- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2K-445/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- B. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. P. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, iš B. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 393,10 Lt.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo B. P. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. P. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų. Jis nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio 28-29 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, adresu Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė pasikviestam pas save į namus nukentėjusiajam V. D. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei metaliniu strypu į galvą ir kairę ranką. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiam V. D. galvos ir krūtinės sumušimą, muštines žaizdas galvoje ir veide, nosies kaulo lūžimą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei kairio alkūnkaulio lūžimą, o tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis B. P. kasaciniu skundu prašo nuosprendį ir nutartį panaikinti, jį išteisinti arba teismų sprendimus pakeisti bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius teigia, kad teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, nepagrįstai nesvarstė galimybės paskirti kitą bausmės rūšį, nors, atsižvelgdamas į B. P. sveikatos būklę (jis serga įvairiomis ligomis, yra invalidas), galėjo ir turėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus manymu, jis priskirtinas prie asmenų, kurie gali būti perauklėti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes jam šiuo metu yra penkiasdešimt septyneri metai ir diagnozuota galvos smegenų aterosklerozė, išeminis insultas, dešinės kūno pusės parezė, psichoorganinis sindromas, motorinė afazija, konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas ir emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas; jis nuo 1972 m. įrašytas į Marijampolės psichiatro įskaitą, o nuo 1983 m. – į narkologo įskaitą. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskirdami bausmę nukrypo nuo vieningos teismų praktikos.
Atsiliepimu į nuteistojo B. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Išvadas apie faktines B. P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismai padarė visapusiškai įvertinę byloje surinktus duomenis. Įrodymų vertinimo motyvai išsamiai išdėstyti nuosprendyje ir nutartyje. Kasatoriaus prašymas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, atmestinas, nes nustatytos įvykdyti nusikalstamos veikos aplinkybės, pobūdis, ciniškumas, nuteistojo asmenybę apibūdinantys faktai rodo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, už analogiškomis aplinkybėmis padarytą nusikaltimą anksčiau B. P. jau buvo paskirta pakankamai griežta 60 parų arešto bausmė, tačiau ji nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 75 straipsnio taikymo
Nuteistojo argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo ir BK 75 straipsnio nuostatų privalomo taikymo atmestini.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
B. P. veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kurio sankcijoje nustatyta, jog šį nesunkų nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas B. P. už jo padarytą nusikaltimą skyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. lygią straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad B. P. nusikalto nebe pirmą kartą, teistumas neišnykęs, būdamas recidyvistas jis padarė tyčinį nusikaltimą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistojo sveikatos būklė nesutrukdė B. P., turinčiam teistumą už tyčinį smurtinį nusikaltimą, vėl padaryti pagal savo pobūdį analogišką nusikalstamą veiką. Kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į BK 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nėra pagrindo teigti, kad, skiriant B. P. laisvės atėmimo bausmę, pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Paskirtoji bausmė savo dydžiu nėra per griežta, todėl ji neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.
Pagal BK 75 straipsnį, nustatantį bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šis straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu, kasatoriaus asmenybe šioje byloje nenustatyta. Kasatorius skunde akcentuoja savo amžių ir nurodo jo sveikatos būklę apibūdinančius duomenis, tačiau tai nėra aplinkybės, lemiančios BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad B. P. yra linkęs nusikalsti ir pagal BK 27 straipsnio 1 dalį atitinka recidyvisto požymius, konstatuotina, kad teismas pagrįstai neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Darytina bendra išvada, kad pagal kasacinio skundo motyvus nenustatoma BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo B. P. kasacinį skundą atmesti.