- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-19
- Bylos Nr.
- A-502-857-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Trečiasis asmuo
- S. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. Š., S. S. (S. S.) dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo jo naudai patirtą turtinę žalą – 1 144 Lt ir kelionės į teismo posėdį išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino jo prašymą ir panaikino Vilniaus rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 10 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M374358 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam buvo paskirta 200 Lt bauda, ir bylą jo atžvilgiu nutraukė. Pareiškėjo patirtą turtinę žalą sudaro Nutarimo vykdymo išlaidos – 696,20 Lt (iš kurių 496,20 Lt yra antstolio administravimo išlaidos ir 200 Lt bauda, išieškota valstybės naudai), išlaidos advokatei ruošiant skundą ir atstovaujant pareiškėją teisme – 300 Lt, dokumentų kopijavimo pas antstolį išlaidos – 13 Lt, kelionės išlaidos pas antstolį ir į Vilniaus rajono policijos komisariatą – 64,17 Lt, atvykimo į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 6 d. teismo posėdį išlaidos – 40,74 Lt, pašto išlaidos – 3,55 Lt (siunčiant 2008-09-09 prašymą antstoliui D. Š.) ir 5,55 Lt (siunčiant 2008-11-10 skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui), dokumentų kopijavimo išlaidos, ruošiant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, – 20,80 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, tuo atveju, jei bauda paskirta nepagrįstai, pagal pateiktus nepagrįstą paskyrimą pagrindžiančius dokumentus Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) grąžina tokias lėšas asmeniui, todėl 200 Lt baudos sumokėjimas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo patirta turtinė žala. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jis kreipėsi į Inspekciją dėl 200 Lt baudos grąžinimo ir jam buvo atsisakyta grąžinti minėtą sumą. Tuo tarpu prašymas atlyginti 300 Lt advokato išlaidas bei kitas su bylinėjimusi byloje Nr. II-7-764/2009 susijusias išlaidas yra nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (byla Nr. A4-689/2003), kadangi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 279 straipsnis nenumato išlaidų priteisimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir šis klausimas jau buvo išspręstas byloje Nr. II-7-764/2009. Prašymas priteisti 496 Lt išlaidas, patirtas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą, atmestinas, nes antstoliui nėra žinoma apie tai, kad Nutarimas buvo nepagrįstas. Be to, pareiškėjas neįvertino tos aplinkybės, kad neigiamas pasekmes jam sukėlė automobilį vairavęs ir jo vardu prisistatęs asmuo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad lėšas teismo priteistai žalai atlyginti pareiškėjui turėtų pervesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, būtent ji vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Inspekcija neturi teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjui ar sumokėti antstoliui vykdymo išlaidų sumą, teisės aktuose Inspekcijai nenumatyta atlikti veiksmų, susijusių su administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų nuobaudų, tarp jų ir paskirtų baudų, vykdymu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepimu į skundą prašė skundą išspręsti teismo nuožiūra.
Nurodė, jog skolininkas turi pareigą domėtis vykdymo procesu, įskaitant ir skolininko pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė antstoliui duomenų, patvirtinančių, jog Nutarimo priėmimas buvo nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo priteisė 496,20 Lt turtinės žalos, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (Nr. II-7-764/2009) Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukė, skundo reikalavimą dėl 696,20 Lt dydžio materialinės (turtinės) žalos priteisimo iš Vilniaus rajono policijos komisariato išskyrė į atskirą administracinę bylą, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. 2008 m. birželio 2 d. išieškotojas, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba, pateikė vykdyti Nutarimą dėl 200 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. P. antstoliui D. Š. Nutarimą antstolis D. Š. įvykdė ir išieškojo iš pareiškėjo 200 Lt baudą, taip pat 496,20 Lt antstolio vykdymo išlaidų (lėšos nurašytos iš pareiškėjo sąskaitos banke). Pareiškėjas 2008 m. birželio 30 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui dėl iš jo išieškotos sumos pagal Nutarimą. Antstolio D. Š. padėjėja, atsakydama į pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 11 d. prašymą, 2008 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 0178/08/01042 nurodė, kad jokių dokumentų iš išieškotojo, skolininko, teismo ar trečiųjų asmenų, patvirtinančių, kad Nutarimas buvo nepagrįstas, antstolių kontoroje nėra gauta.