Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. gegužės 30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1793-2024, panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. G. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1793-2024 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. balandžio 8 d. 13.28 val. (duomenys neskelbtini) kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 123 km. vairavo transporto priemonę VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje. Tokiu būdu J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 140 ir 140.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

9. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

11. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

12. Nustatyta, jog J. G. 2024 m. balandžio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2024 m. balandžio 8 d. 13.28 val. (duomenys neskelbtini) Kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 123 km. vairavo transporto priemonę VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje. Protokolas surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Minėto protokolo pagrindu 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu J. G. paskirta administracinė nuobauda - 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Bylos nagrinėjimo Tauragės apskrities VPK metu, tiek teismo posėdžio metu J. G. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi.

13. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai pažeisti.

14. Institucijos 2024 m. gegužės 30 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad J. G. pažeidė KET 140.1 punktą. Šiame punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

15. Iš pateikto skundo ir paties J. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad J. G., nors ir pripažįsta faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. kad jis vairavo automobilį ir kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje baigė lenkimo manevrą, tačiau teigia, kad neturėjo tyčios lenkti kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje. Tvirtina, kad buvo užtikrintas, jog atlieka lenkimo manevrą leistinoje vietoje ir pradėjęs manevrą objektyviai nesuvokė, kad baigs tokį manevrą draudžiamoje vietoje. Tačiau šiuos argumentus teismas vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Konstatuotina, jog tokią J. G. pateiktą versiją paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri buvo ištirta ir bylos nagrinėjimo metu.

16. J. G. kaltę padarius aptariamą administracinį nusižengimą visiškai patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Iš jo akivaizdžiai matyti, kad J. G. vairuojamu automobiliu lenkimo manevrą atliko kelio atkarpoje, kur yra sankryža, pažymėta ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Toks lenkimas yra draudžiamas, todėl jis šiais savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas visiškai pagrįstai.

17. Pastebėtina, kad vaizdo įraše nesimato, tačiau pareiškėjas tvirtino, jog lenkimo manevrą jis pradėjo tuo metu, kai kelias dar buvo paženklintas siaura brūkšnine linija, t. y. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Įvertinus tai, kad vaizdo įrašo pradžioje matomas ženklinimas siaura brūkšnine linija, o J. G. vairuojamas automobilis lenkimo momentu pasirodo tik vaizdo įrašo 43 sekundę, teismui nekyla abejonių, kad J. G. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Tačiau vien aplinkybė, kad J. G. formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad J. G. lenkė kitą automobilį ir užbaigė lenkimo manevrą jau už sankryžos, t. y. būdamas sankryžoje J. G. vairuojamas automobilis yra priešpriešinėje eismo juostoje ir lenkia kitą automobilį, o tai nagrinėjamu atveju ir yra J. G. inkriminuojamo nusižengimo dalykas. Pažymėtina, kad vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau šiuo atveju J. G. neįvertino šios aplinkybės ir lenkimo manevrą tęsė ir būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.

18. KET 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Taigi J. G., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad J. G. inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ buvo pastatytas tiesioje kelio atkarpoje, jo neužstojo medžiai, todėl būdamas dėmesingas ir atidus, laikydamasis distancijos, jį tikrai turėjo pastebėti ir laikytis ženklinimo nurodymų. Jis neabejotinai, žiūrėdamas ar priešpriešais nėra atvažiuojančio automobilio ir lenkimo manevrą atlikti saugu, turėjo matyti kairėje pusėje buvusį šalutinį kelią, suprasdamas, kad lenkimo manevras toje vietoje yra negalimas ir net jį pradėjus dar tai leidžiančioje atkarpoje, jis joje nebebus baigtas. J. G. visų šių aplinkybių nepaisė, vis tiek lenkė kitą transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Šią aplinkybę iš dalies pripažino ir pats pareiškėjas, teismo posėdžio metu nurodęs, jog po įvykio suvokė, jog tokio lenkimo pasekmės galėjo būti liūdnos. Be to, J. G. patvirtino, kad nesugebėjo numatyti, jog lenkimą baigs neleistinoje vietoje, kas tik patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo itin atidus ir rūpestingas vairuotojas.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

20. Skunde nurodoma, kad teismui nesutikus su skunde išdėstyta pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, byloje egzistuoja pagrindai J. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 mėnesio arba iš vis neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

21. Administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šioje nuostatoje įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

22. Formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

23. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pateiktą skundą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išsakytus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių J. G. administracinio nusižengimo byloje.

