angą tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais IV-5/12,74 ir IV-4/8,62; Įsivesti savo lėšomis elektrą, vandenį, dujas, kanalizaciją ir su tuo susijusius įrengimus, apskaitos prietaisus į butą (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą S. S. įsirengti dūmtraukį buto (duomenys neskelbtini), kamine iš patalpos IV-3/6,06 arba IV-4/8,62.

Ieškovei L. S. atskirai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-4/8,62, IV-1/1,73;Atsakovui S. S. atskirai naudotis skirti patalpą, plane pažymėtą indeksu IV-5/12,74;Ieškovei L. S. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis skirti: patalpas IV-2/3,69, IV-3/6,09, ½ dalį 1,88 kv.m. bendro naudojimosi patalpos a-2/6,56, bei 7/96 dalis buto priklausinio – ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Atsakovo S. S. atstovė E. Ž. teismo posėdyje palaikė teismui pateiktą priešieškinį, o su ieškovės ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad negalima buto padalinti pagal ieškovės reikalavimą, nes dūmtraukio pertvarkyti negalima, kadangi yra anga apačioje, kurioje semiami pelenai, šildymas yra tik iš virtuvės, o pečius pagrinde lieka ieškovės pusėje, nėra galimybės per virtuvę vesti vandentiekio, kanalizacijos vamzdžių, nes jie būtų virš grindų ir nebūtų galimybės vaikščioti. Vandentiekis nedraudžia įsivesti vandenį, tačiau tame bute neįmanoma to padaryti, kadangi nėra jokio nuolydžio. Ieškovės atstovė minėjo apie durų pasidarymą, tačiau tame bute niekas dviejų butų neregistruos. Buvo atėjusi statybos inspektorė ir pasakė, kad bendro naudojimo patalpos turi būti visų bendrasavininkų naudojamos, o ne vieno, juo labiau, kad reikia ir malkas pasidėti ir dar kai ką pasidėti. Padarius duris, pagal ieškovės pageidavimą, tai iš viso nebebūtų kur padėti kojos, ar durys būtų daromos į koridoriaus pusę, ar į virtuvės pusę. Ieškovė pateikė sąmatą 2000 litų vien už durų tipinį remontą, tačiau ieškovė nepagalvojo kaip bus, jeigu viskas bus pagal ieškovės norą, kiek tai kainuos: turės būti atskiri elektros įvadai, atskiras vandentiekis, kanalizacija. Tas butas tiek nevertas ir yra nedalus. Ieškovės atstovė tvirtino, kad sutinka su veidrodiniu variantu, tačiau joms jau dabar mažai vietos, nejaugi eis į 6 kvadratinių metrų kambarį. Būtų geriausia su ieškove atsiskaityti pinigais. Priešieškinyje jie nurodo bendro naudojimosi patalpas, tai yra, bendrai naudotis koridoriumi ir virtuve, nes tada nereikėtų kirsti durų, būtų mažiau išlaidų, bei kūrenimas būtų iš to paties pečiaus. Mano, jog jų siūlomas variantas yra ekonomiškesnis, nes nereikės nieko kirsti, statyti, nebus papildomų išlaidų, nereikės vesti elektros, vandens, kanalizacijos, bus apkūrenta, tik turės po atskirą kambarį. S. kūrens, o šils ir vienas, ir kitas kambariukas. Šildymas nėra brangus, malkų yra. Virimui naudojamos dujos. Jeigu ieškovė pasidarys visus tuos pasitvarkymus, tai vietos bus dar mažiau, bus mažas gabaliukas. Atsakydama į klausimus, atsakovo atstovė nurodė, kad S. S. ir L. S. atskirai gyvena kažkur apie 10 ar 11 metų. Per tą laiką jie sueidavo, bendraudavo, bet kad gyventų kartu ji to nežino, ar gyvens kartu, - jai nesakė. Ginčo bute dabar gyvena vienas S. S.

Iš 2004-05-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo (b.l. 5-8, 28-31) matyti, kad po ½ dalį buvo padalintas L. S. ir S. S. santuokoje įgytas 32,92 kv.m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 1,88 kv. m. bendro naudojimo patalpų ir su priklausiniu 7,4 kv. m. ūkiniu pastatu, unikalus (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 9,10) matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – ūkiniu pastatu savininkai yra S. S., L. S., L. D., G. B., R. G. ir A. R., o tame name, esančio 32,92 kv. m. bendro ploto buto Nr. 4 su priklausiniu ½ dalimi 1,88 kv.m. bendro naudojimo patalpos ir 7/96 dalimi ūkinio pastato savininkai yra S. S. ir L. S.

Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), plano (b.l. 11) matyti, kokios patalpos ir kokio dydžio sudaro S. S. ir L. S. priklausantį po ½ dalį butą.

Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų padalijimo projekto (b.l. 13-15) matyti, kaip siūlo šalims priklausantį butą padalinti ieškovė L. S.

