Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-13-2023 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjas–vyriausiasis darbo inspektorius 2023 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-13-2023 (toliau – ir Nutarimas) patraukė N. S. (toliau – ir Pareiškėja) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė jai subendrintą 3000 Eur baudą.

Nutarime nurodyta, kad Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktorė, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti (vykdyti bendrovės vadovo funkcijas) (duomenys neskelbtini) naudai T. S. Taip pat Pareiškėja, būdama bendrovės direktorė, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės vadovo darbines funkcijas atlikęs T. S. būtų leidęs darbuotojams dirbti bendrovės naudai tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešęs Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios. Kadangi tai nebuvo padaryta, A. L. nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. liepos 11 d., R. P. nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., V. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., A. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., V. P. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. nelegaliai dirbo (atliko stalių darbines funkcijas) (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai skirta 3000 Eur bauda.

Taip pat Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) direktorė, nesiėmė veiksmų, kad bendrovėje būtų laikomasi imperatyvių DK 139 straipsnio 3 dalies, 144 straipsnio 1 ir 4 dalių, 146 straipsnio 1 ir 2 dalių, 147 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, t. y. neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės darbuotojams būtų teisingai, DK nustatyta tvarka apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. Nustatyta, kad darbuotojams E. L., G. L., A. L., A. C. ir S. M. nebuvo mokamas darbo užmokestis darbo sutartyse sulygtais terminais, neįvykdytas galutinis atsiskaitymas paskutinę darbo dieną, nutraukus darbo sutartis, taip pat E. L., G. L., A. L. ir A. C. neapmokėta už darbą poilsio dieną, viršvalandinį darbą. Tokiu būdu Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 875 Eur bauda.

Taip pat Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) direktorė, nesiėmė veiksmų, kad bendrovėje būtų laikomasi imperatyvių DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų, o būtent, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės atsakingi asmenys tinkamai būtų pažymėję E. L., G. L., A. L. ir A. C. faktiškai dirbtą laiką, viršvalandžius, darbą poilsio dienomis (pvz., 2022 m. liepos mėn. darbo apskaitos žiniaraštyje žymėtos ne visos darbo valandos – nors darbuotojai dirbo po 3–10,5 val. ir išdirbo 238 val., jiems darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėta po 8 val. ir viso tik 159 val., o A. L. tik 112 val., E. L., G. L., A. L., A. C. nežymėtas poilsio dienomis – 2022 m. liepos 2, 9, 16, 23, 30 d. – dirbtas laikas). Tokiu būdu Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 875 Eur bauda (t. 1, b. l. 57–74).

Tenkinus Pareiškėjos skunde suformuluotą prašymą, Institucijos atstovui neprieštaraujant, byloje esant atsiliepimui į Pareiškėjos skundą, taip pat teismui nekilus abejonių dėl proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, Pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

N. S. skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl Pareiškėjos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį. Tačiau Pareiškėja savo skunde nesutiko su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktorė, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d., nelegaliai įdarbino ir leido dirbti (vykdyti bendrovės vadovo funkcijas) (duomenys neskelbtini) naudai T. S., taip pat neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės vadovo darbines funkcijas atlikęs T. S. būtų leidęs darbuotojams dirbti bendrovės naudai tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešęs Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios. Kadangi tai nebuvo padaryta, R. P. nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., V. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., A. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., V. P. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. nelegaliai dirbo (atliko stalių darbines funkcijas) (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad Pareiškėja neginčija Nutarimo dalies, susijusios su nelegaliu A. L. darbu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šioje teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių nelegalaus darbo požymius, nuostatomis. Nutarimas grindžiamas DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

DK 42 straipsnis, be kita ko, numato, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų <...> (1 dalis); apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje (2 dalis).

