Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2023-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-297-1010/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-11
Bylos Nr.
II-297-1010/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00280-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Prašymą paduodantis asmuo
Klaipėdos universiteto ligoninė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-297-1010/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00280-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos:19.20; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Linai Dabulskienei,dalyvaujant pareiškėjos Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-1177-2023( ROIK:(duomenys neskelbtini))

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja V. L. 2023 m. gegužės 17 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio l dalį (savavaldžiavimas), vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-ajam veiklos skyriuje gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimas, reg. Nr. 30-G-10346, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų sutartį Nr. CPO157538/3289507/S-2020-836. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti paslaugas kartu su kitais objektais ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), sutartyje įvardintas „Objektas Nr. 4“. 2023 m. sausio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) perėmė ir VšĮ (duomenys neskelbtini) teisės bei pareigas) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie tai, kad virš 30 dienų VšĮ (duomenys neskelbtini)vėluoja apmokėti už paslaugas ir skolos suma sudaro 133,10 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad nesumokėjus skolos, nuo 2023 m. sausio 31 d. bus sustabdytas paslaugų teikimas. Taip pat pranešė, kad tolimesnis skolos administravimas bus perduotas skolų išieškojimo įmonei. Pažymėtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų adresų (duomenys neskelbtini), nurodytus Darbų perdavimo-priėmimo aktuose neatliko, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino ir dar buvo papildomai informuotas 2022 m. gruodžio 15 raštu Nr. 12-2631. Todėl reikalavimas apmokėti 133,10 Eur yra nepagrįstas faktiniais duomenimis bei neteisėtas, vertinamas, kaip galimas pasikėsinimas apgaulės būdu gauti turinė naudą. Prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 518 straipsnį ir patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus ir atsakingus asmenis. Tyrimo metu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens T. K. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. CPO157538 dėl elektroninės apsaugos paslaugų bei techninės įrangos priežiūros ir remonto paslaugų teikimo keturiuose objektuose, iš kurių aktualus yra VšĮ (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 27 d. iš pareiškėjo atsakingo darbuotojo D. R. gautas telefoninis skambutis, kuriuo buvo užsakyti priešgaisrinės sistemos remonto darbai. 2021 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko objekte užsakytus remonto darbus ir jų pagrindu sudarė du atskirus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus. Abiejų sąskaitų bendra suma su PVM yra 133,10 Eur. Pareiškėjo finansininkė E-platformoje gavusi minimas sąskaitas su atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktais jas atmėtė, nurodydama šias priežastis: „darbų apmokėjimas nenumatytas sutartyje“ ir „ nurodytiems darbams sutartyje lėšos nenumatytos“. Tarp šalių atstovų, įskaitant finansininkų vyko bendravimas tiek telefonu tiek ir el. laiškais. Akivaizdu, kad ginčas kilo dėl sutarties sąlygų vertinimo, bet ne galimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savivaliavimo. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikydamas pozicijos, jog sąskaitos, aktai yra išrašyti ir pateikti pareiškėjui tinkamai. Tuo pagrindu, 2023 m. pradžioje kaip finansinio įsipareigojimo skolininkui pareiškėjui buvo inicijuojami skolos išieškojimo veiksmai. Geranoriškai nepavykus atgauti įsiskolinimo buvo pasitelktas trečias asmuo – skolų išieškojimo įmonė, kurį toliau perėmė teisėtos skolos išieškojimo veiksmus civiline tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju Administracinio nusižengimo kodekso nuostatos negali būti taikomos, kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau konstatuojama, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Vertinant medžiagoje surinktus duomenis, šiame įvykyje gali būti įžvelgiami civiliniai santykiai, turtiniai santykiai, kurie šalių pageidavimu gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teismuose. Esant šioms aplinkybėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos sistemos montavimo ir aptarnavimo skyriaus vadovo T. K. atžvilgiu, jo veiksmuose, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu pradėtoji administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) nutraukiama.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. birželio 23 d. gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) skundas, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą dėl nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti policiją tinkamai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų, kuriais padarė pažeidimą numatytą ANK 518 straipsnyje, tyrimą. Nurodo, jog nesutinka su nutarimo esmėje išdėstytais faktais, administracinėje byloje nebuvo imtasi jokių veiksmų faktinėms aplinkybėms nustatyti: neišsiaiškinta - ar išvis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atvykę į objektą ir atliko kokius nors darbus, sumontavo ar suremontavo kokią nors įrangą, t. y. neišsiaiškinta ir procesine tvarka neužfiksuota - ar buvo faktiškai atlikti Aktuose įvardinti darbai. Nesiaiškinta, ar iš tikro darbai buvo užsakinėjami, ar darbai, pagal savo pobūdį yra numatyti Sutartyje. Pareiškėjo Ligoninės darbuotojas, kuris kaltinamas darbų užsakymu, net nebuvo apklaustas. Nebuvo apklausti kiti darbuotojai, turintys ir galintys suteikti reikšmingos informacijos tiriant pažeidimą, neatlikti kiti veiksmai, kurių pagrindu būtų galima priimti teisėtą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą. Nebuvo paprašyta Pareiškėjos paaiškinti galimus prieštaravimus, paaiškėjusius po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto paaiškinimo, pagrindžiant juos įrodymais. Pareiškėjos nuomone, nutarimas, iš esmės ne tik, kad surašytas nesilaikant reikalavimų (nemotyvuotas, neargumentuotas), bet didžiąja dalimi nutarime yra nukopijuotos citatos iš teismų praktikos, neanalizuojant ir nevertinant konkrečių besitęsiančių veiksmų aplinkybių, be argumentų, apsiribojant vien formalia nuomone, kad santykiai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodė, kad nutarimas neteisėtas ir naikintinas dar ir dėl to, kad nėra pasisakyta apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų ir tęsiamų veiksmų teisėtumą. Tyrėja, galimai, pamiršo atlikti tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų. Nutarime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta, jog tarp bendrovės ir Pareiškėjos yra kilęs ginčas, nenurodant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, pareiškėją pripažino skolininku, ir ar turėjo teisę remiantis vien savo nuomone perduoti tariamą skolą išieškoti trečiajam asmeniui - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Netiria ir nevertinta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja sumokėti skolą, grasindama paviešinti tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, veikė teisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių reikalavimų, kaip ginčitinos teisės, perleidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi veiksmai pripažintini turintys pagrindą, jei skola egzistuotų realiai, o ne tariamai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimdama administruoti finansinį reikalavimą, būdama profesionali įmonė, užsiimanti panašaus pobūdžio veikla ir iš to gaunanti pajamas, žinojo apie tai, kad ginčas vyksta dėl darbų atlikimo ar neatlikimo, o ne dėl skolos, kad skola neegzistuoja, perimdama jų pačių įvardintą skolos administravimą, pažeidė LR CK 6.101 str., ir de facto neteisėtai pradėjusi ir toliau tęsdama veiksmus, kuriais siekia išieškoti neegzistuojančią skolą, akivaizdžiai vykdo savavaldžiavimą. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, šios aplinkybės nebuvo nei tirtos, nei analizuotos, nei vertintos, įvardinta, kad tai civilinio teisinio pobūdžio santykiai. Todėl nutarimas, vien dėl šiame punkte paminėtų aplinkybių, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

