- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-174-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71253-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės 2015 m. gruodžio 21 d.) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės 2015 m. gruodžio 29 d.) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir pilnai neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš S. M. solidariai su kitais asmenimis priteista 509,81 Eur ir 356,65 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad: 2015 m. gruodžio 21 d., nuo 12.09 val. iki 12.27 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su kitais dviem asmenimis, pagrobė 4 galvučių komplektus TD 6000, kai vieno vertė 4,72 Eur, bendrai 18,88 Eur sumai, 1 galvučių komplektą 37,50 Eur vertės, 1 galvučių komplektą 31,50 Eur vertės, 2 komplektus galvučių VG049, kai vieno vertė 18,99 Eur, bendrai 37,78 Eur sumai, 5 komplektus galvučių VG032, vieno vertė 37,05 Eur, bendrai 187,05 Eur sumai, 3 komplektus galvučių VG033, kai vieno vertė 30,05 Eur, bendrai 91,05 Eur sumai, 5 komplektus galvučių VG050, kai vieno vertė 20,99 Eur, bendrai 104,95 Eur sumai, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 509,81 Eur turtinę žalą.Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 29 d., nuo 13.19 val. iki 13.37 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su kitais trimis asmenimis, pagrobė: elektrinį oblių M1B-YH8-82X3 KPPL0702, kurio vertė 30,75 Eur, juostinį šlifuoklį LT62906, kurio vertė 69 Eur, oblių EL LT65310“, kurio vertė 55,90 Eur, oblių elektrinį M1B-YH-82X3 KPPL0906, kurio vertė 35 Eur, diskinį pjūklą EL LT63011, kurio vertė 81 Eur, perforatorių EL Z1C-HK03-32B, kurio vertė 85 Eur, priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 356,65 Eur turtinę žalą.Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažinęs S. M. kaltu dėl vagysčių, individualizuodamas jam skirtiną bausmę padarė išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu ir skyrė laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti ir, esant galimybei, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.Skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, nukentėjusiųjų atsiprašė. Byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Apelianto manymu, teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatitinkančią veiksmų pavojingumo.Pasak nuteistojo, teismas, skirdamas bausmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė įkalbėtas savo pažįstamų, pats asmeniškai jokios iniciatyvos nerodė. Nebuvo nusikaltimų organizatorius ar vykdytojas, buvo tik padėjėjas, padėjo stebėti aplinką. Praktiškai nedalyvavo parenkant prekes, kurias buvo numatyta pagrobti ir nežinojo, kokias prekes pasirinks kiti kartu buvę asmenys. Nedalyvavo realizuojant šias prekes turguje ir net tiksliai nežino, kokia suma už jas buvo gauta. Jokios naudos už pavogtas prekes neturėjo, išskyrus tai, kad buvo pavaišintas alkoholiniais gėrimais. Per visą ikiteisminį tyrimą nesislėpė, vykdė visus pareigūnų nurodymus.Nuteistasis skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad grįžęs iš laisvės atėmimo vietos pradėjo aktyviai ieškoti darbo, užsiregistravo darbo biržoje, turi draugę, su kuria žada kurti šeimą ir gyventi dorą bei sąžiningą gyvenimą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. M. gynėja advokatė R. Budrytė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. M. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės S. M. skyrimo klausimas.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek S. M. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, neįvertinęs veiksmų pavojingumo, taip pat neatsižvelgęs į nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Su šiais skundo teiginiais nesutiktina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. M. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, t. y. skirdamas bausmę įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje. Apeliantas skunde teigia, kad jis buvo įkalbėtas padaryti nusikaltimus, tačiau byloje duomenų, kurie patvirtintų tokių teiginių teisingumą, nėra. Priešingai, apklausiamas teisme S. M. patvirtino, kad girtaujant visiems kilo mintis nueiti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir ką nors pavogti. Tokiai minčiai pritarė visi. Nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų padarymo, jo gailėjimąsi pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią taip pat atsižvelgė skirdamas bausmę bei ją sumažindamas BK 64¹ straipsnio pagrindu. Pažymima, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį vertinamos ne tik padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, nusikalstamą veiką padariusio asmens pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau ir kaltininko asmenybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad, įvertinus S. M. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, skirti kitos rūšies, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę nėra pagrindo. S. M. anksčiau teistas septynis kartus už tyčines nusikalstamas veikas (kvalifikuotą turto prievartavimą, sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotą vagystę), jam taikytos įvairių rūšių bausmės, tame tarpe ir susijusios su laisvės atėmimu. Be to, nuteistajam S. M. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvo panaikintas ir nuteistasis grąžintas į pataisos namus atlikti bausmę. Taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau S. M. teismo pasitikėjimo ir vėl nepateisino, padarė tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai, kad nuteistasis, turėdama neišnykusį teistumą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, yra pagrindas laikyti jį recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Paminėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas S. M. elgesys ir jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Skundo teiginiai, kad S. M. yra pasiryžęs gyventi sąžiningą ir dorą gyvenimą, sukurti šeimą, laikytini deklaratyviais ir neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio bei ketinimų. Nuteistasis ne kartą turėjo galimybę savo elgesiu įrodyti, kad nori keisti gyvenimo būdą, tačiau to nepadarė vėl nusikalsdamas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių S. M. nuteistas, buvo padarytos praėjus mėnesiui po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ši aplinkybė iš esmės paneigia nuteistojo deklaruojamą ketinimą pasitaisyti ir patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad kitų rūšių bausmės (viešųjų darbų arba baudos, arba laisvė apribojimo arba arešto) paskyrimas nebus efektyvus. Nuteistajam S. M. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės ribas (nuo 3 mėnesių iki 5 metų laisvės atėmimo), nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės vertinimui. Ši bausmė, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta su 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 mėnesiams. Kolegijos įsitikinimu, dar labiau mažinti bausmę, kuri yra artima minimaliai, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis S. M. atitinka formalius kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas BK 75 straipsnis, t. y. jis nuteistas už nesunkius nusikaltimus, paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui būtina sąlyga yra pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos įsitikinimu, aplinkybių, kurios patvirtintų tokį manymą, šioje byloje nenustatyta. Priešingai, neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma, anksčiau ne kartą taikytų bausmių, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo neveiksmingumas ir neefektyvumas, suponuoja pagrįstą manymą, kad šiuo atveju bausmės tikslai S. M. atžvilgiu bus pasiekti tik jam realiai atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Konstatuojama, kad S. M. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta teisinga, proporcinga padarytų nusikalstamų veikos pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmė. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.