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji nesitarė su R. P., V. I., A. I. ir V. P. dėl jų įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kt.; E. L. nėra įgaliotas spręsti klausimus dėl kitų asmenų įdarbinimo bendrovėje; T. S. nėra bendrovės darbuotojas, akcininkas ar įgaliotas įdarbinti asmenis bendrovėje, jis veikė savo atstovaujamos (duomenys neskelbtini) interesais, neperžengdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytos rangos sutarties ribų; jei T. S. atliko minėto pobūdžio veiksmus (duomenys neskelbtini) vardu, jie yra niekiniai, nes šis, kaip minėta, neįgaliotas spręsti tokio pobūdžio klausimus bendrovėje; (duomenys neskelbtini) negavo jokios naudos iš minėtų asmenų veiksmų.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-19-2013, 2AT-25-942/2018).

Pirmiausia teismas pastebi, kad Pareiškėja neginčija, jog E. L., G. L., A. L., S. M. ir A. C. dirbo (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina, be kita ko, minėtų asmenų paaiškinimai Institucijai, Sodros duomenys, darbo sutartys, Pareiškėjos įsakymai dėl minėtų asmenų komandiruotės (duomenys neskelbtini) ir dėl jų atšaukimo iš komandiruotės, atlyginimų skaičiavimo suvestinės, sąskaitų išrašai (darbo užmokesčio mokėjimai) ir kita byloje esanti medžiaga.

Šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš susirašinėjimų ekrano nuotraukų nustatyta, kad kontaktui „T. Generalinis“ buvo siunčiami minėtų asmenų kontaktai, asmens tapatybės kortelių nuotraukos; buvo tartasi dėl jų darbo užmokesčio – derėtasi, kiek mokėti A. L. per bandomąjį laikotarpį, kol šis pademonstruos savo gebėjimus, susitarė dėl 15 Eur į valandą; 2022 m. birželio 8 d. jam buvo siųsta tą dieną padaryta darbo sutarties nuotrauka, kurioje nurodytas darbuotojas – S. M., o darbdavys – (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 9 d. atsiuntė savo el. pašto adresą – T., kad jam būtų atsiųsta „S. sutartis“. Iš byloje esančio el. laiško matyti, kad 2022 m. liepos 23 d. T. S. išsiuntė A. L. du priedus, pavadinimu „Prašymas priimti_(duomenys neskelbtini)_20220711.doc“ ir „11 Darbo sutartis_A. L._2022-07-12.doc“. Iš minėtų nuotraukų nustatyta, kad kontaktas „T. Generalinis“ aiškina išvykimo (duomenys neskelbtini) detales. Taip pat iš ekrano nuotraukos matyti, kad rugpjūčio 29 d. T. S. išsiuntė el. laišką G. L. ir kt., pavadinimu „Bilietai“, prie kurio prisegtas priedas, pavadinimu „Itinerary.pdf“. Iš minėto bilieto Nr. 84824149 matyti, jog išvykos data – 2022 m. rugpjūčio 31 d., nurodyti keleiviai – G. L., A. C., R. P., A. L.

Apibendrintina, kad iš bylos medžiagos neabejotinai nustatyta, jog būtent T. S. per E. L. ieškojo darbuotojų dirbti (duomenys neskelbtini), jis tarėsi dėl jų darbo užmokesčio, jam buvo siunčiami asmenų duomenys, būtini darbo sutarčių sudarymui, siųsta darbuotojo užpildyta darbo sutartis, jis organizavo asmenų atvykimą į darbo vietą, asmenys buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį jiems pavedimu mokėjo (duomenys neskelbtini).

Nors Pareiškėja skunde nurodė, kad T. S. veikė savo atstovaujamos (duomenys neskelbtini) naudai sudarytos rangos sutarties ribose, su šiuo Pareiškėjos teiginiu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri numato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-359-574/2019, AN2-518-365/2019). Esant darbo santykiams svarbus tęstinis jų pobūdis.

