Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „C. R.“ atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo V. S. (V. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 240 MGL dydžio (9 038,40 Eur) bauda;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė 160 MGL dydžio (6 025,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) ir galutinė bausmė paskirta 156 MGL dydžio (5 874,96 Eur) bauda, kurią V. S. privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuota puspriekabė ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, kėbulo Nr. xxxx.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2015 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. xxx, neteisėtai, paslėpęs puspriekabės dvigubame dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno keliu Utena–Vilnius 77 km iki nenustatytos vietos Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamas prekes – 24 919 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, kurių muitinė vertė įsigijimo dieną, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 70 451,74 Eur. 2015 m. gegužės 16 d. apie 7.30 val. V. S. sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliosios grupės skyriaus pareigūnai.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 10 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „C. R.“ atstovo advokato M. Paukštės prašymas teisme surengti bylos nagrinėjimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo turto konfiskavimo dalyje, tačiau teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą atmetė.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu, suinteresuoto asmens UAB „C. R.“ atstovas advokatas M. Paukštė pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

UAB „C. R.“ niekaip nėra susijusi su vairuotojo V. S. padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo konfiskuoti bendrovei priklausančią puspriekabę. Įstatymas numato galimybę iš nusikaltimą padariusio asmens išieškoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą. UAB „C. R.“ įsipareigoja savo lėšomis panaikinti slėptuves, kurios buvo įrengtos puspriekabėje.

UAB „C. R.“ atstovas prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamojo įsakymo dalį dėl puspriekabės konfiskavimo, puspriekabę grąžinti savininkui ir įpareigoti per 30 dienų pašalinti puspriekabėje įrengtas slėptuves, o iš nuteistojo V. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismo posėdyje UAB „C. R.“ atstovas advokatas M. Paukštė, nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė UAB „C. R.“ atstovo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

UAB „C. R.“ atstovo skundas tenkinamas.

UAB ,,C. R.“ atstovo skundas paduotas, prašant panaikinti teismo baudžiamojo įsakymo dalį dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo UAB „C. R.“ priklausančią puspriekabę „Schmitz“, valst. Nr. xxx, kaip nusikalstamos veikos priemonę, todėl teismo baudžiamasis įsakymas keičiamas, ši jo dalis naikinama.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, trukdančių tenkinti UAB „C. R.“ atstovo skundą, byloje nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje (160–164 b. l.) išsamiai pasisakyta, kodėl UAB ,,C. R.“ atstovas turėjo teisę apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą dėl turto konfiskavimo, todėl tie motyvai nekartojami, tokia bendrovės teisė neginčijama.

Nuteistasis V. S. apeliacinės instancijos teisme davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad bendrovėje ,,C. R.“ vairuotoju dirbo nuo 2015 m. pradžios, apie puspriekabėje buvusią slėptuvę sužinojo 2015 m. vasario mėn. pabaigoje, kai Baltarusijoje iškraunant prekes buvo sulaužytos puspriekabės grindys. Remontavo draugo automobilių servise Baltarusijoje, nes nenorėjo, kad apie transporto priemonės sugadinimą sužinotų darbovietėje. Remontuojant puspriekabę ir keičiant dugno lentas, atsivėrė tuštumos, taip ir sužinojo apie slaptavietę. Tai matė draugas, kurio servise remontavo puspriekabę, ir ne kartą jam siūlė pervežti kontrabandą. Jis visada atsisakydavo, bet vieną kartą dėl sunkios materialinės padėties sutiko tai padaryti ir buvo muitinės pareigūnų sulaikytas. Apie puspriekabėje atrastą slaptavietę bendrovės administracijai nepasakė. Puspriekabe V. S. paprastai naudojosi vienas, tačiau ji buvo nenauja ir vairuotojas nežino, kas ja naudojosi anksčiau. Nuteistasis pripažįsta, kad, konfiskavus puspriekabę, UAB ,,C. R.“ padaryta žala. Jis sutinka, jog puspriekabė būtų grąžinta bendrovei, o jis atlygins valstybei jos vertę.

