- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-864-653/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Č. P.
- Atsakovas
- A. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo pagal ieškovo Č. P. (Č. P.) ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Č. P. kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. l. 1–2) prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 13 381,1 Eur skolą, 403,27 eurų palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2007-02-15 su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 95 864,23 Eur (331 000 Lt), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2007-06-06. Atsakovui iki sutarto termino skolos negrąžinus, šalys sutarties pakeitimų nesudarė. Atsakovas atlikdavo dalinius mokėjimus ieškovui ir likusiai skolos daliai išduodavo ieškovui vekselius. Paskutinis vekselis buvo išduotas 2017-08-10, pagal kurį likusią skolos dalį (14 850 Eur) atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2017-09-10. Tačiau atsakovas grąžino tik nedidelę dalį iš minėtos sumos ir liko skolingas ieškovui 13 381,1 Eur. 2018-03-19 atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl skolos, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė ir skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-03 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 13 381,1 Eur skolą, 403,27 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-04-18, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 755 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 21–22).
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. J. pateikė teismui prieštaravimus (e. b. l. 48–51), kuriuose nurodė, kad nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu ir prašo pakeisti priimtą preliminarų sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Prieštaravimuose nurodo, kad dėl skolos priteisimo pagal 2007-02-15 paskolos sutartį ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat teigia, kad 2017-08-10 vekselis nėra paskolos dokumentas, todėl ieškovui neįrodžius ir nepagrindus paskolos pagal šį vekselį suteikimo (pinigų perdavimo) fakto yra pagrindas teismui pripažinti paskolos sutartį nesudaryta ex officio (lot. pagal pareigas). Ieškovas paskolą suteikė vieną kartą 2007 m., ir 2017-08-10 vekselyje esantis įrašas apie tariamą atsakovo pinigų (14 850 Eur) gavimą neatitinka tikrovės.
6. Ieškovas Č. P. atsiliepime su atsakovo prieštaravimais nesutinka, prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 55–57).
7. Teigia, kad atsakovas nenurodo, nei kada, nei kokią paskolos dalį yra grąžinęs ieškovui, nepateikė jokių paskolos ar jos dalies grąžinimą patvirtinančių įrodymų. Jokie atsakovo prieštaravimų argumentai nepaneigia rašytiniais įrodymais (vekseliais ir jų kopijomis) ieškovo pagrįstų ieškinio teiginių apie tai, kad iki 2007-02-15 paskolos sutartyje nurodyto termino (2007-06-06) atsakovas ieškovui grąžino tik dalį paskolos, o toliau paskolos grąžinimas vyko ieškinyje nurodyta tvarka (po dalinio mokėjimo atsakovas išduodavo vekselį vis mažesnei sumai). Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, kadangi atsakovas po 2007-06-06 (termino, su kuriuo atsakovas prieštaravimuose sieja ieškinio senaties termino pradžią) ne kartą atliko veiksmus, kurie liudija, kad atsakovas prievolę pripažįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-08-06 galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-03 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovo iš viso 1 205 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 68–70).
9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 ir 6.59 str., Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – ir CPK) teisės normas, reglamentuojančias šalių įrodinėjimo naštą, bei teismų praktiką, laikė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. 2007-02-15 su atsakovu sudaryta sutartis patvirtina, kad ieškovas atsakovui paskolino 95 864,23 Eur (331 000 Lt), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2007-06-06. Byloje pateikti vekseliai įrodo, kad atsakovas atlikdavo dalinius mokėjimus ieškovui, išduodamas vekselius (2014-09-27, 2014-12-27, 2015-02-27, 2017-08-10), pagal paskutinį vekselį likusią skolos dalį įsipareigodamas sumokėti 14 850 Eur iki 2017-09-10.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo skolos ieškovui fakto. Atsakovo atliekami daliniai mokėjimai ieškovui taip pat patvirtina ir patį skolos faktą, ir tai, kad atsakovas tą skolą pripažino. Pagal CK 1.130 str. 2 d., ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo atlikti daliniai mokėjimai pagal vekselius, kurie laikytini paskolos grąžinimu, liudija, kad jis pripažino prievolę, dėl ko šiuo atveju negali būti taikoma ir ieškinio senatis.