Taigi, iš Sutarties sąlygų nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja atlikti minėtus veiksmus, susijusius jau esamais (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Sutartyje nenurodyta, kad vienos sutarties šalies atstovas gali tartis su asmenimis dėl jų įdarbinimo kitos sutarties šalies vardu, kas savaime prieštarautų protingumo principui, klaidintų darbuotojus bei neatitiktų jų teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Nors T. S. tęstinio pobūdžio pastangomis įdarbinti (duomenys neskelbtini) darbuotojai atliko funkcijas, susijusias su Sutarties vykdymu, tačiau tai buvo padaryta būtent vykdytojo, t. y. (duomenys neskelbtini) vardu ir naudai, todėl šie veiksmai negali būti tiesiogiai siejami su užsakovo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad T. S. atliko realų darbą (duomenys neskelbtini) naudai, kuriam yra reikalingi tam tikri gebėjimai ir žinios – ieškojo bendrovei darbuotojų, derino darbo sutarčių sąlygas, organizavo jų atvykimą, apgyvendinimą ir kt., t. y. faktiškai atliko bendrovės vadovo funkcijas, o formalioji (duomenys neskelbtini) vadovė leido jam tą daryti (neginčijo minėtų darbuotojų įdarbinimo, pasirašė darbo sutartis, mokėjo darbo užmokestį, pasirašė įsakymus dėl jų komandiruočių ir kt.).

Nors administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas atlygintinumas santykyje tarp T. S. ir (duomenys neskelbtini), teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Pareiškėja, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešusi Sodrai įstatymų nustatyta tvarka, nelegaliai įdarbino ir leido T. S. dirbti (duomenys neskelbtini) naudai. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip minėta, Pareiškėja nesutinka ir su tuo, kad ji neužtikrino ir nekontroliavo, jog bendrovės vadovo darbines funkcijas atlikęs T. S. būtų leidęs R. P., V. I., A. I. ir V. P. dirbti bendrovės naudai tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, dėl to jie Nutarime nurodytais laikotarpiais dirbo nelegaliai (atliko stalių darbines funkcijas) (duomenys neskelbtini).

Šioje dalyje teismas pastebi, kad minėti asmenys, kaip ir kiti prieš tai nurodyti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, savo paaiškinimuose nurodė, jog jie savo įdarbinimo (duomenys neskelbtini) klausimus derino per E. L. būtent su T. S.

A. I. savo 2022 m. spalio 24 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad įdarbinimo procesas vyko per tarpininką E. L., o darbdavys buvo T. S.; per E. L. su T. S. buvo tartasi dėl atlyginimo; prašė T. S. darbo sutarties, šis teigė, kad viskas suforminta, liko tik uždėti parašą, bet sutarties nepateikė.

V. I. savo 2022 m. spalio 24 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad dirbo staliumi (duomenys neskelbtini); dėl įdarbinimo tarėsi su E. L., darbdavys buvo T. S.; vis prašydavo T. S. darbo sutarties, bet šis vis nepateikdavo; buvo sutarę dėl darbo užmokesčio – 13 Eur į valandą.

R. P. savo 2022 m. spalio 23 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) staliumi; dėl įdarbinimo tarėsi per kolegą E. L., kuris žinutėmis susitarė su T. S.; T. S. buvo prisistatęs (duomenys neskelbtini) vadovu; buvo sutarta, kad mokės 15 Eur per valandą, kelionė ir būstas nekainuos, darbo sutartį pasirašyti (duomenys neskelbtini); bilietus el. paštu atsiuntė T. S.; kolegos gaudavo darbo užmokestį bankiniu pavedimu iš (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 8 d. į objektą atvyko T. S., su juo buvo derinamos darbo ir gyvenimo sąlygos.

V. P. 2022 m. spalio 24 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad dėl įdarbinimo tarėsi su E. L.; darbo sutarties prašė T. S.; buvo žadėtas mokėti 13 Eurų į valandą; bilietus atsiuntė E. L., o nupirko T. S.; T. S. su juo neatsiskaitė.