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais (2000-06-30, 2004-12-13, 2004-12-29, 2006-08-19, 1997-01-20), teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (bylos Nr. A17-822/2007, A17-1197/2007, A14-751/2007) pripažįstama galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK nuostatas (6.271, 6.246 – 6.250 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A444-619/2008), pabrėžė, jog viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Vertindamas reikalavimą priteisti 696,20 Lt turtinės žalos, nurodė, kad iš tokios sumos 496,20 Lt yra antstolio išlaidos – antstolio atlyginimas ir vykdymo išlaidos, ir pareiškėjui Nutarimu paskirta 200 Lt bauda. Byloje nėra ginčijami ir nagrinėjami antstolio D. Š. veiksmai. Pareiškėjas dėl to, kad 2008 m. birželio 2 d. išieškotojas pateikė vykdyti Nutarimą, o antstolis D. Š. Nutarimą įvykdė patyrė tam tikrų nuostolių. Nurodė, jog tai, kad, priimant Nutarimą, nebuvo kruopščiai nustatyta neteisėtai eismo įvykį padariusio asmens tapatybė, nebuvo aiškinamasi, kas yra eismo įvykyje dalyvavusio asmens vairuojamo automobilio savininkas, kas naudojosi šiuo automobiliu, rodo, jog buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Išlaidos antstoliui yra susijusios su Nutarimo vykdymu, todėl dėl neteisėto Nutarimo įvykdymo, t. y. dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą – 496,20 Lt, o tokia suma priteistina iš atsakovo. Nepagrįstais pripažino argumentus, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti turėtas išlaidas turi pateikti asmeniui, kuris padarė pažeidimą ir prisistatė pareiškėjo vardu, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad S. L. (S. L.) ar kiti asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, už kurį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pareiškėjas, kad šių asmenų atžvilgiu būtų atliekamas koks nors tyrimas ar kita. Be to, tyrimo dalyku byloje yra būtent komisariato veiksmai. Taip pat pažymėjo, jog pagal Inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintas Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisykles pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu grąžinti nepagrįstai išieškotą baudą. Nors pareiškėjo atstovė 2009 m. birželio 8 d. teismo posėdyje ir pateikė 2009 m. birželio 1 d. prašymą, pateiktą Inspekcijai, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad toks prašymas buvo išnagrinėtas. Konstatavo, jog prašoma priteisti 200 Lt suma nelaikytina pareiškėjo patirta žala.
Pažymėjo, jog kitą prašomą priteisti turtinę žalą, susijusią su išlaidomis advokatei, dokumentų kopijavimui pas antstolį ir teismui, kelionėms pas antstolį ir į Vilniaus rajono policijos komisariatą, pašto išlaidomis, pareiškėjas supranta kaip išlaidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-7-764/2009 nagrinėjimu. Konstatavo, jog tokios prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos pareiškėjo patirta žala. Jos galėtų būti laikomos teismo išlaidomis ir priteisiamos pareiškėjui kaip teismo išlaidos, jeigu pareiškėjas pateiktų prašymą teismui priteisti teismo išlaidas ABTĮ numatyta tvarka ir jo prašymas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog atstovavimo išlaidos, patirtos ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tuo tarpu ABTĮ šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikymas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A4-689/2003) yra negalimas. Išlaidų, turėtų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas įtvirtintas ATPK 279 straipsnyje, kuris nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutarime, inter alia, nutarė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjo skundas, pateiktas administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat laikytinas skundu administracinėje byloje Nr. I-1509-789/2009, todėl išlaidos, susijusios su Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo (2008-11-13) parengimu ir šio skundo nagrinėjimu 2009 m. sausio 6 d. teismo posėdyje, iš dalies yra priskirtinos išlaidoms, susijusioms su administracinės bylos Nr. I-1509-789/2009 nagrinėjimu pagal pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau pareiškėjas nepateikė prašymo priteisti teismo išlaidas, susijusias su administracinės bylos Nr. I-1509-789/2009 nagrinėjimu, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėti tokio klausimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašė priteisti kelionės į teismo posėdį išlaidas ir nurodė, kad tai patvirtinantį kvitą pateiks teismui, tačiau tokie dokumentai teismui pateikti nebuvo, todėl teismas tokį pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisariato, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti ši naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Sprendžiant dėl žalos, susijusios su antstolio administravimo išlaidomis, turėtų būti vadovaujamasi principu, jog iš neteisės neatsiranda teisė, t. y. vertintina, jog ta teisė, kuria asmuo naudojasi nevykdydamas pareigų, nėra teisė. Pažymi, jog pareiškėjas turėjo darbovietę, todėl išieškojimas privalėjo būti į ją siunčiamas, tačiau antstolis nustatytos pareigos neįvykdė. Taip pat antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.2 punktą bei 37 punktu patvirtintą 1 lentelę, viršydamas nustatytus vykdymo išlaidų dydžius. Daro išvadą, jog šiuo atveju antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos negali būti laikomos teisėtomis.
2. Prašymas atlyginti 496 Lt išlaidas, patirtas dėl antstolio vykdymo veiksmų, turėjo būti atmestas, kadangi savanoriškas nepagrįstų vykdymo išlaidų atlyginimas nesukelia regreso teisės Lietuvos valstybės atžvilgiu. Be to, pats pareiškėjas nepateikė antstoliui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Nutarimas buvo nepagrįstas, t. y. nesiėmė veiksmų, siekdamas užkirsti kelią vykdymo išlaidų atsiradimui ar sumažinti vykdymo išlaidas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino S. L. veiksmų ir jų ryšio su žalos pareiškėjui atsiradimu, taip pat teismo posėdžio metu A. S. pateiktų parodymų, jog jis iš nuotraukos atpažino S. L. kaip asmenį, vairavusį automobilį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos iš valstybės priteisimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam neteisėtai buvo paskirta nuobauda nutarimu, kurio vykdymas pavestas antstoliui. Pasak pareiškėjo, tuo jam padaryta turtinė žala, kurią sudarė neteisėtu nutarimu paskirta ir išieškota 200 Lt bauda, 496,20 Lt antstolio vykdymo išlaidos, 300 Lt atstovavimo išlaidos, 33,80 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos, 104,91 Lt kelionės išlaidos ir 9,10 Lt pašto išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas 200 Lt sumą pagrįstai nelaikė pareiškėjo patirta žala, kadangi pagal Inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintas Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisykles pareiškėjui numatyta teisė kreiptis į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu grąžinti nepagrįstai išieškotą baudą.
Kitos prašytos priteisti sumos, susijusios su išlaidomis advokatei, dokumentų kopijavimu kelionėmis pas antstolį ir į Vilniaus rajono policijos komisariatą, pašto išlaidos, pagrįstai laikytos bylinėjimosi išlaidomis, atlyginamomis procesinių įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl neteisėto Nutarimo bei jo įvykdymo pareiškėjas patyrė 496,20 Lt žalą, atsiradusią išieškojus antstolio vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė žalą atlyginti, akcentavęs, jog teismų praktikoje pripažįstama galimybė CK 6.271 straipsnio pagrindu atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą (bylos Nr. A17-822/2007, A17-1197/2007, A14-751/2007). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai buvo atlikti ir iki prasidedant administracinio teisės pažeidimo teisenai, nesiimant reikalingų priemonių teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybei nustatyti ir jį patraukti atsakomybėn, policijos pareigūnams neatlikus bendrųjų pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai ir teisėtai (Policijos veiklos įstatymo 4, 5 straipsniai), t. y. viešojo administravimo srityje.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kadangi šiems įvertinti numatyta speciali tvarka Civilinio proceso kodekse, be to tai nebuvo šio administracinio ginčo dalyku. Taip pat svarbu pažymėti, kad konkretaus ginčo ribos suformuojamos pareiškėjo nustatyta tvarka pateiktame skunde ar prašyme. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas valstybei dėl žalos atlyginimo specifiniu CK pagrindu, todėl vertinant reikalavimo pagrįstumą teismas neprivalėjo aiškintis veiksnių (tame tarpe asmenų), įtakojusių neteisėtą policijos pareigūnų veiklą, kadangi, kaip minėta, kaltės klausimas nėra aktualus.
Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, pripažįstama, kad apeliacinio skundo tenkinimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.