Iš L. M. prašymo ir policijos komisariato nutarimo nepradėti administracinės bylos teisenos (b.l. 16, 17) matyti, kad ji kreipėsi į policiją, kaip L. S. atstovė, prašydama apginti jos pažeistą teisę valdyti ir naudotis savo ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį yra užvaldęs S. S., ir policijos komisariatas, nenustačius S. S. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutarė nepradėti administracinės bylos teisenos.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 18) matyti, kad G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. S. ir L. S.

Iš antstolės Irmos Ežerskienės pažymos (b.l. 19) matyti, kad S. S. yra skolingas išieškotojai L. S. 10126,94 Lt išlaikymo.

Iš UAB „Pakruojo statyba“ lokalinės sąmatos (b.l. 55) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui – angų pramušimas plytų konstrukcijose, sienų atskirų vietų mūrijimas ir angų užtaisymas, sienų atskirų vietų tinko remontas, tinkuotų vidaus sienų dažymas, medinių durų blokų montavimas mūrinėse sienose, - iš viso reikalinga 2257,86 Lt.

Iš Šiaulių apskrities PGV Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto (b.l. 56) matyti, kuo galima apšildyti pastatą iki 2 aukštų ir kad įrengiant minėtą apšildymo įrangą, reikia vadovautis priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais.

Iš UAB „Pakruojo vandentiekis“ atsakymo (b.l. 57) matyti, kad bendrovė vandentiekio tinklus eksploatuoja iki namo įvadinio skaitiklio, nuotekų tinklų aptarnavimo riba yra nuotekų šulinys ant išvado iš namo, o vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklai yra abonento nuosavybė.

Iš AB LESTO rašto (b.l. 58) matyti, kad dėl elektros energijos tiekimo galimybės į dalinės nuosavybės teise priklausančią buto dalį galimas su ne mažesne, kaip 5 kW galia, kuris būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo rašto ir patalpų plano fragmento (b.l. 65-66) matyti, kad bendro naudojimo patalpos a-2, esančios (duomenys neskelbtini) plotas yra ne 3,77 kv.m., o 6,56 kv. m.

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovės L. S. ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, išskyrus dalį dėl vienų durų užsandarinimo, o kitų padarymo, bei dėl bendro naudojimo patalpos a-2 ir 7/96 dalies ūkinio pastato naudojimosi bendrai, su kuo sutinka atsakovas S. S., todėl toje dalyje tenkintinas, o kitoje dalyje atmestinas, atsakovo S. S. priešieškinys pagrįstas, atitinkantis įstatymo nuostatas, todėl tenkintinas.

Kaip matyti iš byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų, šalys gera valia dėl naudojimosi butu tvarkos nesusitaria, vadovaujasi principais, nesutarimų sprendimui kreipiasi į policijos pareigūnus, nesutarimus sprendžia per įgaliotas atstoves L. M. ir E. Ž. Jau pats ieškinio ir priešieškinio pareiškimas teismui patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl teismas daro išvadą, kad nustatant naudojimosi turimu butu tvarką, reikalinga atsižvelgti į kuo racionalesnį, efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą, nesudarantį prielaidų kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, vadovaujantis teismų praktikoje suformuotais nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga. Teismų praktika. Nr.32, 315-355 psl.).

Kaip reglamentuoja CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai. Atidalijimu gali pasibaigti ir bendroji jungtinė nuosavybė (CK 4.90 straipsnis)

CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas - atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė - dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis).

Šioje byloje tiek ieškovė L. S., tiek atsakovas S. S. pareiškė reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jiems bendrąja daline nuosavybe priklausančio buto.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu atveju yra įmanomas daikto naudojimas abiems bendrasavininkiams. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Kadangi praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka, jeigu bendraturčiams paskirtos naudotis dalys nelabai skiriasi nuo jiems tenkančių idealiųjų dalių dydžių, kai nustatyta naudojimosi tvarka nesuteikia pagrindo kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, kai tvarka yra racionali, nustato efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisių.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo pagrindiniai kriterijai yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus, kuris reiškia, kad naudojimosi tvarka turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, kuris reiškia, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kuris reiškia, kad ginčo šalys turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, išlaikant visų bendraturčių interesų pusiasvyrą, garantuojant bendraturčių teisių apsaugą ir kuo mažesnį teisių apribojimą, ir kuris suteikia teismui teisę vieno iš bendraturčių prieštaravimus kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, vertinti, kaip piktnaudžiavimą savo teise, į tai neatsižvelgti ir parinkti optimaliausią tvarką; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kuris reiškia, kad naudojimosi tvarka kiek galima objektyviau užtikrintų efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą, garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, kuris reiškia, kad būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro naudojimo santykius, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2003 m. balandžio 2 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2003, 2003 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-956/2003, 2006 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2006, 2006 m. spalio 13 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006, 2007 m. birželio 22 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2007, 2007 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2007).

Teismas nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, privalo patvirtinti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, nustatant jų dydį ir lokalizaciją bei jas identifikuojant, kad šalims nekiltų jokių abejonių, naudojimosi tvarka būtų suprantama ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 2003 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-956/2003, 2009 m. rugsėjo 28 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-353/2009).