E. L. savo 2022 m. spalio 26 d. paaiškinime Institucijai, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vadovas klausė, ar jis turi pažįstamų, kurie galėtų atvažiuoti dirbti, žadėjo įdarbinti (duomenys neskelbtini); jis pasiūlė A. ir V. I. bei V. P., šie atsiuntė jam savo dokumentų kopijas ir kitus įdarbinimui reikalingus duomenis; T. S. žadėjo jiems mokėti po 13 Eur į valandą atskaičius mokesčius; T. S. nupirko ir atsiuntė jiems kelto bilietus, taip pat davė jiems mašiną, registruotą savo motinos vardu; 2022 m. rugpjūčio 8–9 d. su A. I., V. I., V. P. surinkinėjo modulinio namo stogą; 2022 m. rugpjūčio 22 d. perdavė T. S. R. P. dokumentų kopijas įdarbinimui; šis siūlė mokėti 15 Eur į valandą atskaičius mokesčius, nupirko kelto bilietus R. P., A. C., G. L. ir A. L.; E. L., A. I., V. I., V. P. ir R. P. vis paklausdavo, kada duos jiems pasirašyti darbo sutartį, o T. S. atsakydavo, kad atveš vėliau.

Šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, be kita ko, susirašinėjimo nuotraukos, iš kurių matyti, kad E. L. buvo išsiųsti V. I., A. I. kontaktai, banko sąskaitos numeris, asmens tapatybės kortelės nuotraukos ir kt.; kontaktui „T. Generalinis“ išsiųsti V. P., A. I., V. I., R. P. kontaktai, banko sąskaitų numeriai, asmens tapatybės kortelių nuotraukos ir kt., tariamasi dėl jų darbo apmokėjimo; taip pat „T. Generalinio“ atsiųstas bilietas į (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti keleiviai – V. P., A. I., V. I., S. M. ir kelionės detalės.

Nors T. S. Institucijai nurodė, kad šie asmenys turėjo būti įdarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau jie atsisakė pasirašyti darbo sutartis, teismas kritiškai vertina šį teiginį, nes jis prieštarauja visų minėtų asmenų paaiškinimams bei kitiems byloje esantiems įrodymams, o kitų juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Šiame kontekste primintina, jog pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-518-365/2019). Būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą kaip prioritetinį darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad V. P., A. I., V. I. ir R. P., per (duomenys neskelbtini) darbuotoją E. L. susitarė su T. S. dėl darbo (duomenys neskelbtini), išvyko į objektą, atliko ten realų konkrečios kvalifikacijos – stalių darbą, dirbo už anksčiau sutartą darbo atlygį, taigi, dirbo (duomenys neskelbtini) naudai. Atsižvelgiant į tai, kad su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai įstatymų nustatyta tvarka, tarp darbo santykių šalių susiklostę santykiai pagrįstai Nutarime kvalifikuoti kaip nelegalus darbas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nežinojo apie T. S. veiksmus, susijusius su minėtų asmenų įdarbinimu (duomenys neskelbtini), pati su jais nebendravo.

Teismas primena, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargiai. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-39-648/2016, 2AT-16-489/2023).

Šiuo aspektu teismas pastebi, jog, kaip jau minėta, T. S. ir anksčiau derino įdarbinimo bendrovėje klausimus su E. L., G. L., A. L., A. C. ir S. M., su jais (duomenys neskelbtini) vadovė sudarė darbo sutartis, apie jų įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, jiems už atliekamą darbą buvo mokamas darbo užmokestis. Analogiškai T. S. derino klausimus, susijusius su V. P., A. I., V. I., R. P. įdarbinimu (duomenys neskelbtini). Taigi, Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) vadovė, žinodama, kad T. S. vykdo minėto pobūdžio funkcijas bendrovės naudai, privalėjo užtikrinti, kad tarp jo rastų darbuotojų ir bendrovės susiklostę darbo santykiai būtų įforminti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nepaisant to, Pareiškėja stokojo pakankamos kontrolės šioje srityje.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Nutarime teisėtai ir pagrįstai nustatyta, jog Pareiškėja neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės vadovo darbines funkcijas atlikęs T. S. būtų leidęs R. P., V. I., A. I. ir V. P. dirbti bendrovės naudai tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešęs Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, dėl to jie Nutarime nurodytais laikotarpiais dirbo nelegaliai (atliko stalių darbines funkcijas) (duomenys neskelbtini) naudai. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41–56) (duomenys neskelbtini) yra nubausta už iš esmės analogiškas veikas, kaip skundžiamu Nutarimu yra nubausta Pareiškėja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-13-2023 palikti nepakeistą ir N. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.