Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausios specialistės R. D. 2016-01-21 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklausta teisme Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė, liudytoja R. D. patvirtino, kad K. B. iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje vienintelis įrodymas buvo piliečio T. M. atsiųsta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas ant šaligatvio priparkuotas pareiškėjo automobilius. Liudytojos nuomone, šių duomenų pakako, kad K. B. būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą.

Teigtina, kad pilietis T. M. turėjo teisę fiksuoti pažeidimą ir apie tai pranešti Institucijai, nurodant pastebėtą problemą ir pateikti tai patvirtinančias nuotraukas. Atsižvelgus į asmens pateiktą pranešimą, pažeidimo tyrimas buvo perduotas atsakingai institucijai, tiriančiai administracinės teisės pažeidimus ir įgaliotai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą. Atsiliepime pažymėta, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net jei ant nuotraukos nėra nurodyta data ir laikas, kada nuotrauka buvo daryta, esant galimybei nustatyti nuotraukos padarymo datą ir laiką remiantis kitais byloje esančiais duomenimis, tai nepaneigia fotonuotraukos įrodomosios galios (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinėse bylose Nr. ATP-804-628/ 2013, ATP-1043-628/ 2013). Atsiliepime pažymėta, kad Institucija laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir ją išsprendė pagal įstatymus. Kęstučio baublio įvykdytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė N. Š., 2015-12-10 K. B. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-11-19 d. 8.45 val. Tujų g.7 Vilniuje, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį Subaru Forester v/n (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šiais veiksmais K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė R. D., 2016-01-21 išnagrinėjo K. B. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrė 35 eurų piniginę baudą.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, išklausęs liudytoją, apylinkės teismas daro išvadą, kad nėra paneigti pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad fizinio asmens, o ne viešojo administravimo funkcijas vykdančio pareigūno padaryta fotonuotrauka negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Iš byloje esančios nuotraukos negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada ji buvo padaryta ir kada buvos užfiksuotas galimai K. B. įvykdytas administracinis pažeidimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas ar darbuotojai betarpiškai įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, o vadovavosi tik piliečio T. M. pateikta informacija, nuotrauka ir elektroniniame pranešime išdėstytais faktiniais duomenimis. Nagrinėjant T. M. gautą elektroninį pranešimą, nebuvo patikrintas pateiktos informacijos tikrumas, patikimumas ir atitikimas jo nurodytoms aplinkybėms. Apylinkės teismas sutinka, kad T. M. turėjo teisę ir galėjo Institucijai pranešti apie pastebėtą netvarką (problemas), kaip pažymėta Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamente, patvirtintu 2014-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-790 skyriuje „Gautų dokumentų per savivaldybės elektroninių paslaugų valdymo sistemą, miesto problemų sistemą ir oficialiais elektroniniais pašto adresais valdymo tvarka“ 102 punkte, tačiau nesutinka su tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė N. Š., gavusi piliečio T. M. fotonuotrauką, apie galimą K. B. įvykdytą administracinės teisės pažeidimą atliko tyrimą. Šiuo atveju buvo pasielgta formaliai ir K. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas remiantis piliečio T. M. pateikta fotonuotrauka ir joks tyrimas nebuvo atliktas. Bylos nagrinėjimo metu net nebuvo paimti paaiškinimai iš fotonuotrauką atsiuntusio asmens – T. M. bei pareiškėjo K. B..

Apylinkės teismas konstatuoja, kad iš byloje esančios T. M. pateiktos fotonuotraukos neįmanoma nustatyti tikslios įvykio vietos ir laiko, todėl nėra pagrindo minėtos nuotraukos laikyti neginčijamu K. B. kaltės įrodymu. Iš nuotraukos galima daryti prielaidą, kad pareiškėjo automobilis trukdo kitiems eismo dalyviams, kad jis galimai stovi pažeidžiant kelių eismo taisykles, tačiau daryti kategoriškos išvados, kad pažeidimas padarytas būtent 2015-11-19 d. 8:45 val., Tujų g. 7, Vilniuje, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ant pačios nuotraukos nėra nurodyta jos padarymo data, tačiau net ir esant tokiems požymiams ant nuotraukos, tai nebūtų pakankamu pagrindu padaryti išvadą, kad nuotrauka padaryta būtent joje užfiksuotu laiku, kadangi datos ir laiko parametrus fotoaparate nustato fotoaparatu besinaudojantis asmuo, juos nesudėtinga koreguoti. Nors pranešęs apie pažeidimą ir atsiuntęs minėtas fotonuotraukas asmuo, pranešdamas Institucijai elektroniniu paštu, nurodė, kad nuotrauka daryta 2015-11-19 d., 8:45 val., tačiau galimybės patikrinti nuotraukos padarymo laiko ir vietos, jos autentiškumo nėra. Dėl to gali kilti klausimas, ar nuotraukos nėra sumontuotos, padarytas vaizdo montažas ar kitaip suklastotos. Byloje nebuvo pateikti jokie kompetentingų institucijų dokumentai (metrologinės patikros, sertifikatai bei kiti naudojimo teisėtumą patvirtinantys duomenys ar kiti dokumentai), patvirtinantys, kad prietaisas, kuriuo buvo nufotografuotas galimas pažeidimas, nėra sugedęs, yra sertifikuotas, jį galima naudoti Lietuvoje, yra aprobuotas kaip tyrimo įranga kompetentingų institucijų ir juo galima remtis renkant įrodymus bei tie įrodymai surinkti leistinais būdais.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėjamoje byloje nutarimas buvo priimtas remiantis elektroniniu paštu gauta fizinio asmens – T. M. informacija (nuotrauka), kuris įrodymus rinko ir pateikė Institucijai, tačiau tam įgaliojimų jis neturėjo. Teismo vertinimu, Institucijos atstovai (pareigūnai), privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė - tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytų aplinkybių, nesiėmė priemonių užfiksuoti pažeidimą ir surinkti reikalingus, pranešimą patvirtinančius įrodymus tinkamomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padarytos pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tokios nuotraukos vertintinos tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Taigi, fotonuotrauka, kurios pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad byloje esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, todėl Institucijos pareigūnai neturėjo pagrindo jais vadovautis. Toks įstatymo aiškinimas atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-50-562/2015, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-223-594/2014).

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas, kai yra neginčijamų jo kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonių, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė teisės pažeidimą, už kurį gali būti skiriama administracinė nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2988-10).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė R. D., nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes, byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai paskyrė pareiškėjui ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkio dydžio baudą. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad K. B. veiksmuose yra ATPK 124¹ str. 4 d. sudėtis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausios specialistės R. D. 2016-01-21 priimtas nutarimas K. B. atžvilgiu naikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., teismas:

nutarė:

Pareiškėjo K. B. skundą tenkinti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausios specialistės R. D. 2016-01-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-49118989-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. B. atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.