Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-9313-451/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
2YT-9313-451/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03473-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
J. D.
Civilinė byla Nr. 2YT-9313-451/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03473-2018-8
procesinių sprendimų kategorijos:(S)3.4.4.11; 3.2.3.2; 3.5.1.1.KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374, suinteresuotas asmuo J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 5 d. buvo gautas pareiškėjo R. P. skundas dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė A. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-941-432/2015 dėl 1 716,00 Eur bylinėjimosi išlaidų skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos J. D. naudai. Antstolė 2018 m. sausio 15 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodė nuo skolininko bankinių sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinai nurašomų lėšų suma 2 138,08 Eur. 2018 m. sausio 15 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini) bendra plotas 92,76 kv. m . Skolininkas ir I. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, 2017 m. gegužės 6 d. sudarė vedybų sutartį, kuria nuo sutarties sudarymo datos tarp sutuoktinių buvo nustatytas visiško turtinio atskirumo režimas. Sutuoktinių I. P. ir R. P. turtas įgytas nuo 1982 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė nurašydama pinigines lėšas esančias skolininko sąskaitoje, kurios galimai yra bendroji jungtinė nuosavybė savo veiksmais pažeidė LR CPK 666 straipsnio 1 dalį. Prašo sustabdyti vykdomąją bylą iki kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje 2V-20444-886/2017 ir bus nustatytos sutuoktinių turto dalys bendrojoje nuosavybėje.

Antstolė A. A. R. P. skundą atsisakė tenkinti ir 2018 m. vasario 6 d. patvarkymu skundą perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0036/17/03374, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-941-432/2015 dėl 1 716,00 Eur bylinėjimosi išlaidų skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos J. D. naudai. Antstolė nurodė, skundas nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2015 yra įsiteisėjęs ir skolininkas priteistų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Skolininkas reikalauja panaikinti apribojimus skolininko sąskaitoms bankuose, kadangi šios lėšos, esančios skolininko sąskaitose galimai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė atkreipia dėmesį, kad skolininko sąskaitose piniginių lėšų nėra ir nei vienas euras nėra nurašytas pagal 2018 m. sausio 15 d. nurodymą Nr. S-18-36-1184. Be to, nurodė, kad kontoroje vykdoma ir vykdomoji byla Nr. 0036/17/03373, kurioje išieškoma analogiška suma iš I. P. priteista toje pačioje Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-941-432/2017 kreditorės J. D. naudai. Atsižvelgiant į išdėstytą prašo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. D. per teismo pasiūlytą terminą atsiliepimą į skundą pateikė. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad civilinėje byloje 2VP-20444-886/2018 nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininko R. P. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų padalinimo. Minimoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl sutuoktinės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų o ir žemės sklypo, bet ne jame esančių pastatų, todėl sustabdyti civilinę bylą nėra pagrindo. Kita vertus kaip nurodo išieškotoja savo atsiliepime vedybų sutarties 2.3 punktas nurodo, kad po vedybų sutarties sudarymo gautos piniginės lėšos yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Skolininkas nepateikė nei vieno įrodymo, jog jo įvardijamose banko sąskaitose yra galimai bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų. Pažymi, kad CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam asmeniui byloje iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam asmeniui. R. P. atstovas taip pat dalyvauja ir civilinėje byloje Nr. 2VP-20444-886/2017 ir atstovui žinomos aptartos civilinės bylos turinys ir dalykas, o šis skundas pateiktas teikiant melagingus faktus apie civilinėje byloje Nr. 2VP-20444-886/2017 sprendžiamus klausimus, todėl mano, kad R. P. piktnaudžiauja procesu. Prašo skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš skolininko turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/17/03374 nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0036/17/03374, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-941-432/2015 dėl 1 716,00 Eur bylinėjimosi išlaidų skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos J. D. naudai (v. b .l . 2). Antstolė A. A. 2018 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18-36-1184 areštavo skolininko R. P. visas sąskaitas, esančias kredito įstaigose 2138,08 Eur sumoje (b .l . 39). Pareiškėjas yra vedęs nuo (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1). R. P. ir I. P. 2017 m. gegužės 30 d. sudarė Vedybų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.2 punktą sutuoktiniai susitarė, jog Sutartis nekeičia turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję santuokoje, t. y. nuo 1982 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. teisinio režimo. Sutarties 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, jog nustato visiško atskirumo turtinį režimą ir po Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017 m. gegužės 30 d. kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (v. b. l. 30-34).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK ) 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos, ekonomiškumo ir kitais civilinio proceso principais. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio vykdomas skolos turto išieškojimas ne CPK nustatyta tvarka ir būdu, būtų vertinamas kaip veikimas ultra vires.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kad antstolė Audronė Adomaitienė nesustabdė vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje 0036/17/03374, kol skolininko R. P. atžvilgiu įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje 2VP-1427-886/2018 dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo bei apribojimų piniginėms lėšoms panaikinimo.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo, esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).

