Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. O. nuteistas:

pagal BK 199 str. 1 d. 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda,pagal BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. 270 MGL dydžio (10 168,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo

būdu, subendrinta bausmė M. O. paskirta 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. O. paskirta 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.

M. O. į paskirtą bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d., šias dvi sulaikymo paras prilyginus 4 MGL dydžio baudai, M. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 196 MGL dydžio (7 381,36 Eur) bauda, baudos sumokėjimą nuspręsta išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., nuspręsta iš nuteistojo M. O. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „V“, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „W“, v/n (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 020 Eur.

Iš nuteistojo M. O. taip pat nuspręsta išieškoti 375,60 Eur proceso išlaidų Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 21 d., apie 11 vai. 30 min., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją krovininiu automobiliu „V“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „W“, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabės priekyje įrengtoje sienelėje įrengtoje slėptuvėje paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų r., Gerviškių sen.,?

Pamūrinės k., nedeklaruotas prekes: 7391 pakelį cigarečių „N Z G. S. l“, 2620 pakelių cigarečių „N Z B. S. l“, 2501 pakelį cigarečių „M 5 S“, 1524 pakelius cigarečių „M. S.“, 490 pakelių cigarečių „Q. M.“, 10 pakelių cigarečių „N Z 8“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 41 370,32 Eur. Šiais savo veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d.

Be to, M. O., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2015 m. lapkričio 21d., apie 11 vai. 30 min., pasikėsino laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Šalčininkų kelio posto, esančio Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją automobiliu „V“, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „W“, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabės priekyje įrengtoje sienelėje įrengtoje slėptuvėje paslėptas per minimą postą kontrabandos būdu neteisėtai įvežtas, akcizais apmokestinamas prekes – 7391 pakelį cigarečių „N Z G. S. l“, 2620 pakelių cigarečių „N Z B. S. l“, 2501 pakelį cigarečių „M 5 S“, 1524 pakelius cigarečių „M. S.“, 490 pakelių cigarečių „Q. M.“, 10 pakelių cigarečių „N Z 8“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 41 370,32 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo sulaikytas dar neišvažiavęs iš minimo posto. Šiais savo veiksmais M. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija visus apeliacinio skundo argumentus atmeta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 str. 2 d. nurodytais nusikalstamos veikos įrankiais ir priemonėmis pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Tuo tarpu nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudota tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-2007 ir kt.). Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Pvz., transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 str. numatytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, teismų praktikoje pagrįstai išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės, pvz., įvertinamas gabenamo nusikalstamos veikos dalyko kiekis ir kt. Pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2007 buvo nurodyta, kad žemesnės instancijos teismo argumentas, kad transporto priemonė laikoma panaudota BK 201 str. numatytai veikai daryti tik tuo atveju, kai joje įrengta slėptuvė nusikaltimo dalykui gabenti, yra nepagrįstas. Kasacinėje nutartyje pažymėta, kad šis požymis nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Nurodyta, kad tuo konkrečiu atveju be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas, todėl padaryta išvada, kad transporto priemonė turi būti pripažinta nusikalstamos veikos priemone, o tuo pačiu ir konfiskuotinu turtu. Analogiškos praktikos pavyzdžiai išdėstyti ir kitose kasacinėse nutartyse bylose Nr. 2K-30/2005, 2K-5-2007, 2K-50/2007 ir kt. Kita vertus, nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2004 ir kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą dėl nuteistojo M. O. padarytų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 str., taikė tinkami ir nusprendė išieškoti iš M. O. ne tik puspriekabės, bet it vilkiko vertę atitinkančią pinigų sumą pagrįstai.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus apie tai, kad kaltinime nurodomos transporto priemonės – vilkikas „V“ ir puspriekabė „W“ priklausė ne nuteistajam, o juridiniam asmeniui – įmonei „X“, kurios administracija nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jai priklausantys vilkikas ir puspriekabė bus panaudoti nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka, byloje tikrai nustatyta, kad vilkikas ir puspriekabė priklausė ne nuteistajam, o tretiesiems asmenims. Tai nuosprendyje įvertimo ir pirmosios instancijos teismas ir būtent todėl abi transporto priemonės (ir vilkikas, ir puspriekabė) šioje byloje buvo grąžintos jų savininkui, o teismas, pripažinęs M. O. kaltu, nekonfiskavo pačių transporto priemonių, bet, kaip tai numatyta BK 72 str. 5 d., nusprendė išieškoti iš nuteistojo tų transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš tikrųjų pagrindinis klausimas, su kurio išsprendimu nesutinka apeliantas šioje byloje, yra tai, ar teismas ir vilkiką „V“, ir puspriekabę „W“ pagrįstai pripažino pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu. Teisėjų kolegijos nuomone, šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, laikantis įstatymo ir vadovaujantis galiojančia teismine praktika.

