- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- eA-2216-662/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 24S262359 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Atsakovas pareiškėjo atitiktį tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams, jo baimę patirti persekiojimo veiksmus vertino paviršutiniškai, o pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis bijo patirti valdžios persekiojimą, išskyrė, užuot vertinęs šias priežastis kumuliatyviai, todėl atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus yra hipotetinė.
2.2. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie konfrontaciją su policijos pareigūnais, pateikė detalų pasakojimą ir jį pagrindžiančius įrodymus (protokolus). Nurodė, jog jam buvo skiriamos baudos, tačiau jis atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 8 d. jam buvo surašyti dar 2 protokolai pagal (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK): pagal 23.4 straipsnį dėl nepaklusimo teisėtiems pareigūnų nurodymams ir pagal 23.34 straipsnį dėl dalyvavimo nesankcionuotame mitinge (iš viso pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 4 kartus, bet turėjo tik 2 protokolus). (Duomenys neskelbtini) asmenys yra vis dar sulaikomi ir jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl dalyvavimo protestuose prieš 4 metus, kuo yra patvirtinama ir pareiškėjo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl nurodytų veiksmų, juolab, kad jis jau buvo papuolęs į teisėsaugos pareigūnų akiratį / duomenų bazę.
2.3. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl bendradarbiavimo ir dalyvavimo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) veikloje Sprendime apskritai nevertinta, nors minėta organizacija (duomenys neskelbtini) yra pripažinta ekstremistiniu dariniu ir įtraukta į ekstremistinių darinių sąrašą. Pareiškėjo pasakojimo dalį apie pareigūnų vizitą jo namuose atsakovas atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nėra aiškūs pokalbio dalyviai ir data; nepateikta jokių naujų detalių po susirašinėjimo praėjus tam tikram laikui; prieglobsčio prašymas pateiktas ne iš karto sužinojus apie pareigūnų vizitą pareiškėjo namuose, tačiau atsakovui kilus papildomų klausimų, susijusių su pateiktu pareiškėjo rašytiniu įrodymu, pačiam pareiškėjui negalint nuspėti, kokie neaiškumai / klausimai gali kilti atsakovui, atsakovas turėjo suteikti pareiškėjui sąlygas / galimybę, pateikti papildomus paaiškinimus dėl atsakovui kilusių neaiškumų, o ne atmesti įrodymą ir pareiškėjo pasakojimą, remiantis vien spekuliacijomis ir savo nuomone. Neužtikrinus tinkamo bendradarbiavimo, buvo netinkamai įvertinta pareiškėjo pasakojimo dalis apie pareigūnų vizitą jo namuose, netinkamai įvertintas ir jo baimės patirti persekiojimo veiksmus iš teisėsaugos institucijų faktas.
2.4. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kumuliatyviai, t. y., pareiškėjo konfrontaciją su pareigūnais ir jam paskirtas baudas, atliktą bausmę izoliatoriuje (tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas pateko į teisėsaugos institucijų akiratį / duomenų bazę), dalyvavimą 2020 m. protestuose ir dėl to paskirtas nuobaudas, veiklą (duomenys neskelbtini), pareigūnų apsilankymą jo namuose, laikytina, kad, remiantis tiek atsakovo Sprendime nurodyta, tiek ir skunde pateikta aktualia kilmės valstybės informacija, pareiškėjas, grąžinus jį į (duomenys neskelbtini), jis bus sulaikytas dar pasienyje ir, valdžios institucijoms disponuojant bet kuria iš nurodytų aplinkybių, tikėtina, jo atžvilgiu bus pradėtas politizuotas baudžiamasis persekiojimas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo atitiktį pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams.
2.5. Atsakovas ginčijamame Sprendime turėjo įvertinti ir tai, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko teisėtai, pasinaudodamas humanitariniu koridoriumi (turėjo Šengeno vizą, jo asmens duomenys buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąrašą), asmuo atliko jam paskirtą bausmę kalėjime, nors, kaip minėta, jam bausmė buvo paskirta nepagrįstai. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo pasakojimą apie išvykimą iš kilmės šalies dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus bei jo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus ateityje. Atsakovas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su politiniais įsitikinimais.
2.6. Jeigu teismas konstatuotu?, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. ar pagrįstai pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taigi, atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausima?, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualia? situacija?, nenustatė visu? aplinkybių?, leidžiančių? daryti neabejotina? išvadą?, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų? aplinkybių? nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų?.
2.7. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant i? tai, kad atsakovas nepagristai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio bei papildomos apsaugos ir Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas, todėl naikintinas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš? Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti i? Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
3.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje užsieniečiui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika užsieniečiui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, užsienietis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, užsieniečio kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.2. Atliekant tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės, t. y. tiek dėl jo veiklos žmogaus teisių apsaugos srityje, grėsmės būti nubaustam dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir vardan to, kad šalyje būtų gerbiamos žmogaus teisės bei demokratiniai principai, dėl pareigūnų atvykimo į jo namus. Surinktos informacijos ir nustatytų materialinių faktų visuma pagrįstai ginčijamame Sprendime leido daryti išvadą, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
3.3. Ginčijamame Sprendime pagrįstai nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendime įvertinta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko su nacionaline „D“ tipo viza galiojusia nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 9 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760064845, kuris turėjo galioti iki 2023 m. spalio 31 d., tačiau buvo panaikintas 2022 m. rugsėjo 19 d. užsieniečiui pakeitus darbdavį, o 2022 m. rugsėjo 15 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760183615, kuris turėjo galioti iki 2024 m. birželio 14 d., tačiau taip pat buvo panaikintas 2022 m. gruodžio 8 d., nes darbdavys nusprendė atleisti užsienietį. Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie pareiškėjo vykdomą ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. gruodžio 8 d. nėra. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nenustatyta esminių socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Jis taip pat neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokytųsi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą. Pareiškėjui netekus pagrindo likti Lietuvos Respublikoje (panaikinus leidimą laikinai gyventi), jis nesiėmė teisėtų veiksmų įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, beveik 300 dienų šalyje gyveno neteisėtai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnams patikrinus ir nustačius, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, buvo priimtas sprendimas dėl savanoriško užsieniečio išvykimo į užsienio valstybę. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo išsiuntimas nebūtų neproporcingas bei nepažeistų balanso tarp individo bei visuomenės intereso. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, be kita ko, nenustatė Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, taip pat priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas būtų sustabdytas.
3.4. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Taip pat vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 44 punktu ir 44.2 papunkčiu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus, jeigu užsienietis buvo išsiųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje. Nagrinėjamu atveju, minėtos aplinkybės nenustatytos, todėl pareiškėjui nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
3.5. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies „b“ punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą Nr. 2008/115/EB. Įvertinus tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.
3.6. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali prieglobsčio prašytojui kylanti persekiojimo grėsmė. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai 2023 m. rugsėjo 15 d. VSAT priėmė sprendimą Nr. 23S154183 dėl savanoriško pareiškėjo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas tą pačią dieną, o 2023 m. spalio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė vertinama, kaip piktnaudžiavimas migracijos ir prieglobsčio procedūromis.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. L. skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 17 d. buvo išduota nacionalinė „D“ tipo viza, o laikotarpiais nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. spalio 31 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. birželio 14 d. išduoti leidimai laikinai gyventi. Nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. beveik 300 dienų, pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdamas tam teisėto pagrindo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams 2023 m. rugsėjo 15 d. vykdant patikrinimą pasienio ruože buvo sustabdytas užsienietis. Kadangi užsienietis neturėjo teisėto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S154183 dėl savanoriško užsieniečio išvykimo į (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 14 d. Šis sprendimas skundžiamas nebuvo. Pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos gali jį persekioti dėl politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 18 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 24S262359, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabe?ge?lio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į SIS. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, apskundė jį teismui.
6. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą, pareiškėjo duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti pagrindai, kuriais pareiškėjas grindė savo prieglobsčio prašymą, nėra patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tai, kad jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad savo priešiškumą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai politikai būtų demonstravęs viešai, skelbęs savo pažiūras. Pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, jo paaiškinimų nepatvirtina kiti duomenys ir kilmės valstybės įvykių kontekste jis nėra patikimas. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad baiminasi sugrįžti į kilmės valstybę dėl grėsmės būti nubaustam, tačiau pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu nenustatyta informacija apie jo atžvilgiu pradėtą naują teiseną. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją, pareiškėjo apklausų metu pateiktus pasakojimus, pateiktus įrodymus, aktualią kilmės valstybės informaciją, aplinkybę, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė praėjus 3 metams nuo išvykimo iš kilmės valstybės ir tik vengdamas būti grąžintu, atsakingų institucijų pateiktą papildomą informaciją, padarė išvadą, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemingai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais dėl jų turimų politinių įsitikinimų.
8. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta, nes apklausos metu pareiškėjas tik nurodė, kad bendrauja su žmonėmis iš šios organizacijos, dalyvauja jų veikloje, tačiau nedetalizavo, kokia tai veikla, kada dalyvavo protestuose, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą šios organizacijos veikloje.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie ilgalaikę konfrontaciją su (duomenys neskelbtini) kelių policijos pareigūnais dėl jų nekompetencijos ir daromų pažeidimų, buvimu už tai izoliatoriuje, dalyvavimu 2020 m. protestuose ir dėl to paskirtomis baudomis, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų apsilankymu pareiškėjo namuose jam jau esant išvykusiam iš (duomenys neskelbtini), yra abstraktus ir neatspindintis aktualios kilmės valstybės informacijos, keitėsi pasakojimo detalės apklausos metu, todėl pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas įrodymas, patvirtinantis jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Pareiškėjas iš esmės persekiojimo tikimybę grindžia bendrais bruožais, nepagrįsdamas individualios persekiojimo galimybės. Teismas konstatavo, kad nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, atlikdamas tyrimą ir siekdamas įvertinti galimas grėsmes, patikrino visuomeninės žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ tinklapį, rėmėsi „Viasna“, „Amnesty International“, Jungtinių Valstijų valstybės departamento, „Human Rights Watch“ ataskaitomis, analizavo kitas publikacijas ir priėjo prie išvados, kad po 2020 m. įvykusių (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, šalyje vis dar sistemingai persekiojami žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai bei eiliniai piliečiai, kurie aktyviai reiškia savo politinį nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ar demonstruoja palaikymą demokratinei pertvarkai, S. C. bei jos rinkiminio štabo suburtai (duomenys neskelbtini) koordinacinei tarybai. Teismas nusprendė, kad nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai bei įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jo kilmės valstybės valdžios institucijos pareiškėją gali identifikuoti kaip (duomenys neskelbtini) vykusių nesankcionuotų mitingų organizatorių ar aktyvų dalyvį, dėl ko jam galėtų grėsti baudžiamasis persekiojimas kilmės šalyje. Todėl pareiškėjo vertinimas, kad tik dėl jo dalyvavimo nesankcionuotuose mitinguose ir jam taikytos administracinės atsakomybės jam gresia baudžiamasis persekiojimas dėl politinių pažiūrų yra subjektyvaus pobūdžio. Byloje duomenų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų aktyviai demonstravęs savo politinius įsitikinimus, nėra. Todėl prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam dėl jo nurodytų aplinkybių nėra visiškai pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su juo, nevykdė pareigos aiškintis ir tikslinti aplinkybes. Pareiškėjas buvo apklaustas du kartus bei buvo įvertinti jo pateikti duomenys.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjui negresia mirties bausmė, egzekucija. Teismas šiuo atveju nenustatė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu dėl pareiškėjo baimės būti kankinamam, ar kad su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, teismas nurodė, kad tokie pareiškėjo nuogąstavimai turi būti pagrįsti, todėl Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos pripažino pagrįstu ir teisėtu.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą Nr. 23S154183 grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Šiuo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 14 d. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Pareiškėjas 2023 m. spalio 3 d., vengdamas vykdyti grąžinimo sprendimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atmetė jį kaip nepagrįstą. Vertindamas, kad vengdamas išsiuntimo, pareiškėjas gali bandyti pasislėpti (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas beveik 300 dienų gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdamas tam teisėto pagrindo), Migracijos departamentas nusprendė, kad tikslinga vertinti pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę klausimą. Teismas, nenustatęs Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas vertino, jog nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
14. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėją nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, vadovaudamasis NAS taisyklių 15 punktu, nusprendė įvesti perspėjimą į SIS.
15. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Sprendime aiškiai nurodyti Sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, išsamiai išanalizuota pareiškėjo kilmės valstybės informacija, tinkamai pritaikytos teisės normos, įvertinti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, išaiškinta apskundimo tvarka. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodydamas šiuos argumentus:
Šalies argumentai
17.1. Pareiškėjas atsakovui ir pirmosios instancijos teismui nurodė duomenis ir pateikė įrodymus, priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas dar iki atvykimo į Lietuvą ir po jo viešai reiškė savo nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ir pabėgo iš kilmės valstybės, bijodamas dėl savo saugumo. Remiantis kilmės valstybės informacija, asmenys, dalyvavę protestuose, kritikavę (duomenys neskelbtini) režimą yra sistemingai persekiojami. Teismui neįvertinus visų pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriais jis grindė baimę patirti persekiojimo veiksmus, liko neatskleista bylos esmė ir neįvertinta, ar pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.