UAB ,,C. R.“ atstovas paaiškino, kad bendrovės administracija nieko nežinojo apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę. Puspriekabė ,,Schmitz“ pirkta ne nauja, iki V. S. ją naudojo kitas vairuotojas. Jokių įtarimų nekilo, atliekant techninę apžiūrą nesklandumų nebuvo, nes, neatsukus varžtų, išoriškai nišos grindyse negalima pamatyti. Puspriekabė reikalinga tolesniam darbui, todėl bendrovė sutinka savo lėšomis pašalinti slėptuvę.

Pirmosios instancijos teismas, nenurodęs jokių motyvų, konfiskavo puspriekabę ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos iš tiesų nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kita vertus, pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB ,,C. R.“ administracija žinojo, turėjo ar galėjo žinoti apie puspriekabės ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, dugne įrengtą slėptuvę, juo labiau tai, kad V. S. gabens kontrabandą. Šią puspriekabę bendrovė pirko ne naują, iki V. S. ją naudojo kitas vairuotojas. Nenustatyta, kas ir kada įrengė slėptuvę. Dar iki nuteistojo įsidarbinimo bendrovėje buvo atlikta puspriekabės techninė apžiūra, tačiau jos metu nebuvo rasta slėptuvė. Tai įrodo, kad ir įmonės administracija neturėjo galimybės jos pamatyti, normaliai eksploatuojant transporto priemonę.

Vilkiką bei puspriekabę nuteistajam paskyrė pagal darbo sutartį, taigi jis buvo atsakingas už juos, nes šia transporto priemone su retomis išimtimis naudojosi vienas. Sužinojęs apie ertmes puspriekabės dugne, vairuotojas apie tai niekam nepasakė, tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, susijusius su bendrovės turto konfiskavimu.

Dėl išdėstytų motyvų puspriekabė ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, negali būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir turi būti grąžinta jos savininkui UAB ,,C. R.“. Kita vertus, bendrovė privalo užkirsti kelią tolesnei galimai nusikalstamai veikai, panaudojant šią puspriekabę, ir sutinka tai padaryti, todėl ji įpareigotina savo lėšomis panaikinti puspriekabėje įrengtą slėptuvę.

Negalima neatkreipti dėmesio, kad dar ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. birželio 8 d. nutarimu (53–54 b. l.) buvo nutarta vilkiką ,,Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, grąžinti UAB ,,C. R.“ atstovui ir jų nelaikyti konfiskuotinu turtu, nes nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šiai bendrovei priklausančios transporto priemonės bus naudojamos nusikalstamai veikai daryti. Tiesa, jau kitą dieną ta pati prokurorė ankstesnį nutarimą panaikino (56–57 b. l.) motyvuodama, kad puspriekabė nėra išsamiai ištirta ir negali būti grąžinta, todėl nutarė grąžinti tik vilkiką ,,Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu (125–127 b. l.) prokurorė atmetė UAB ,,C. R.“ atstovo prašymą grąžinti puspriekabę ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, ją pripažinusi konfiskuotinu turtu.

BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. pagamintos puspriekabės ,,Schmitz“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 3 130 Eur (44 b. l.). Nuteistasis neginčija kainos.

Nutarus grąžinti puspriekabę savininkui, t. y. UAB ,,C. R.“, jos vertę atitinkanti pinigų suma iš V. S. išieškotina valstybei.

Kita teismo baudžiamojo įsakymo dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą pakeisti:

panaikinti teismo baudžiamojo įsakymo dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuota puspriekabė ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, kėbulo Nr. xxxx, ir ją grąžinti UAB ,,C. R.“.

Iš V. S. išieškoti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 130 (tris tūkstančius šimtą trisdešimt) Eur.

Įpareigoti UAB ,,C. R.“, atgavus puspriekabę ,,Schmitz“, valst. Nr. xxx, kėbulo Nr. xxxx, per vieną mėnesį savo lėšomis panaikinti puspriekabėje įrengtą slėptuvę ir apie tai informuoti teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Kitos teismo baudžiamojo įsakymo dalies nekeisti.