24. Nagrinėjamu atveju J. G. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirta už tai, kad jis pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus – sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, ten kur lenkti draudžiama, už tai atsakomybė numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad vairuotojas kelyje privalo būti maksimaliai atidus ir rūpestingas, juolab situacijoje, kuomet atliekamas lenkimo manevras išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Šiuo atveju neabejotina, kad J. G. prieš pradėdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daro saugiai, leistinoje vietoje, tačiau to nepadarė. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismas pažymi ir tai, kad privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas specialiosios teisės atėmimas, konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo sunkumą. Taigi, aplinkybių, kurios leistų J. G. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus, nėra. Juolab, kad ir įstatymų leidėjas vien jau lenkimo manevrą tokioje neleistinoje vietoje nurodė esant administraciniu nusižengimu.

25. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nebuvo sukelta avarinė situacija, priešpriešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, tačiau šios aplinkybės nepateisina pavojingo jo elgesio. Priešingai, tai parodo tik tai, kad J. G., turėdamas darbą, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių su ypač sunkiomis pasekmėmis kilimą.

26. Teismas taip pat sprendžia, kad šiuo atveju J. G. teisinei padėčiai švelninti taip pat nepakanka aplinkybės, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinėje veikloje. Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes jo darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu. Teigė, jog dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (dėl darbo vietos išlaikymo, susisiekimo ir pan.) išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specialiosios teisės vairuoti transporto priemones teisių netekimas 3 mėnesiams sukels tam tikrų nepatogumų pačiam pareiškėjui, tačiau pabrėžtina tai, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, jog kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį. Todėl nagrinėjamu atveju skunde nurodytos aplinkybės, kad J. G. netekęs teisės vairuoti negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir J. G. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jį sutrumpinti. Teismas pažymi, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. J. G. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, ja naudojosi neatsakingai, todėl dabar turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti J. G. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. J. G. pats privalėjo suprasti ir įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes.

27. Nors pareiškėjas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tačiau kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, asmens kaltės forma, t. y. tyčia ar neatsargumas įtakos neturi. ANK 420 straipsnio atžvilgiu svarbu yra įvertinti faktinę situaciją. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teisėje yra įtvirtina bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei nepadarytų žalos. Įstatymas numato, jog už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – administracinės atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Transporto priemonės valdytojas privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodo, jog ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ prieš priimdamas sprendimą lenkti, nepastebėjo, įrodo tik tai, kad pareiškėjas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo itin atidus ir rūpestingas bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių.

28. Teismo posėdžio metu J. G. akcentavo, kad per paskutiniuosius metus jis administracine tvarka baustas tik kartą. Tačiau tai, kad šis itin neatsakingas poelgis nebuvo atsitiktinis, patvirtina byloje esantys duomenys apie ankstesnį J. G. baustumą. Iš byloje esančio 2024 m. liepos 15 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo J. G. buvo 17 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais: už greičio viršijimą, už neapdraustos, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimą, naudojimąsi telefonu vairuojant automobilį, nesumokėjimą vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą ir pan. Ir nors skunde pareiškėjas teigia, jog yra pavyzdingas pilietis, tačiau šie faktai vienareikšmiškai rodo atsainų J. G. požiūrį į įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi. Be to, šios aplinkybės neigiamai apibūdina J. G. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, taip pat rodo, jog nuobaudos skirtos už ankstesnius teisės pažeidimus, tikslų nepasiekė, J. G. kritiškai savo elgesio nevertino ir išvadų nepadarė. Tai leidžia manyti, jog J. G. kelyje elgiasi pernelyg lengvabūdiškai, neatsakingai.

29. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad J. G. paskirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta. Įvertinus J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas specialios teisės atėmimo terminas, kuris yra adekvatus padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti J. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu J. G. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

30. Skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl J. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad J. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir jo padarytos veikos nepavojingumą, todėl tiek J. G. paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, tinkamai individualizuotos ir atitinka administracinio nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde išdėstytais motyvais teismas neturi pagrindo, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Erikos Noreikienės 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1793-2024 (ROIK: 24237297411), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.