17.2. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl bendradarbiavimo ir dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje atsakovo Sprendime iš viso neįvertinta. Migracijos departamentas, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) paskelbta ekstremistine organizacija ir, kad pareiškėjas yra su ja susijęs, turėjo atlikti išsamų ir detalų tyrimą, užduoti papildomus klausimus ir įvertinti pareiškėjo dalyvavimo šioje organizacijos veikloje faktą.
17.3. Atsakovo Sprendime nenurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, atsižvelgiant ir į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Sprendimas įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nėra pagrįstas ir proporcingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 24S262359, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinė byla pagal pareiškėjo skundą yra nagrinėjama antrą kartą. Regionų administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą, 2024 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog Migracijos departamentas neįvykdė pareigos surinkti naują ir tikslią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, o atsakovo nurodyti faktai, turėję įtakos vertinimui, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, negali būti laikomi nustatytais, todėl Sprendimas šiuo aspektu pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Migracijos departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo panaikinimo, 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1622-624/2025 tenkino apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, argumentuodamas tuo, kad bylos duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
20. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją nusprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai suteikti. Teismas taip pat vertino, jog šiuo atveju pagrįstai buvo pritaikytos ir išvestinės priemonės dėl pareiškėjo išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, tvirtindamas, kad atsakovui ir pirmosios instancijos teismui nurodė duomenis ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas dar iki atvykimo į Lietuvą ir po jo reiškė nepritarimą (duomenys neskelbtini) režimui ir pabėgo iš kilmės valstybės, bijodamas dėl savo saugumo, tačiau nei teismas, nei atsakovas šių argumentų bei įrodymų tinkamai neįvertino, neatskleidė bylos esmės ir neįvertino, ar pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus. Pareiškėjo pasakojimas dėl bendradarbiavimo ir dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje atsakovo Sprendime iš viso nebuvo įvertintas, nors šiuo aspektu turėjo būti atliktas išsamus ir detalus tyrimas, užduoti papildomi klausimai. Sprendime taip pat nenurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.
22. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo, VAĮ, Tvarkos aprašo, Kriterijų vertinimo tvarkos, SIS reglamento ir NAS taisyklių nuostatas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką prieglobsčio bylose. Teisėjų kolegija jų nekartodama, vertins pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).
25. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame Sprendime pasisakė, objektyviai ir pakankamai detaliai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytus argumentus ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar iš viso nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, dėl to pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas pakankamai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis ir įrodymus, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimą, nėra pagrindo spręsti, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė objektyvių ir svarių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tai, jog jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, todėl pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
28. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
29. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
31. Migracijos departamentas taip pat Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimas šioje dalyje buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas Nr. 23S154183 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, kadangi pareiškėjas beveik 300 dienų gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdamas tam teisėto pagrindo. Pareiškėjas šio sprendimo nustatytu terminu neskundė ir jo neįvykdė, o 2023 m. spalio 3 d., vengdamas grąžinimo, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Nustačius minėtas aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti Direktyvos Nr. 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį bei nesuteikti pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos priimto sprendimo dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pakankamai ilgą laikotarpį Lietuvoje gyveno neteisėtai, delsė pateikti prašymą suteikti jam prieglobstį, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad priimdamas Sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, atsakovas atsižvelgė į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikoje socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių, bei Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtintus pagrindus, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, paneigiančių šias išvadas.
33. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
34. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 44 punktu ir 44.2 papunkčiu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus, jeigu užsienietis buvo išsiųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunkčiuose. Nagrinėjamu atveju nenustatytos minėtos aplinkybės, todėl pareiškėjui pagrįstai Sprendimu nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių nustatyto draudimo proporcingumą individualioje pareiškėjo situacijoje.
35. Migracijos departamento Sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktu ir NAS taisyklių 15 punktu.
36. Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus.
37. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą Nr. 2008/115/EB. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad prieš įvedant perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį, be kita ko, atitinkamo asmens teisei patekti į Šengeno erdvę, teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kt. (žr.., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).
39. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, Migracijos departamentas perspėjimą įvedė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.
40. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, taip pat paisant jau suformuotos administracinės jurisprudencijos analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu įvesdamas perspėjimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas – įvestas perspėjimas į SIS buvo pagrįstas pareiškėjo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi, ginčo Sprendimo dalis, priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta teisėta. Pažymėtina, jog tokio vertinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, buvo laikomasi ir kitose LVAT išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1727-552/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1910-556/2025 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą, todėl likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso dalyvių argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui ir teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimą bei išvestinių priemonių (išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS) taikymą reguliuojančias teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.