- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-529-785-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00027-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Vaclovas Kamin
Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-785-2014;
Teisėja Irma Blekaitienė Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00027-2014-7;
2014 m. birželio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminckiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dviem) metams. Taikant BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas už tai, kad 2014-01-26, apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu smurtavo prieš artimąjį giminaitį – brolį G. L., kuriam ranka sudavė smūgį į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo šakos srityje, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo G. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 dienų, laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. L. apeliaciniame skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014-04-11 nuosprendį pakeisti toje dalyje, kurioje kalbama apie bausmės atlikimo tvarką, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti nuo vienerių iki trejų metų neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir dėl to gailėjosi, nusikaltimas buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo, kadangi jis, taip pat būdamas neblaivus, reiškė nuteistajam pretenzijas. Nukentėjusysis neneigia to, kad tarpusavyje kilo konfliktas, kad smūgis buvo po to, kai jis nuteistajam reiškė pretenzijas. Nukentėjusysis iš karto po įvykio greitosios medicinos pagalbos atsisakė, civilinio ieškinio nereiškė. Apeliantas pažymi, kad užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, įsidarbino, kad turėtų pajamų pragyvenimui ir būtų užimtas darbu, todėl mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Sutinka, kad turi būti paskirta bausmė, tačiau mano, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam E. L. pritaikyti tinkamai. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nenustatyta.
Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su E. L. nuteisimu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., plačiau nepasisako ir jų nevertina.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiškiai per griežta.
Nuteistojo E. L. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. L. teisiamas trečią kartą už smurtinį nusikaltimą prieš sau artimus asmenis, jis 2012-05-06 jau buvo nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurią atliko realiai. 2013-09-20 E. L. išėjus iš laisvės atėmimo vietos, 2013-11-13 jis vėl padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį ir 2014-01-30 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas galutine 20 parų arešto bausme. Nusikaltimą, už kurį nuteistas 2014-04-11 skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė 2014-01-26, tai yra neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio prasme jis laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Paminėtos aplinkybės rodo didesnį E. L. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip smurtaujantį asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Ankstesnės bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko E. L. su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje ir viešosios rimties ir tvarkos trikdymą, charakterizuojamas kaip agresyvus asmuo. Apylinkės teismas taip pat teisingai įvertino, kad nusikaltimas padarytas prieš nukentėjusįjį, kuris yra nuteistojo brolis, civilinio ieškinio jam nereiškė, ir nesiekė, kad E. L. būtų paskirta griežta bausmė, kad nuteistasis tik prieš kelias dienas iki teismo posėdžio ėmėsi priemonių užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo ir įsidarbinti. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos nešalina ir nesudaro pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Pirmos instancijos teismas E. L. paskyrė bausmę mažesnę, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. L. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei įskaitė į bausmė laiką laikiname sulaikyme išbūtą laiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio apysunkio recidyvinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą E. L. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.
Apeliaciniame skunde apygardos teismo prašoma neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, o bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 str. nuostatas. Šis nuteistojo prašymas netenkinamas kaip nepagrįstas.
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-404/2007). Šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau, esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2010). Šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe nenustatyta. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnio nuostatos, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012). Kaip minėta, apeliantas anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus prieš sau artimus asmenis, ir atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Ankstesnis apelianto teistumas, tyčinio nusikaltimo padarymas, neišnykus teistumui, rodo, kad jis yra linkęs smurtauti, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų, yra linkęs nusikalsti ir pavojingas visuomenei. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir BK 75 straipsnio taikymo tikslus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam E. L. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėti jokio pagrindo nėra.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. L., išlaidas iki 2014-06-18 sudaro 50,00 Lt dydžio advokato užmokestis.
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 50,00 Lt, iš nuteistojo E. L. nepriteisti.