2023 m. liepos 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atsiliepimas į pareikštą VšĮ Klaipėdos ligoninės skundą. Atsiliepime nurodoma, kad su VŠĮ (duomenys neskelbtini) skundu nesutinka. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, VŠĮ (duomenys neskelbtini) skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-1177-2023 be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas teisininkas Ž. K. teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą. Nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis ir sutarties sąlygos buvo aiškiai aptartos. Sutartis sudaryta pagal viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimus. Šiai dienai sutartis nutraukta. Pasitaiko atvejų, kai tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo kyla ginčai dėl sutarčių vykdymo, bet ginčai išsprendžiami vadovaujantis sutarties nuostatomis, civiliniu kodeksu bei viešųjų pirkimų įstatymu. Šiuo atveju, neišsiaiškino tiekėjas, ar jis pats vykdė tuos remonto darbus, nesprendžia ginčo reikalavimo kaip turi būti vykdomas ginčas, o perduoda informaciją tretiesiems asmenims, įvardinęs kaip „skola už prekes ar paslaugas“. Skolos išieškojimas vykdomas iki šios dienos, nepavykus nutraukti išieškojimą, kreipėsi į policiją. Policija neleidžia susipažinti su medžiaga, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nepripažinta nukentėjusiąja.

Iš pagrindinės sutarties Nr. CPO157538 nustatyta, kad sutartis sudaryta tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamosios teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo – teisininko Ž. K.( užsakovu) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas). Sutarties 3.1.9 punkte nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja užtikrinti tinkama apsaugos -priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikimą- laiku imtis priemonių, kad būtų atliktas apsauginės- priešgaisrinės signalizacijos sistemos gedimo remontas. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad atsiskaitant už paslaugas negali būti taikomi Pagrindinėje sutartyje nenumatyti mokesčiai ar kainos. Prekės ar paslaugos, kurios nenumatytos pagrindinėje sutartyje yra atskiro pirkimo objektas. 5.5 punkte nurodyta, kad už tinkamai ir faktiškai suteiktas techninės įrangos priežiūros ir remonto paslaugas atsiskaitoma taikant dalinį Pagrindinės sutarties vykdymo išlaidų padengimą, <...>. 8.3 punkte nurodyta, kad jei ginčo negalima išspręsti derybomis per maksimalų 20 (dvidešimt) darbo dienų laikotarpį nuo dienos, kai ginčas buvo pateiktas sprendimui, ginčas perduodamas spręsti Lietuvos Respublikos teismui. 10. 7. Punkte nurodyta, kad užsakovas ir tiekėjas turi teisę nutraukti pagrindinį sutartį kitais, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų numatytais atvejais (b. l. 12-14).