Vadovaujantis išdėstytomis įstatymo nuostatomis ir suformuota teismų praktika tuo klausimu, atsižvelgiant į ieškovės L. S. ir atsakovo S. S. pareikštus reikalavimus nustatyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio po ½ dalį buto naudojimosi tvarką, į tai, kad tame bute iki šalių santuokos nutraukimo ir po jos nutraukimo pastoviai gyvena atsakovas S. S., kuris butą šildo ir prižiūri, kuris savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė L. S. nuo 2001 metų gyvena pas savo motiną L. M. ir dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo su juo niekada nebendravo ir nesitarė, ko bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nepaneigė, į tai, kad ieškovės atstovė L. M. teisme kelis kartus patvirtino, jog ieškovė sutinka su jos pasiūlytos naudojimosi tvarkos „veidrodiniu“ variantu (b.l. 15), teismas daro išvadą, kad tarp ginčo šalių nustatytinas atsakovo S. S. priešieškinyje pateiktas naudojimosi butu tvarkos variantas (b.l. 48). Tokia naudojimosi butu tvarka nustatytina, kadangi ji atitinka įstatymo nuostatas, nepažeidžia trečiojo asmens L. D. interesų (kuri nesutinka dėl papildomų durų iš bendro naudojimo patalpos a-2 įrengimo į ginčo šalių butą), nepažeidžia ginčo šalių interesų (kadangi jie ir toliau lieka buto bendrasavininkais), nereikalauja rekonstrukcijos, kam būtų reikalingos nemažos papildomos išlaidos (kas matyti pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą vien tik dėl durų angų padarymo), yra ekonomiška ir racionali, proporcinga turimoms ginčo šalių dalims bendrosios nuosavybės teisėje. Dėl ½ dalies bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2, 6,56 kv. m., kas sudaro 3,28 kv.m., ir 7/96 dalies buto priklausinio – ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1m, nustatymo naudotis bendrai, dėl durų iš patalpos, plane pažymėtos IV-3 į patalpą, pažymėtą IV-4, padarymo, dėl durų tarp patalpų, plane pažymėtų IV-5 ir IV-4, aklino užsandarinimo bendromis šalių lėšomis, ieškovės ir atsakovo nuomonės sutapo, todėl toje dalyje tenkintinas ir ieškinys. Tuo tarpu ieškovė L. S. per savo atstovus įrodinėdama, jog jie su atsakovu S. S. yra priešiškai nusiteikę, nebendraujantys, prieš 10 metų išsituokę, nebesantys bendra šeima, todėl jie negali turėti nieko bendro, negali naudotis bendromis patalpomis ir turi būti vienas nuo kito atskirti, neprašė atidalinti savo turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, o prašė nustatyti naudojimosi tuo turtu tvarką, nors pagal CK 1.5 str. 1 d. civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Iš dalies tenkinant ieškinį ir tenkinant priešieškinį, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. ir 96 str., atsakovui esant 100 procentų atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 37), proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, iš ieškovės į valstybės pajamas yra priteistina dalis – 41,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 34, 103).

Byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. D., kadangi jai apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, asmeniškai įteikus teismo šaukimą (b.l. 109), ir gavus jos prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 111) (CPK 247 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės L. S. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo tenkinti iš dalies.

Atsakovo S. S. priešiekinį dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti nekilnojamojo turto – 32,92 kv. m. buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu a-2, 6,56 kv. m., bei 7/96 dalimi buto priklausinio – ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką:

1. Ieškovei L. S. atskirai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-4, 8,62 kv. m. ir IV-1, 1,78 kv.m. Viso patalpų plotas 10,4 kv.m.

2. Atsakovui S. S. atskirai naudotis skirti patalpą, plane pažymėtą indeksu IV-5, 12,74 kv.m. Viso patalpų plotas 12,74 kv.m.

3. Ieškovei L. S. ir atsakovui S. S. bendrai naudotis skirti patalpas, plane pažymėtas indeksais IV-2, 3,69 kv. m., IV-3, 6,09 kv. m., ½ dalį bendro naudojimosi patalpos a-2, 6,56 kv.m., kas sudaro 3,28 kv. m. ir 7/96 dalis buto priklausinio – ūkinio pastato 2I1m.

4. Pripažinti ieškovei L. S. teisę be atsakovo S. S. sutikimo, bendromis lėšomis padaryti įėjimą bute iš patalpos, plane pažymėtos indeksu IV-3, 6,09 kv. m., į patalpą, plane pažymėtą indeksu IV-4, 8,62 kv. m.

5. Pripažinti ieškovei L. S. teisę be atsakovo S. S. sutikimo, bendromis lėšomis užtaisyti (užsandaryti) aklinai durų angą tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais IV-5, 12,74 kv. m. ir IV-4, 8,62 kv. m.

Likusią ieškovės L. S. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 41,61 Lt (keturiasdešimt vieną litą 61 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.