Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-774-327/2015

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00670-2011-6

2015 m. lapkričio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dmitrijaus Korsakovo ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Lai­mai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nukentėjusiajam ir ci­vi­li­niam ieškovui K. J., jo atstovui advokatui L. J., nuteistojo G. P. gynėjai ad­vo­ka­tei Marytei Vietaitei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. atstovo advokato Laimono Ju­dic­ko ape­liacinį skun­dą dėl Alytaus ra­jo­no apylinkės teis­mo 2015 m. birželio 22 d. nuos­prendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteistas 30 MGL dydžio, t. y. 1129,52 eurų bauda.

Paskirtą baudą G. P. įpareigotas sumokėti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsitei­sėjimo.

Iš G. P. išieškotos nukentėjusiesiems jų turėtos advokatų atstovavimo išlaidos: A. K. – 439,62 Eur, K. J. – 1049,32 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimui iš UADB ” (duomenys neskelbtini)” K. J. išieškota 72,50 Eur, R K. – 72,50 Eur.

Civiliniai ieškiniai: A. K. 966,09 Eur dėl turtinės žalos ir 72 405 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo; K. J. 2604,54 Eur dėl turtinės ir 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo – palikti nenagrinėti ir po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti UAB “ (duomenys neskelbtini)” bankroto bylą na­gri­nė­jančiam Kauno apygardos teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2011-06-23 apie 9 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas “(duomenys neskelbtini)” priklausantį automobilį VOLVO V70XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9-o punkto rei­ka­­la­vimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų sau­gu­mui; 125 punkto reikalavimus – privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies kraš­to; 133 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, dėl ko slidžiame kelyje kelio vingyje į dešinę, įvažiavo į prie­šin­gos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešais važiavusiu K. J. vairuojamu auto­mo­biliu VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam K. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinio šlaunikaulio distalinio trečdalio sąnario ske­vel­dri­nio lūžimo, dešinės girnelės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui, au­to­mo­bi­lio VOLVO V70XC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui nuken­tė­jusiajam K. C. buvo nežy­miai sutrikdyta sveikata dėl krūtinės sumušimo, automobilio VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ke­­lei­viui nukentėjusiajam R. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl atviro distalinės dalies kairio šlaunikaulio lūžimo, daugybinių kairės pėdos pirštų lūžimų su išnirimu, kairės pusės VII šon­kau­lio lūžimo, blužnies plyšimo, daugybinių veido plėštinių žaizdų, nosies kaulų lūžimo.

Skunde taip pat pažymima, kad G. P. sukelto eismo įvykio pasekmės skaudžiai atsiliepė pareiškėjo sveikatai, pasunkino jo finansinę padėtį. Civilinį ieškinį perdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pareiškėjas turės papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl jo interesų atsto­va­vi­mo bankroto byloje. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas civilinį ieškinį palikti ne­na­grinėtą gali tik tokiu atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymiu turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas civilinį ieš­kinį palikti nenagrinėtą nusprendė neteisingai ir nepagrįstai.

Skunde taip pat nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl pareiškėjui priteistų 1049,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kadangi ši suma yra nepagrįstai maža. Bylos medžiagoje pateikti dokumentai patvirtina, jog visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patyrė iš viso 3223,26 Eur išlaidų už advokatų atstovavimo paslaugas. Skunde teigiama, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus byloje dėl dar 2173,94 Eur pareiškėjo patirtų išlaidų už advokato paslaugas.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistasis G. P. prašo sumažinti atstovavimo iš­lai­das, kadangi tik dėl nukentėjusiojo atstovo aplaidaus požiūrio į nukentėjusiojo interesus su­si­klostė aplinkybės, jog į bylą savo laiku nebuvo įtrauktos privalomos proceso šalys. Atsikirtime taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BPK 114 str. nuostatas.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. J. ir jo atstovas prašė ten­kinti ape­lia­cinį skundą, patvirtino jame nurodytus argumentus.

Nuteistojo gynėja prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą at­mesti.

Prokuroras prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. atstovo advokato L. J. ape­liacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas, paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Skunde ginčijami tik civilinio ieškinio sprendimo klau­simai. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teis­mas dėl neturtinės žalos dydžio nuosprendyje pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai perdavė civi­li­nius ieškinius nuteistojo darbdavio įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, atmestini. Ape­lia­ci­niame skunde nepagrįstai vadovaujamasi BPK 115 str. 3 d. 2 p., kuriame nurodoma, kad teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Aukštesniosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutinkamai su BPK 114 str. – jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtraukta įmo­nė, kuriai iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nena­gri­nė­jamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad civiliniais at­sa­kovais patraukti kaltinamasis G. P. ir jo darbdavys – UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Pastarajai įmo­nei yra iškelta bankroto byla. Taigi, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėti civilinį ieškinį, šiuo konkrečiu atveju yra teismo teisė, bet ne pareiga, nepriklausomai nuo to, kad nei G. P., nei bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo civilinį ieškinį nagrinėti ban­kro­to bylą nagrinėjančiame teisme. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad siekiant ga­ran­tuoti teisingesnį ir greitesnį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, K. J. ir A. K. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti ir perduotini juos nagrinėti bankroto bylą nagri­nė­jan­čiam Kauno apygardos teismui (BPK 114 str.), baudžiamojo proceso normų nepažeidė.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinio ieškinio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas ir dėl tos priežasties, kad nukentėjusiojo ir ci­vi­linio ieškovo A. K. civilinis ieškinys taip pat paliktas nenagrinėtas ir perduotas nagrinėti ban­kro­to bylą nagri­nė­jan­čiam Kauno apygardos teismui, o šis proceso dalyvis apeliacinio skundo dėl nuos­­prendžio nepadavė. Išnagrinėjus vieno nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir palikus nenagrinėtą kito, būtų pažeistas teisingumo ir lygiateisiškumo principas, o išeiti iš apeliacinio skundo ribų teis­mui neleidžiama (BPK 320 str. 3 d.).

Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, kuris darbo teisinių santykių pa­grindu naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį, nėra didesnio pavojaus šaltinio val­dy­tojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Esminę reikšmę šių taisyklių taiky­mui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiks­mus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Šioje byloje nustatyta, kad G. P. vairuotas automobilis VOLVO nuosavybės teise priklausė UAB “(duomenys neskelbtini)”. Kaltinamasis automobilį vairavo vykdamas į darbo vietą ir veždamas ten darbuotojus A. B. ir K. C.. Taigi darbdavys, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, at­sa­ko už šio šaltinio padarytą žalą.

Kolegija taip pat pažymi, jog solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių su­sitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos ci­vi­linio kodekso (toliau – CK) 6.6 str. 1 d.). Pa­žy­mėtina ir tai, kad samdantis darbuotojus asmuo at­lygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str.). Vadovaujantis CK, solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, todėl pirmos instancijos nuos­prendis keičiamas dalyje – nukentėjusiojo K. J. civilinis ieškinys pareikštas kalti­na­ma­jam G. P., atmetamas.

Nors apylinkės teismas nuosprendyje ir paminėjo, kad proceso išlaidos yra pagrįstos, tačiau priteisė tik dalį jų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. atstovo advokato L. J. ape­liacinis skundas netenkinamas ir nuken­tė­ju­sio­jo K. J. civilinis ieškinys G. P. atmetamas, sprendžia, kad priteistoji pro­ceso išlaidų dalis yra proporcinga nuken­tė­ju­sio­jo atstovų atliktam darbui, ir likusios išlaidų dalies iš G. P. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. atstovo advokato L. J. ape­liacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį G. P. atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.