Iš 2021 m. spalio 5 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto Nr. D-J-2021-10-05-99QB nustatyta, kad papildomi darbai (priešgaisrines sistemos defektavimas) atlikti objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbus atliko du žmones, įranga sumontuota patalpose arba ant pastato sienos. Apibendrinta darbų atlikimo ataskaita – suma su PVM 50,82 Eur (b. l. 18).

Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto Nr. D-J-2021-09-27-46QJ nustatyta, kad priešgaisrinės sistemos remonto darbai atlikti objekte, adresu (duomenys neskelbtini), įranga sumontuota patalpose arba ant pastato sienos. Apibendrinta darbų atlikimo ataskaita – suma su PVM 82,28 Eur (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto susirašinėjimo, nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė elektroninį laišką-priminimą (duomenys neskelbtini), kad suėjo terminas sumokėti 133,10 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Iš 2021 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško nustatyta, kad sąskaitos priimamos tik sutartyje numatytu būdu, t. y. per E-Sąskaita sistemą. Visos sąskaitos, kurios atitiko pasirašytą sutartį yra priimtos ir apmokėtos. Dalis sąskaitų yra atmestos, atmetimo priežastis yra nurodyta E. Sąsakita sistemoje. 2023 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo (duomenys neskelbtini), kad virš 30 dienų vėluoja apmokėti už paslaugas ir skolos suma sudaro 133,10 Eur, pakartotinai prašo apmokėti nurodytą sumą, nesumokėjus sumos nuo 2023 m. sausio 31d. paslaugų teikimas bus sustabdytas. 2023 m. vasario 4 d. elektroniniu laišku UAB „ (duomenys neskelbtini)“ informavo (duomenys neskelbtini), jog (duomenys neskelbtini) duomenys bus perduotos skolų administravimo tikslais ( b. l. 21-34).

Iš 2022 m. gegužės 18 d. D. R. elektroninio laiško nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)sistema neveikė nuo pat sutarties pasirašymo dienos ir tiekėjas neturėjo teisės priimti priežiūrai šio objekto. Turėjo būti atliktas pirminis auditas ( apžiūra). Apžiūra (žiūrėti sutartį) apimą pilną sistemos defektavimą ir patikrinimą. Tai turėjo būti atlikta prieš priimant objektą,<....>, tada pateikti defektavimo aktą ir kol Užsakovas nepašalins gedimų joks techninis aptarnavimas ar priežiūra negalėjo būti vykdoma, nes sistema neveikianti. <...> Šiuo metu vykdomas papildomas pirkimas pilnai atstatyti sistemą. Per visą sutarties laikotarpį iki šiol Tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių remontų, buvo atliktas tik defektavimas, kurio pagrindu skelbiami vieši konkursai remontui atlikti ( b. l. 47).

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaliavimą - tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Kita vertus, teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.).

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo užregistruotas pareiškėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimas apie tai, kad 2020 m. gruodžio 15 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų sutartį Nr. CPO157538/3289507/S-2020-836. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti paslaugas kartu su kitais objektais ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), sutartyje įvardintas „Objektas Nr. 4“. 2023 m. sausio 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini)perėmė ir VšĮ (duomenys neskelbtini)teisės bei pareigas) buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie tai, kad virš 30 dienų VšĮ (duomenys neskelbtini)vėluoja apmokėti už paslaugas ir skolos suma sudaro 133,10 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad nesumokėjus skolos, nuo 2023 m. sausio 31 d. bus sustabdytas paslaugų teikimas. Taip pat pranešė, kad tolimesnis skolos administravimas bus perduotas skolų išieškojimo įmonei. Prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį ir patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus ir atsakingus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas, VšĮ (duomenys neskelbtini), tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo T. K., kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta Institucijos nutarimu, yra suinteresuotos bylos baigtimi, Institucija privalėjo priimamą nutarimą pagrįsti objektyviais ir neginčytinais įrodymais, o ne vien subjektyviu ginčo aplinkybių vertinimu. Vis tik, kaip matyti iš 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo, administracinio nusižengimo teisena, konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos sistemos ir aptarnavimo skyriaus vadovo T. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, buvo priimtas remiantis išimtinai tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu. Be to, paaiškinimas pateiktas elektroniniu būdu, neapklausiant asmenį tiesiogiai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinė padėtis šioje byloje apskritai nėra aiški. Paaiškinimas pateiktas, neįspėjus apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, todėl ir paaiškinimo įrodomoji reikšmė byloje abejotina. Institucija neapklausė paties pareiškėjo, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo, o taip pat nesurinko iš kitos institucijos (priešgaisrinės saugos departamento) informacijos, ar (duomenys neskelbtini), priešgaisrinė signalizacijos sistema yra veikianti, ar buvo atlikti remonto darbai, nurodyti išrašytose sąskaitose.

Esant nustatytoms aplinkybėms, siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o atlikus išsamų papildomų aplinkybių tyrimą ir nustačius galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą už padarytą nusižengimą. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. L. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė