Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinio dalį civilinėje byloje Nr. 2-1147-254/2016 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „EG statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „INDUSTRIJOS GARANTAS“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patikslinto ieškinio pagrindą, neišnagrinėjo ir neįvertino nurodytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu yra reiškiami reikalavimai atsakovui G. P.. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, kokioms aplinkybėms esant, galima patraukti darbuotoją atsakovu, jam pareiškiant ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kada jo padarytos žalos, atliekant darbines funkcijas, neatlygina darbdavys;Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino: „jog tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 str. atsakinga už žalos padarymą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-328-248/2015). Kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo visiškai tapatų ginčą, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinių motyvų, kodėl nesivadovauja suformuota kasacinės instancijos teismo praktika;Pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti dalies ieškinio dėl to, kad buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1A-774-327/2015, kurioje Kauno apygardos teismas atmetė civilinį ieškinį atsakovo G. P. atžvilgiu;Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis negali būti reikšminga, kadangi šia nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo, tačiau nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl darbuotojo atsakomybės, kada juridinis asmuo negali atlyginti žalos, kuri padaryta jos darbuotojui padarant nusikaltimą;Pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad nei viename ankstesniame teismo sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo G. P. atsakomybės, dėl to, kad likviduojamas juridinis asmuo, kurio darbuotoju jis buvo ir sukėlė eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinio dalį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. P., BUAB „EG statyba“ ir UAB „INDUSTRIJOS GARANTAS“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2 604,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-11).

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė ieškinį, dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovo G. P. atžvilgiu, atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-774-327/2015 nutarė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. atstovo advokato L. J. apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį G. P. atmesti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą (baudžiamoji byla Nr. 1A-774-327/2015). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje baudžiamojoje byloje pažymėjo, kad samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), be to, nenustatė solidariosios atsakomybės sąlygų (CK 6.6 straipsnio 1 dalimi), todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį atsakovui atmetė (b. l. 78-79).

Ieškovas K. J. 2015 m. gruodžio 28 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms BUAB „EG statyba“ ir UAB „INDUSTRIJOS GARANTAS“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2 604,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. rezoliucine nutartimi nutarė ieškinį priimti (b. l. 83-89).

Ieškovas K. J. 2016 m. kovo 14 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovams G. P., BUAB „EG statyba“ ir UAB „INDUSTRIJOS GARANTAS“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 4 383,18 Eur turtinės žalos atlyginimą, 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 str. atsakinga už žalos padarymą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-328-248/2015). Pažymėjo, jog ieškinys teikiamas atsakovams G. P., BUAB „EG statyba“ ir UAB „INDUSTRIJOS GARANTAS“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo solidaraus priteisimo, kadangi atsakovė BUAB „EG statyba“ yra bankrutuojanti įmonė ir ieškovui žalos, kilusios dėl darbuotojo atsakovo G. P. sukelto eismo įvykio, atlyginti negali (b. l. 147-154). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė išskirti iš ieškovo K. J. patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovo G. P. atžvilgiu ir ieškinį šioje dalyje atsisakyti priimti, ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovių BUAB „EG statyba“ ir UAB „INDUSTRIJOS GARANTAS“ atžvilgiu priimti, G. P. laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (b. l. 163-164).

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patikslinto ieškinio pagrindą, neišnagrinėjo ir neįvertino nurodytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu yra reiškiami reikalavimai atsakovui G. P.. Apeliacinis teismas laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi nutarė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. atstovo advokato L. J. apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį G. P. atmesti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą (baudžiamoji byla Nr. 1A-774-327/2015). Nurodytoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovei BUAB „EG statyba“ yra iškelta bankroto byla, taip pat pažymėjo, jog darbdavys, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, atsako už šio šaltinio padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog baudžiamojoje byloje teismas išsprendė klausimą dėl ieškovo civilinio ieškinio atsakovo G. P. atžvilgiu. Tuo tarpu, apeliantas minėtos nutarties įstatymo tvarka neskundė, ji yra įsiteisėjusi.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, jog K. J. reikalavimas G. P. atžvilgiu išskirtinas iš reikalavimo kitų atsakovų atžvilgiu (CPK 136 straipsnio 2 dalis) ir analogišku pagrindu atsisakytina jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo K. J. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.