CPK 627 straipsnis numato, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją t. y.: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Iš nurodyto įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad antstolis turi teisę bet ne pareigą vykdomąją bylą sustabdyti.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą t. y. šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavus išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Pareiškėjas prašo sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla 2VP-2044-886/2017 (dabartinis numeris 2VP-1427-886/2018, duomenys iš Teismų informacinės sistemos LITEKO) pagal pareiškėjos J. D. prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su skolininko R. P. sutuoktine nustatymo. Liteko duomenimis civilinės bylos 2VP-1427-886/2018 nagrinėjimas yra paskirtas į teismo posėdį 2018 m. balandžio 16 d. Pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, jog dėl civilinės bylos, kurioje sprendžiami turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimai nagrinėjamu atveju, į CPK 626 straipsnio išvardintą baigtinį sąrašą nepatenka. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Civilinio proceso kodekse reglamentuojamas privalomas vykdomosios bylos sustabdymas, išvardyti konkretūs sustabdymo atvejai, o tai, kad CPK 626 straipsnyje nėra nuostatos, įpareigojančios sustabdyti vykdomąją bylą, kai jos šalis pateikia prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, vertintina kaip įstatymų leidėjo nuostata, jog tokiu atveju vykdymas neturi būti privalomai sustabdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl daryti išvadą, kad, vykdydama išieškojimą, antstolė pažeidė jos veiklą reglamentuojančias teisės normas bei pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolės veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais pagrindų nėra, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CPK 510 str.).

Dėl prašymo panaikinti piniginių lėšų priverstinį nurašymą visoms pareiškėjo bankinėms sąskaitoms.

Iš vykdomosios bylos NR. 0036/17/03374 nustatyta, kad antstolė A. A. 2018 m. sausio 15 d. priėmė patvarkymą S-18-36-1184, kuriuo areštavo skolininko R. P. visas sąskaitas, esančias kredito įstaigose 2138,08 Eur sumai.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolė savo veiksmais pažeidė CPK 666 straipsnio 1 dalį, kadangi lėšos esančios skolininko sąskaitose yra galimai bendroji jungtinė nuosavybė, nes sutuoktiniams nėra atidalintos bendrosios nuosavybės dalys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), dalis, nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo 2017 m. gegužės 30 d. sudarė Vedybų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.2 punktą sutuoktiniai susitarė, jog Sutartis nekeičia turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję santuokoje, t. y. nuo 1982-05-24 iki 2017-05-30 teisinio režimo. Sutarties 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, jog nustato visiško atskirumo turtinį režimą ir po Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017-05-30 kiekvieno iš Sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš Sutuoktinių asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui sudarius vedybų sutartį, kurioje nustatytas visiškas atskirumo turtinis rėžimas, t. y. po vedybų sutarties sudarymo datos – 2017-05-30, kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai yra laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal Vedybų sutarties 2.3.2. punktą, į tokią asmeninę nuosavybę įskaitomos piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, palūkanos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių kredito įstaigose kiekvieno iš sutuoktinių vardu bei kitas turtas. Todėl nagrinėjamu atveju, antstolė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas priėmė 2018 m. sausio 15 d. t. y. po vedybų sutarties sudarymo, taigi areštavo skolininkui priklausančias lėšas. Be to, kaip nurodo antstolė savo patvarkyme, kad skolininko sąskaitose lėšų nėra ir nėra nurašytas nei vienas euras pagal antstolės patvarkymą. Pats pareiškėjas nurodydamas, kad antstolė „galimai“ areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Suinteresuotas asmuo prašo skirti baudą pareiškėjui R. P., kadangi teikia melagingus faktus apie civilinėje byloje Nr. 2VP-20444-886/2017 sprendžiamus klausimus.

Visuma aplinkybių neduoda pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jam suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoto asmens atstovas, advokatas K. K. pateikė teismui 2018 m. kovo 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2018/011 bei pinigų priėmimo kvitą, kurie patvirtina, kad suinteresuotas asmuo J. D. advokatui K. K. už atsiliepimo surašymą sumokėjo 200 Eur. Suinteresuotas asmuo šias išlaidas prašo priteisti iš pareiškėjo R. P.. Atmetus pareiškėjo skundą, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundas netenkintinas.

Priteisti iš pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Jakštienė