11. Teismas laikė, jog ieškovas byloje pateiktais vekseliais įrodė, kad skola ieškovui nebuvo grąžinta. Atsakovas, pripažinęs skolos faktą, atlikdamas dalinius mokėjimus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos ieškovui nebuvimą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų ieškovui, iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 13 381,1 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanos (403,27 Eur), paskaičiuotos už 220 dienų nuo 2017-09-10, bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 76–80) apeliantas (atsakovas) A. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-06 galutinį sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad dėl to, jog atsakovas visgi neginčijo skolos ieškovui fakto, reiškia, jog jis tą skolą pripažįstą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes akivaizdžiai prieštarauja CPK 12, 178, 179 ir 182 str. normoms. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, jog atsakovo atliekami daliniai mokėjimai praterminuotais ir dėl to negaliojančiais vekseliais ieškovui taip pat patvirtina ir patį skolos faktą, ir tai, kad atsakovas tą skolą pripažino.
14. Teigia, jog pagal bylos duomenis ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skola jam buvo grąžinta, t. y. pakvitavimų, mokėjimo pavedimų pagal 2007-02-15 paskolos sutartį, bet remiasi negaliojančiais (praterminuotais) vekseliais, kurie dėl savo teisinės prigimties nėra ir negali būti vienareikšmiais įrodymais, patvirtinančiais apelianto skolos likutį. Atsakovo pasirašytas 2017-08-10 vekselis ar anksčiau pasirašyti kiti vekseliai nėra paskolos dokumentai, todėl ieškovui neįrodžius ir nepagrindžius paskolos pagal šį vekselį suteikimo (pinigų perdavimo) fakto teismo sprendimas pripažinti apeliantą skolingu pagal nesudarytą (ex offcio negaliojančia) paskolos sutartį, yra visiškai nepagrįstas. Kadangi 2017-08-10 vekselyje esantis įrašas apie tariamą A. J. pinigų (14 850 Eur) gavimą neatitinka šalių valios ir tikrovės, jis yra niekinis ir negalioja, todėl daugiau nei akivaizdu, jog teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinio ir priimti tokio galutinio sprendimo.
15. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju negali būti taikoma ir ieškinio senatis. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą (negrąžintą paskolą) sužinojo 2007-06-06 tačiau į teismą dėl jos likučio grąžinimo kreipėsi tik 2018-04-18, praėjus daugiau nei 11 metų nuo jo teisių pažeidimo, todėl teismas privalėjo taikyti senaties terminą ir pakeisti preliminarų teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 2017-08-10 vekselį kaip vekselio davėjas buvo nurodytas ir pasirašė pats ieškovas Č. P.. Tad remiantis teismo logika, išeitų, jog ne apeliantas, bet pats ieškovas, išrašydamas 2017-08-10 vekselį, neva pripažino apelianto skolą jam. O tai akivaizdžiai prieštarautų CK 1.130 str. 2 d., nes pagal ją ieškinio senaties terminą nutraukia tik skolininko, bet ne kreditoriaus veiksmai. Todėl akivaizdu, jog galutinis teismo sprendimo motyvas, jog neva A. J. veiksmai pertraukė senaties terminą yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja CK 1.130 str. 2 d.
Atsiliepimas
16. Ieškovas Č. P. atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 83–86). Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsiliepime nurodė, jog teismo išvadą, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, lėmė ne tik pasyvus atsakovo elgesys bylos procese (skolos neneigimas), bet ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai. Atsakovas nepateikė jokių aiškių ir logiškų paaiškinimų, kokiu pagrindu, kokiomis aplinkybėmis, kieno iniciatyva jis savo ranka surašė ir pasirašė vekselius, kurių kopijas pateikė teismui ieškovas. Teigia, jog pareiga įrodyti faktą, kad paskola grąžinta, tenka paskolos gavėjui (atsakovui). Atsakovas nepagrįstai siekia šią pareigą perkelti ieškovui. Ieškovas vekselių kopijas pateikė ne tam, kad įrodytų, kokią dalį paskolos atsakovas jam grąžino, o tam, kad pagrįstų, kokia skolos suma liko, bei tam, kad įrodytų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais pripažino savo prievolę ieškovui, kas nutraukė ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo (CK 1.130 str. 2 d.). Pats vekselių išrašymas laikytinas atsakovo laisva valia atliktu veiksmu, kuriuo jis pripažino savo prievolę ieškovui.
Šalies argumentai
18. Aplinkybė, kad viename iš pateiktų vekselių jo davėju įvardintas ne atsakovas, o ieškovas, nekeičia šio rašytinio įrodymo reikšmės, nes šį vekselį surašė ir pasirašė atsakovas, o atsakovo teiginiai kad vekselį išrašė ir pasirašė ieškovas, neatitinka tikrovės. 2017-08-10 vekselyje nurodyta, kad atsakovas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą, vekselis surašytas ir pasirašytas atsakovo. Atsakovas pats savo ranka užrašė, kad gavo vekselyje nurodytą sumą, joks kitas asmuo išskyrus atsakovą ir ieškovą vekselyje nenurodytas, vekselio originalas yra pas ieškovą, todėl atsakovo argumentai apie šio vekselio ydingumą, nepagrįsti.
19. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl vekselį surašiusio ir pasirašiusio asmens nepagrįsti, neteisėti ir nevertintini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmetamas.
21. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp šalių egzistavimo bei vekselių išrašymo aplinkybių bei pagrindų. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, kad byloje esantys vekseliai ir 2007-02-15 sutartis turi būti vertinami atsietai, todėl ieškinio senaties terminas negali nutrūkti, be to, apeliantas įsiskolinimo, priešingai nei nustatė teismas, niekada nepripažino.
23. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2013-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2007-02-15 su atsakovu sudarė sutartį, patvirtintą notaro, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 95 864,23 Eur (331 000 Lt) ir kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2007-06-06 (e. b. l. 3). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 197 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo, ne kartą pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2015-02-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015). Pažymėtina, jog pats apeliantas prieštaravimuose (e. b. l. 48–51) pripažino, kad paskolą ieškovas suteikė vieną kartą 2007 m. Įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių, jog šalių sudaryta sutartis yra negaliojanti, neteisėta ir pan., nenurodė / nepateikė.
25. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į ieškinį, ieškovas įrodė paskolos dalyko perdavimo faktą, t. y. jog tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Šiuo atveju apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas vertinimu, atsakovas neginčijo skolos ieškovui fakto ir tai reiškia, kad jis tą skolą pripažįstą, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, pats apeliantas pripažino, jog jam 2007 m. buvo suteikta paskola.
26. Minėta, jog pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, būtent skolininkui kyla pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino. Taigi atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skola jam buvo grąžinta, nepagrįstai siekia šią pareigą perkelti ieškovui. Tuo tarpu ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, jog pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas su juo atsiskaitinėdavo, teismui pateikė vekselius (2014-09-27, 2014-12-27, 2015-02-27, 2017-08-10). Ieškovas įrodinėjo, kad vekseliuose būdavo fiksuojamas skolos likutis. Pagal paskutinį vekselį, likusią skolos dalį (14 850 Eur) atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2017-09-10. Ieškovas nurodo, kad atsakovas jam liko skolingas 13 381,1 Eur. Pabrėžtina, jog atsakovas visiškai jokių argumentų, kurie pagrįstų vekselių atsiradimą, nepateikė, taip pat nepateikė nei įrodymų, nei paaiškinimų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes apie vekselių pasirašymo pagrindą. Iš byloje esančių vekselių matyti, jog visi jie yra pasirašyti atsakovo, vekseliuose nurodoma, kad atsakovas iki tam tikro termino turi grąžinti atitinkamą pinigų sumą. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimų taisyklėmis, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas atlikdavo dalinius mokėjimus pagal vekselius, kurie laikytini paskolos grąžinimu.
27. Dėl apelianto argumentų, jog jo pasirašyti vekseliai nėra paskolos dokumentai, ir kad teismas turėjo ex officio pripažinti, jog paskolos sutartys nebuvo sudarytos, pasisakytina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, vekselis – tai vienašalis sandoris, kuriam nuginčyti gali būti taikomi sandorių negaliojimo pagrindai, todėl apeliantas, siekdamas nuginčyti įsipareigojimus pagal vekselius, turėjo reikšti ieškinį (priešieškinį) dėl jų pripažinimo negaliojančiais.
28. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikyta ieškinio senatis, kadangi, apelianto teigimu, ieškovas į teismą dėl paskolos likučio grąžinimo kreipėsi praėjus daugiau nei 11 metų nuo paskolos sudarymo. Pagal CK 1.130 str. 2 d., ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal šalių sudarytą sutartį atlikdavo dalinius mokėjimui pagal vekselius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tokie atsakovo veiksmai reiškia, kad jis pripažino prievolę, dėl ko šiuo atveju negali būti taikoma ir ieškinio senatis.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl 2017-08-10 vekselį surašiusio ir pasirašiusio asmens, tačiau vadovaujantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties atsakovo nurodyti nauji argumentai nenagrinėtini.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
31. Ieškovui iš apelianto priteisiamos 300 Eur ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Apelianto apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidos apeliantui nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Č. P. (Č. P.) iš atsakovo A. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.