Kontrabandos būdu gabentos cigaretės buvo aptiktos puspriekabėje „W“ specialiai įrengtoje slėptuvėje. Todėl akivaizdu, kad ši transporto priemonė tikrai pagrįstai pripažinta nusikalstamos veikos priemone, o tuo pačiu ir konfiskuotinu turtu (BK 72 str. 2 d.). Su tuo sutinkama ir gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka tik su teismo sprendimu nusikalstamos veikos priemone pripažinti ne tik puspriekabę, bet ir patį vilkiką, tačiau dėl to dėstomus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija irgi pripažįsta nepagrįstais.

Pirmiausia atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pagal galiojančią teisminę praktiką tariamai niekada nekonfiskuojama ta transporto priemonė, kurioje nėra įrengtų slėptuvių. Pats apeliantas nepateikia jokių tokios teisminės praktikos pavyzdžių. Skunde paminėta tik Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-177/2016. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši teismo nutartis ir neįtvirtino jokios teisminės praktikos, apie kurią nurodoma skunde, ir joje buvo nagrinėjami visai kiti BK 72 str. taikymo klausimai. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo baudžiamasis įsakymas, panaikinta jo dalis dėl puspriekabės konfiskavimo ir priimtas sprendimas iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto, t. y. tos pačios puspriekabės, vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tiesiog tinkamai pritaikė BK 72 str. 5 d. nuostatas. Toje byloje pirmosios instancijos teismas nebuvo priėmęs sprendimo konfiskuoti ir vilkiką, tačiau dėl to baudžiamasis įsakymas nebuvo apskųstas ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo.

Galima sutikti, kad nagrinėjant bylas dėl kontrabandos ir kitų nusikalstamų veikų, tais atvejais, kai gabenant nusikalstamos veikos dalyką panaudojamos įvairios transporto priemonės, taip pat ir vilkikai su puspriekabėmis, teismas priima įvairius sprendimus. Kartais konfiskuojama tik ta transporto priemonė, kurioje įrengtos slėptuvės, kartais nusprendžiama, kad slėptuvė transporto priemonės konfiskavimui nėra būtinas požymis, o kartais nusprendžiama, kad transporto priemonę, nors ja ir gabenamas nusikalstamos veikos dalykas, pripažinti konfiskuotinu turtu nėra teisinio pagrindo. Teismų sprendimai visada siejami su BK 72 str. taikymui svarbiomis konkrečiomis bylų aplinkybėmis. Apie tai jau buvo nurodyta šioje teismo nutartyje. Pažymėtina dar ir tai, kad transporto priemonių, kurios panaudojamos kontrabandos dalyko gabenimui, konfiskavimo klausimai sprendžiami ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinėse bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-756-416/2010 atmetė apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimą, kuriuo už ATPK 210 str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta bauda su kontrabandos daiktų (cigarečių) ir transporto priemonių – krovininio automobilio ir puspriekabės konfiskavimu. LVAT šioje nutartyje konstatavo, jog: „neturi reikšmės ta aplinkybė, kad cigaretės buvo slepiamos tik puspriekabės ratuose <...> pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti tiek krovininį automobilį, tiek puspriekabę, kuri buvo velkama šio automobilio, kaip vientisą transporto priemonę“.

Tokia paminėta LVAT teismo išvada, kolegijos nuomone, yra visiškai logiška, nes puspriekabė pati savaime negali judėti ir tam reikalingas vilkikas. Pažymėtina, kad iš esmės taip pat motyvuota ir skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl puspriekabės „W“ pripažinimo nusikalstamos veikos priemone. Nuosprendyje teismas dėl to priimą sprendimą motyvavo labai lakoniškai, bet aiškiai. Nuosprendyje nurodyta, kad „... konfiskuojama turi būti ne tik priekaba, kurioje įrengta slėptuvė, bet ir vilkikas, kurio pagalba kontrabandinės prekės buvo gabenamos. Be vilkiko šių nusikalstamų veikų atlikti negalima, todėl prašymas nekonfiskuoti vilkiko ar jo vertės yra nepagrįstas“.

Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Dar kartą pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar transporto priemonė gali būti pripažinta konfiskuotinu turtu (BK 72 str. 2 d.), būtina įvertinti konkrečias su tuo susijusias bylos aplinkybes. Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką, kaip jau paminėta, transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamai veikai daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta, arba jeigu ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas.

Šioje byloje nustatyta, kad kontrabandos dalykas (cigaretės) buvo gabenamos ir surastos puspriekabėje tam specialiai sumontuotoje slėptuvėje. Vilkike „V“ jokia slėptuvė įrengta nebuvo, tačiau šiuo vilkiku buvo velkama puspriekabė ir be šio vilkiko kontrabandos dalyko gabenimas nebūtų buvęs įmanomas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti dar ir į kai kurias kitas šios bylos aplinkybes. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis M. O. kontrabandos dalyką gabeno ne atsitiktinai, o tam specialiai ir iš anksto ruošėsi. Buvo gabenamas labai didelis paslėptų cigarečių kiekis, kontrabandos dalyko vertė kelis kartus viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistasis M. O. buvo nusikalstamų veikų vykdytojas ir pats ne tik slėpė cigaretes puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje, bet ir vairavo vilkiką, kuriuo ta puspriekabė buvo velkama. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo atveju vilkikas „V“, nors jame ir nebuvo įrengtos slėptuvės ir cigaretės jame nebuvo slepiamos, buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamų veikų dalyko gabenimui ir tas gabenimas be vilkiko šiuo atveju nebūtų galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas vilkiką „V“ šioje byloje pagrįstai pripažino konfiskuotinu turtu, o teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo to vilkiko vertę atitinkančią pinigų sumą taip pat pagrįstas (BK 72 str. 2 d., 5 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančią teisminę praktiką taikant BK 72 str. nuostatas dėl turto konfiskavimo kontrabandos ir kitose baudžiamosiose bylose vis dažniau sprendžiami klausimai ne tik dėl daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu, bet ir dėl turto konfiskavimo vertinimo proporcingumo aspektu. Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2K-7-130- 699/2015 pažymėjo, jog „<...valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į Šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą >“.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos įtvirtina asmens teisę į nuosavybės apsaugą. Taikant turto konfiskavimą ši asmens teisė drastiškai apribojama. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas teisinius instrumentus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, spręsdamas tokių instrumentų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą, savo sprendimuose yra nurodęs, kad proporcingumo principas suprantamas kaip sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus tikslus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, suformuluotos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs turto konfiskavimo neproporcingumą, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikoma asmenims, per valstybės sieną gabenusiems teisėtos kilmės pinigus, tačiau neįvykdžiusiems deklaravimo pareigos. Taigi aptariamoje byloje, svarstant turto konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas bei šio klausimo svarstymu reikšmingą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą, konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje, pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą, ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma, ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai, konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui, ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Vertinant teismo sprendimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo M. O. jau paminėtu proporcingumo aspektu, abejonių dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo taip pat nekyla. Nuteistasis M. O. kontrabandos būdu gabeno ne kokį nors asmeninį turtą, kurio teisėtas gabenimas per valstybės sieną neribojamas, o kontrabandos būdu gabeno akcizines prekes, disponavimas kuriomis yra draudžiamas. Būtina atsižvelgti ir į nusikalstamų veikų dalyko vertę. Byloje nustatyta, kad M. O. neteisėtai gabentų cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra net 41 370,32 Eur. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu M. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda. Iš nuteistojo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (vilkiko ir puspriekabės) turto vertę atitinkanti pinigų suma yra 27020 Eur. Taigi bendra suma, kurią sudaro paskirta bauda ir pinigų suma, kurią nuspręsta išieškoti, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., vis tiek netgi mažesnė už nusikalstamų veikų dalyko vertę. Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas atitiko padaryto pažeidimo sunkumą, pinigų suma, kurią nuspręsta išieškoti iš nuteistojo M. O., proporcinga (adekvati) jo padarytiems sunkiems nusikaltimams.

Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas BK 72 str. 2 d., 5 d. nuostatas taikė tinkamai, naikinti arba keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. O. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.