Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1622-624/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-26
Bylos Nr.: eA-1622-624/2025
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas: A. L.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-1622-624/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06822-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)

(N)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 24S262359 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Atsakovas pareiškėjo atitiktį tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams, jo baimę patirti persekiojimo veiksmus vertino paviršutiniškai, o pareiškėjo pateiktas priežastis, dėl kurių jis bijo patirti valdžios persekiojimą, išskyrė, užuot vertinęs šias priežastis kumuliatyviai, tokiu būdu priėjo prie nepagrįstos išvados, kad asmens baimė patirti persekiojimo veiksmus yra hipotetinė.

2.2. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą (duomenys neskelbtini), pateikė detalų pasakojimą ir jį pagrindžiančius įrodymus – protokolus. Nurodė, kad jam buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) asmenys yra vis dar sulaikomi ir jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl dalyvavimo protestuose prieš 4 metus, kuo yra patvirtinama ir pareiškėjo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą dėl nurodytų veiksmų, juolab, kad jis jau buvo papuolęs į teisėsaugos pareigūnų akiratį / duomenų bazę.

2.3. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl bendradarbiavimo ir dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje Sprendime apskritai nevertinta, nors (duomenys neskelbtini) yra pripažinta ekstremistiniu dariniu ir įtraukta į ekstremistinių darinių sąrašą. Pareiškėjo pasakojimo dalį apie pareigūnų vizitą jo namuose atsakovas atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nėra aiškūs pokalbio dalyviai ir data (matoma tik (duomenys neskelbtini).); nepateikta jokių naujų detalių po susirašinėjimo praėjus tam tikram laikui; prieglobsčio prašymas pateiktas ne iš karto sužinojus apie pareigūnų vizitą pareiškėjo namuose, tačiau atsakovui kilus papildomų klausimų, susijusių su pateiktu pareiškėjo rašytiniu įrodymu, pačiam pareiškėjui negalint nuspėti, kokie neaiškumai/klausimai gali kilti atsakovui, atsakovas, vadovaujantis bendradarbiavimo pareiga, turėjo suteikti pareiškėjui sąlygas/galimybę, pateikti papildomus paaiškinimus dėl atsakovui kilusių neaiškumų, o ne atmesti įrodymą ir pareiškėjo pasakojimą, remiantis vien spekuliacijomis ir savo nuomone. Neužtikrinus tinkamo bendradarbiavimo, buvo netinkamai įvertinta pareiškėjo pasakojimo dalis apie pareigūnų vizitą jo namuose, atitinkamai, netinkamai įvertintas ir jo baimės patirti persekiojimo veiksmus iš teisėsaugos institucijų pagrįstumas.

2.4. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kumuliatyviai, t. y., (duomenys neskelbtini), laikytina, kad, remiantis tiek atsakovo Sprendime nurodyta, tiek ir skunde pateikta aktualia kilmės valstybės informacija, pareiškėjas, grąžinus jį į (duomenys neskelbtini), juolab gyvenus (duomenys neskelbtini) (Lietuvoje) daugiau nei 3 metus, bus sulaikytas dar pasienyje ir, valdžios institucijoms disponuojant bet kuria iš nurodytų aplinkybių, tikėtina, jo atžvilgiu bus pradėtas politizuotas baudžiamasis persekiojimas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo atitiktį pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams.

2.5. Atsakovas ginčijame Sprendime turėjo įvertinti ir tai, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko teisėtai, pasinaudodamas humanitariniu koridoriumi (turėjo Šengeno vizą, jo asmens duomenys buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąrašą), asmuo atliko jam paskirtą bausmę kalėjime, nors, kaip minėta, jam bausmė buvo paskirta nepagrįstai. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo pasakojimą apie išvykimą iš šalies dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus bei jo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą dėl baimės patirti persekiojimo veiksmus ateityje. Atsakovas ignoruoja ir nesiekia vadovautis prieglobsčio teisėje nustatytu perspektyviniu rizikos vertinimu bylose, susijusiose su politiniais įsitikinimais (galimybės laisvai ir nebaudžiamai reikšti politinius įsitikinimus vertinimas).

2.6. Jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. ar pagrįstai pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taigi, atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių̨, leidžiančių̨ daryti neabejotiną išvadą̨, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų̨ aplinkybių̨ nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų̨.

2.7. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagristai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio bei papildomos apsaugos ir Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas, todėl naikintas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš̌ Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui į Lietuvos Respubliką atvykti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei įvertinus motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje užsieniečiui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika užsieniečiui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, užsienietis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, užsieniečio kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.2. Atliekant tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės, t. y. tiek dėl jo veiklos žmogaus teisių apsaugos srityje, grėsmės būti nubaustam dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) ir vardan to, kad šalyje būtų gerbiamos žmogaus teisės bei demokratiniai principai, dėl (duomenys neskelbtini). Surinktos informacijos ir nustatytų materialinių faktų visuma pagrįstai ginčijamame Sprendime leido daryti išvadą, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.3. Ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 1 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Ginčijamame Sprendime buvo įvertinta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko su nacionaline „D“ tipo viza galiojusia nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 9 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760064845, kuris turėjo galioti iki 2023 m. spalio 31 d., tačiau buvo panaikintas 2022 m. rugsėjo 19 d. užsieniečiui pakeitus darbdavį, o 2022 m. rugsėjo 15 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760183615, kuris turėjo galioti iki 2024 m. birželio 14 d., tačiau taip pat buvo panaikintas 2022 m. gruodžio 8 d., nes darbdavys nusprendė užsienietį atleisti. Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis, informacijos nėra duomenų apie pareiškėjo vykdomą ekonominę veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. gruodžio 8 d. Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nenustatyta esminių socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Jis taip pat neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokytųsi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą. Pareiškėjui netekus pagrindo likti Lietuvos Respublikoje (panaikinus leidimą laikinai gyventi), jis nesiėmė teisėtų veiksmų įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, beveik 300 dienų šalyje gyvento neteisėtai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnams patikrinus ir nustačius, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl savanoriško užsieniečio išvykimo į užsienio valstybę. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo išsiuntimas nebūtų neproporcingas bei nepažeistų balanso tarp individo bei visuomenės intereso. Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta, priežasčių dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas būtų sustabdomas, nėra.

3.4. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Taip pat vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 44 punktu ir 44.2. papunkčiu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus, jeigu užsienietis buvo išsiųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje. Nagrinėjamu atveju, minėtų aplinkybių nenustatyta, todėl pareiškėjui nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

3.5. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies „b“ punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. Įvertinus tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir tai, kad jam ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu (sprendime nurodyta jo priėmimo data – 2024 m. vasario 6 d. – laikytina rašymo apsirikimu) pareiškėjo skundą tenkino.

5. Teismas rėmėsi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, Jungtinių Tautų konvencijos ,,Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalimi, Tvarkos aprašo 7, 89, 92.8, 97 punktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindžia tokiais motyvais: (duomenys neskelbtini).

7. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo nuostatos dėl renkamos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę kokybės (tiksli ir naujausia) aiškintinos kaip nustatančios ir pareigą, esant poreikiui, surinkti individualiam atvejui reikšmingą informaciją. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė pareigos surinkti informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, taip pat duomenis dėl pareiškėjo apklausos metu nurodytų teiginių pagrįstumo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšminga informacija, susijusi su (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Sprendime konstatuota, jog dėl šio pareiškėjo paaiškinimo ir pateikto įrodymo (ekrano nuotraukos kopijos) trūksta informacijos, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs detalesnį tyrimą ir tikrinęs tokių paaiškinimų ir faktų atitikimą tikrovei, nėra.

8. Teismas sprendė, kad atsakovas tyrimą dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo vykdė pažeisdamas Tvarkos aprašo nuostatas, t. y. neįvykdė pareigos surinkti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, atsakovo nurodyti faktai, turėję įtakos vertinimui, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, negali būti laikomi nustatytais, o Sprendimas šiuo aspektu – teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino.

III.

9. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Tvarkos aprašo 99 punktas nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nei pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.

10.2. Vien tai, jog pareiškėjas dalyvavo protesto akcijoje, savaime nepagrindžia persekiojimo rizikos. Pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu nerasta informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą naują teiseną. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Vertindamas pareiškėjo pasakojimą ir dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė šiam pasakojimui pagrįsti, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas pateikė ekrano nuotrauką, kurioje nenustatytą datą ((duomenys neskelbtini)) du asmenys aptarinėja (duomenys neskelbtini). Šios nuotraukos turinys sukėlė pagrįstų abejonių, nes susirašinėjimas pateiktas nenurodant metų, kada jis vyko (galėjo vykti (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, o ne tada, kai sužinojo apie (duomenys neskelbtini) iki šiol pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą naują teiseną. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė kontakto „M“ naujai prisimintų detalių apie (duomenys neskelbtini), todėl darytina pagrįsta išvada, jog: 1) (duomenys neskelbtini) ir/ar 2) kontaktas „M“ nepateikė svarbios informacijos pareiškėjui (priešingu atveju pareiškėjas šią svarbią informaciją pateiktų Migracijos departamentui). (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui nesukėlė jokių tiesioginių neigiamų padarinių, įvyko remiantis trečiųjų šalių liudijimu, todėl toks įrodymas pagrįstai buvo įvertintas kritiškai. Migracijos departamentas įvertino visą pareiškėjo pateiktą bei disponuojamą informaciją, ji buvo pakankama pagrįsti išvadai, kad tyrimo metu nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga yra identifikavusi pareiškėją kaip akcijų dalyvį, asmenį, kuris nėra „lojalus“ režimui“ ir būtų pasiryžusi bausti jį bet kokiomis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad Migracijos departamentas neatliko išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktos ekrano nuotraukos ir faktų atitikimo tikrovei, pats skundžiamame sprendime nekonkretizuoja, kokį dar papildomą tyrimą turėjo atlikti Migracijos departamentas arba kokių faktų atitikimą tikrovei turėjo įvertinti. Būtent pareiškėjui kyla pareigą įrodyti, kad jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra visiškai pagrįsta. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 13 d. pareiškėjo apklausos transkripcijos, pareiškėjui buvo išaiškintos jo pareigos, įskaitant pareigą pateikti visus turimus su prašymo nagrinėjimu susijusius dokumentus, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo pasakojimą apie pareigūnų apsilankymą, tuo labiau, patvirtinančių pasakojimą apie iškeltą bylą, pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė. Išvadą, kad pareiškėjo pateikta ekrano nuotrauka nepatvirtina jo pasakojimo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), leido padaryti ir Migracijos departamento surinkta aktuali kilmės valstybės informacija.

10.4. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) per pasienio kontrolės punktą, nors jo atžvilgiu buvo surašyti du protokolai pagal (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjui būtų buvę leista teisėtai palikti kilmės valstybę per pasienio kontrolės punktą, jeigu jo vardu būtų likusios neįgyvendintos bausmės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų apie jo atžvilgiu tebegaliojančias nuobaudas. Nagrinėjamu atveju išvados nekeičia teismo nurodyta aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), kadangi kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijos, iškeldamos asmenims administracines arba baudžiamąsias bylas, įteikia oficialius dokumentus, skelbia asmenų paieškas, įtraukia asmenis į asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąrašą. Pareiškėjui nepateikus jokių oficialių dokumentų apie prieš jį pradėtą teiseną, taip pat nesant duomenų apie jo paiešką Interpolo domenų bazėje ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše, nesant duomenų apie pareiškėją (duomenys neskelbtini), kurioje yra duomenys apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos paieškomus asmenis, kurie įtariami padarę nusikaltimus, tame tarpe pagal „ekstremistinius“ straipsnius, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga yra identifikavusi pareiškėją kaip akcijų dalyvį, asmenį, kuris nėra „lojalus“ režimui“ ir būtų pasiryžusi bausti jį bet kokiomis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Pirmosios instancijos teismas neatžvelgė į tai, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali prieglobsčio prašytojui kylanti persekiojimo grėsmė. Taip pat pirmos instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai 2023 m. rugsėjo 15 d. VSAT priėmė sprendimą Nr. 23S154183 dėl savanoriško pareiškėjo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas tą pačią dieną, o 2023 m. spalio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė vertinama, kaip piktnaudžiavimas migracinėmis ir prieglobsčio procedūromis.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

11.1. Įvertinus, tai, kad kilmės valstybės informacija liudija apie tai, jog(duomenys neskelbtini) režimo kritikai, ypatingai dalyvavę protestuose, yra sistemiškai persekiojami ((duomenys neskelbtini) institucijos iki šiol renka apie juos informaciją, siekia juos identifikuoti, kas mėnesį yra iškeliama virš 100 politiškai motyvuotų bylų), pareiškėjui turėjo būti taikoma Konvencijos 3 straipsnyje numatyta apsauga. Todėl atsakovas negalėjo reikalauti, kad pareiškėjas įrodytų, jog yra kitų ypatingų skiriamųjų požymių (pareiškėjo paieškos paskelbimas Interpole ar nacionalinėje duomenų bazėje, buvę sulaikymai), nes dėl to Konvencijos 3 straipsnyje numatyta apsauga taptų iliuzine. Kaip teisingai identifikavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatliko savarankiško aktualios ir naujausios kilmės valstybės informacijos vertinimo, todėl netinkamai įvertino pareiškėjo priklausymo sistemiškai persekiojamai (duomenys neskelbtini) režimo kritikų grupei faktą, kaip nepakankamą konstatuoti pareiškėjo realią ir visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojamą ir Konvencijos 3 straipsnio draudžiamus veiksmus. Atsakovas, kaip patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, neįvykdė pareigos surinkti tikslią ir naujausią (kokybė) informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

11.2. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą priskyrė pareiškėjui neįveikiamą įrodinėjimo naštą įrodyti, kad nėra jokios abejonės, jog pareiškėjo persekiojimas jau vyksta, o tai neatitinka prieglobsčio teisės standartų. Be to, atsakovas vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, tai darė išskirtinai retrospektyviai, ir nesilaikė prieglobsčio teisės standarto prieglobsčio prašymą vertinti perspektyviai, t. y. į ateitį. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė tiek EŽTT, tiek Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudenciją, todėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11.3. Iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinį Teismą) su prašymu ištirti, ar Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939, nuostatos, kurios nenumato galimybės prieglobsčio prašytojams apeliacinės instancijos teismuose teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui ir konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

13. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 71 straipsnio 1 d. 4 p. numato, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba skundžiant sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį, teikiama tik pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, yra neatsiejama Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą, dalis, o mano individualiu atveju ši teisė apima ir galimybę apginti savo poziciją Migracijos departamento inicijuotame procese. Pareiškėjo vertinimu, egzistuojantis reguliavimas, nenumatantis prieglobsčio prašytojams galimybės gauti valstybės garantuojamą pagalbą tiek skundžiant Regionų administracinio teismo sprendimus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (t. y. pirmos instancijos sprendimus antros instancijos teismui), tiek atstovaujant prieglobsčio prašytojui situacijoje, kai Migracijos departamentas teikia skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (antros instancijos teismui), lemia nepagrįstą prieglobsčio prašytojų teisės kreiptis į teismą ir teisės į teisingą teismo procesą ribojimą, kadangi nesuteikus nemokamos antrinės teisinės pagalbos užsieniečiai negali patys sau veiksmingai atstovauti teismo procese ir ginti savo teisių bei teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 24S262359 teisėtumo pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pareiškėjas apskundė Sprendimą, pažymėjęs, kad Tvarkos aprašo nuostatos dėl renkamos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę kokybės (tiksli ir naujausia) aiškintinos kaip nustatančios ir pareigą, esant poreikiui, surinkti individualiam atvejui reikšmingą informaciją, pritarė pareiškėjo skundo argumentams, kad atsakovas neįvykdė pareigos surinkti informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, taip pat duomenis dėl pareiškėjo apklausos metu nurodytų teiginių pagrįstumo: nagrinėjamu atveju yra reikšminga informacija, susijusi su (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas Sprendime konstatuoja, jog dėl šio pareiškėjo paaiškinimo ir pateikto įrodymo (ekrano nuotraukos kopijos) trūksta informacijos, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs detalesnį tyrimą ir tikrinęs tokių paaiškinimų ir faktų atitikimą tikrovei, nėra. Kadangi atsakovas tyrimą dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo vykdė pažeisdamas aptartas Tvarkos aprašo nuostatas, t. y. neįvykdė pareigos surinkti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, atsakovo nurodyti faktai, turėję įtakos vertinimui, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, negali būti laikomi nustatytais, o Sprendimas šiuo aspektu – teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinio bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

16. Nesutindamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reiškiamą reikalavimą, teigia teismą padarius nepagrįstas išvadas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl Sprendimo: visų pirma, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais pareiškėjo skundas tenkintas (nutarties 15 p.), teisėjų kolegija pažymi, kad jie stokoja aiškumo dėl nepagrįstai iš esmės tapatinamų savarankiškų duomenų, būtinų tinkamam prieglobsčio prašymo išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, t. y. prieglobsčio prašytojo pateikiamų duomenų, kuriais grindžiama būtinybė suteikti pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą, ir informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

18. Šiame kontekste primintina, kad nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje (Įstatymo 76 str. 2 d.).

19. Tokio tyrimo tvarka detalizuota Tvarkos apraše: siekiant surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytoją ir prašymo suteikti prieglobstį motyvus, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, be kita ko, privalo: atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis (Tvarkos aprašo 92.1 p.); jei būtina, išsiųsti paklausimus kitoms Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms (Tvarkos aprašo 92.6 p.); jei būtina, išsiųsti paklausimus užsienio valstybių, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės, institucijoms, tarptautinėms ar nevyriausybinėms organizacijoms, ar kitoms įstaigoms ir ekspertams, taip pat, prireikus ir esant galimybei, organizuoti ir atlikti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, apklausas (Tvarkos aprašo 92.7 p.); surinkti reikiamą COI, t. y. informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir trečiąsias valstybes (Tvarkos aprašo 7 p., 92.7 p.).

20. Surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais; tai, ar prieglobsčio prašytojo veikla išvykus iš kilmės valstybės buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į kilmės valstybę grąžintas prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas arba jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai; tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas galėtų naudotis kitos valstybės, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (Tvarkos aprašo 97-97.5 p.).

21. Atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste (Tvarkos aprašo 99 p.).

22. Taigi, pagal aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę yra duomenys (jų dalis), kurių kontekste vertinami prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Tokie duomenys (COI), atsižvelgiant į Tvarkos apraše aptartus galimus jų gavimo šaltinius (Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, ES prieglobsčio agentūrą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius), paprastai nėra susiję su konkrečiu prieglobsčio prašytoju, tačiau sudaro galimybę sužinoti tiek apie bendrą padėtį regione, šalyje, jos konkrečioje dalyje, apie reikšmingus procesus, įvykius ar reiškinius šiose vietose, tiek įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

23. Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas nei nustatė, nei nurodė, kokie COI, reikalingi sprendimo dėl pareiškėjo prašymo priėmimui, nėra surinkti ar kodėl surinkti COI neatitinka keliamų kokybės (tiksli ir naujausia) reikalavimų, kaip pavyzdžiui: kad ginčijamame Sprendime nurodyta informacija / jos dalis apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę yra nevisapusiška pareiškėjo prašymui reikšmingais aspektais ar kad ji surinkta ignoruojant reikšmingus šaltinius, netinkamai pateikta (netinkamas kontekstas), per sena ar pan.

24. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos surinkti duomenis dėl pareiškėjo apklausos metu nurodytų teiginių pagrįstumo: šiame kontekste primintina, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (Įstatymo 83 str. 1 d.), kas suponuoja pareigą įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui net tik suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, bet surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis (Tvarkos aprašo 92.1 p.), t. y. apklausti prieglobsčio prašytoją aspektais, kurie ne tik jo manymu, bet iš tiesų yra (gali būti) reikšmingi nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą.

25. Iš byloje pateiktos pareiškėjo apklausos, vykdytos 2023 m. spalio 13 d., garso įrašo transkripcijos negalima spręsti, kad pareiškėjo apklausa vykdyta nesilaikant Įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimų tokiam veiksmui atlikti, taip pat kad pirmosios instancijos teismo įvardyti tyrimo trūkumai (trūksta informacijos, (duomenys neskelbtini)) yra kliūtis įvertinti atsakovo išvadų dėl pareiškėjo atitikimo Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijams, pagrįstumą: Migracijos departamentas, atsižvelgiant į Įstatymo 68 straipsnio 2 dalies nuostatas („Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, nesikreipiama dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.“), negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl tokio pobūdžio informacijos pateikimo. Taigi, tokio pobūdžio duomenis gali pateikti iš esmės tik pareiškėjas ar jo prašymu kiti asmenys.

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, bylos duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), pagrįstumo. Pažymėtina, kad prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

28. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų nėra pasisakoma.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisinio reguliavimo, pagal kurį prieglobsčio prašytojui neužtikrinama valstybės teisinė pagalba pateikiant atsiliepimą į Migracijos departamento apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas prieglobsčio prašytojo skundas, neatitikimo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas visgi pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą su tokio pobūdžio prašymu: Konstitucinis Teismas, remdamasis Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, ne kartą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimas). Pažymėtina, kad dėl tokių pat priežasčių kolegija nemato pagrindo inicijuoti ir įvardyto ministro įsakymo teisėtumo tyrimo (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė