Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, apeliantui N. B., jo atstovui advokatui Antanui Skomantui, ieškovei A. G., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-297/2012 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), minkštus salono baldus, šaldytuvą, skalbimo mašiną, elektrinę viryklę, televizorių LG, elektrinę žoliapjovę, elektrinę krūmapjovę, benzininį pjūklą.

pastatą - sodo pastatą, pastatą - ūkinį pastatą ir 0,0733 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), televizorių Samsung, elektrinį pjūklą ir 500 Lt gautus pardavus transporto priemonę MAZDA 626.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas neištyrė ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) atliktos rekonstrukcijos bei medžiagų kaštų, nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, turto vertinimo ataskaita, nors iš dalies pasisakė, kad K. M. sąmatos nėra tikslios. Sumos šiuose dokumentuose paskaičiuotos klaidingai, nesivadovaujant normatyviniais aktais, nusidėvėjimą (amortizaciją) pateikiant didesnį nei padaryti darbai ir įdėtos medžiagos. Vertinimo ataskaitoje ieškovė anuliuoja turto pagerinimo darbus, tačiau nelogiška, kad remonto darbai, medžiagos, suremontuota pastato dalis nusidėvėjo daugiau nei tie darbai ir medžiagos kainavo. Taip pat nepagrįstai į turto balansą įtraukti nepadaryti darbai, t. y. paskaičiuota nepastatytų laiptų, turėklų vertė;kelių darbų nusidėvėjimo įvertinimas, o kitų darbų nusidėvėjimo nevertinimas yra nepagrįstas, nes šalys dėl atliktų darbų sąrašo apimties ginčo nekėlė. Taip pat nepagrįstai pasirinktas atkuriamosios vertės metodas. Nekyla abejonės, kad tų pačių darbų dabartinės kainos šiuo metu yra didesnės nei 2000–2008 metais, tačiau ieškovės pateiktoje turto vertintojo sąmatoje paimtos kelios eilutės iš V. B. lokalinių sąmatų ir sudaryta nusidėvėjimo ataskaita. Jeigu į ieškovės pateiktą ataskaitą būtų įtrauktos visos medžiagos ir darbai, tai nusidėvėjimas būtų ne minus 533,17 Lt, o minus 30-40 tūkstančių Lt, nes nusidėvėjo ir ketaus radiatoriai, plieniniai vamzdžiai, taip pat įskaičiuoti vamzdžių paklojimo, radiatorių montavimo darbai;Neteisingai paskaičiuota ir garažo perdarymo į gyvenamąjį kambarį vertė. Pagal ieškovės pateiktą K. M. sąmatą tai su medžiagomis ir darbais kainavo 4361,88 Lt, tuo tarpu J. M. ataskaitoje nurodyta, kad ši patalpa nusidėvėjo 7186 Lt, t. y. minus 2825 Lt, kurią lieka skolingas atsakovas. Pagal V. B. sąmatą garažo rekonstrukcijos likutinė vertė 1256 Lt (8442 – 7186 Lt). Nelogiška, kad visi patalpos perdarymo darbai ir medžiagos būtų nusidėvėję į minusą arba kainuotų tik 1256 Lt. Pridedamos fotonuotraukos patvirtina ieškovės paskaičiavimų neatitikimą tikrovei;Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės tėvo parodymu, kad plytas namo statybai davė jis. Plytos kaina pirkimo metu buvo 49,9 ct. Skirtingos rūšies sumūrytos plytos matomos ir vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas proceso metu. Kadangi kiti skaičiavimai yra atlikti analogiškai, jais remtis negalima;Teismas nepagrįstai rekonstrukcijos darbams ir medžiagoms netaikė 15 procentų nusidėvėjimo tarifo, atitinkančio nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 564 ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-831;Teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė 21499,50 Lt kompensacijos. Nėra ginčo, kad ieškovei priteista turto už 15650 Lt, taip pat 13000 Lt suma už 5 langų pakeitimą, kanalizacijos sutvarkymą ir namo apšiltinimą. Taigi ieškovei turto tenka už 77448 Lt (25650 + 13000 +48798), o atsakovui– už 34449 Lt, t. y. 42999 Lt mažiau, todėl ieškovui priteistina pusė šios sumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šalys neginčijo sprendimo dalies, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas ir ieškovei paskirta turto natūra už 15 850 Lt, o atsakovui – už 34 649 Lt, taigi, atsakovui piniginiu ekvivalentu buvo paskirta santuokoje įgyto turto daugiau už 9 399,50 Lt ir ieškovė įgijo teisę į kompensaciją (CK 3.127 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija sprendimo dalį, kuria jam buvo priteista sumokėti ieškovei 1015,62 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, tačiau iš esmės tai yra ginčas dėl kompensacijos už patirtas išlaidas, skirtas pagerinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (CK 3.98 str.). Teismas sprendė, kad ieškovės turtas santuokoje buvo pagerintas 52 555,90 Lt, bet atmetus 35 788,17 Lt nuvertėjimą (nusidėvėjimą), pagerinimai sudarė tik 16 767,73 Lt., su kuo apeliantas nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, pasisakyta, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegija 2012-12-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012 nurodė, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pateikta konkrečių įrodymų, patvirtinančių faktines medžiagų įsigijimo išlaidas. Šalys sutarė, kad bendromis lėšomis buvo pakeisti 5 langai (5000 Lt), sutvarkyti kanalizacijos tinklai (4000 Lt), apšiltintos sienos (5000 Lt), t.y. atlikta darbų už 13 000 Lt, o dėl kitos darbų, medžiagų apimties buvo teikiamos lokalinės sąmatos, sudarytos kilus ginčui. Atsakovas pateikė devynias lokalines sąmatas (I t., b.l. 114), kurias sudarė V. B. Pagal jas rekonstrukcijos darbų vertė, pritaikius 21% PVM nuo medžiagų ir darbų kainos, yra 57 776,34 Lt. Ieškovė pateikė K. M. sudarytas sąmatas pagal tą pačią darbų apimtį kaip V. B. sąmatose, tačiau pritaikius 18% PVM nuo medžiagų kainos. Pagal K. M. sąmatas pagerinimų vertė yra 35255,00 Lt. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp V. B. ir K. M. sąmatų yra didelis skirtumas. Teisėjų kolegija pasiūlė šalims spręsti klausimą dėl turto pagerinimo vertės ekspertizės paskyrimo, tačiau šalys laikė, kad klausimą dėl kompensacijos dydžio galima išspręsti pagal byloje surinktus įrodymus bei papildomus įrodymus, kurie šalių buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 179 str. 1 d.). Apeliantas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė V. B. pagerinimo darbų sąmatų dalinės ekspertizės aktą, kurį surašė UAB „Sistema“. Jame konstatuota, kad namo pagerinimo darbo sąnaudų, medžiagų ir mechanizmų kainų suma su 18 % turėjo būti ne 59245,23 Lt, bet 59560,33 Lt. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2013-008, kurioje nurodyta žemės sklypo ir statinių bendra rinkos vertė 2000-01-13 buvus 34 000 Lt, iš jų 8 000 Lt žemės sklypo vertė bei Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2013-009, kurioje žemės sklypo ir statinių bendra rinkos vertė 2012-09-20 buvo 174 000 Lt, iš jų 53 000 Lt žemės sklypo vertė. Pastarosios turto vertinimo ataskaitos patvirtina, kad ginčo turto vertė per laikotarpį nuo 2000-01-13 iki 2012-09-20 išaugo daugiau kaip keturis kartus, tačiau jo vertę galėjo veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, paklausa bei pasiūla rinkoje, kuomet ginčo turto vertė buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą. Tačiau ieškovės pateikti papildomi įrodymai dėl rinkos vertės pasikeitimų yra pagrindu kolegijai spręsti, kad argumentai dėl turto pagerinimo kaštų pagal K. M. lokalines sąmatas ir UAB „Delfa“ remonto darbų nusidėvėjimo įvertinimo ataskaita, parengta pagal pastarojo lokalines sąmatas yra labai abejotini, kuomet UAB „Sistema“ atlikus V. B. pagerinimo darbų sąmatų dalinę ekspertizę buvo gauta didesnė pagerinimų kainų suma, net pritaikius 18 % PVM.

Byloje nėra ginčo, kad darbai buvo atlikti ūkio būdu, juos atliko pats apeliantas. Pagal teisminę praktiką laikytina, kad net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, laikytina, jog jis prisideda savo darbu, nes sudaro sąlygas kitam sutuoktiniui rūpintis jo asmeninio turto gerinimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-07-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011). Taigi, abu sutuoktiniai buvo darbingi, šeimoje augo du vaikai, iš kurių dukra (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) dar nepilnametė, todėl tiek ieškovė, tiek ir apeliantas laikytini vienodai prisidėję prie pagerinimo darbų savo darbu ir dėl to nepatyrę realių išlaidų.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Kolegija sprendžia, kad gavus V. B. pagerinimo darbų sąmatų dalinę ekspertizę, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, negalima pritarti pirmosios instancijos teismui, kad K. M. parengtos lokalinės sąmatos labiau atitinka tikrąją atliktų pagerinimų vertę. Kolegija daro priešingą išvadą ir šalių santuokoje abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis padarytų ieškovės turto pagerinimų kaštus nustato pagal V. B. sudarytas lokalines sąmatas, tačiau skaičiuojant 18 % PVM nuo medžiagų, neįskaitant išlaidų darbo užmokesčiui, mechanizmams, taip pat laikant, kad atsakovas neįrodė poreikio įsigyti 1,85 m³ plytų (pagal V. B. lokalinę sąmatą dėl garažo rekonstrukcijos 694,03 Lt). Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie plytų įsigijimą namo rekonstrukcijai, todėl teismas pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe, ieškovės paaiškinimus ir liudytojo S. B. G. parodymus šiuo klausimu (II t., b.l. 74-75). Pastarasis liudytojas paliudijo, kad plytos nebuvo perkamos, kadangi jų buvo likę nuo namo statybų, jos nebuvo sandėliuojamos, o išmėtytos aplink namą. Apelianto argumentai, kad šio liudytojo ir ieškovės parodymus paneigia video medžiaga (II t., b.l. 26) yra nepagrįsti, kuomet nėra aiškus filmavimo tikslas, kurį vykdė atsakovas, filmuota buvo tik epizodais, atsakovo komentarai ne valstybine kalba. Kolegija sprendžia, kad sutuoktiniai pagal lokalinę sąmatą dėl šildymo turėjo 11635,98 Lt ( 9574+287) x 18% + 9574 +287) išlaidų, dėl garažo rekonstrukcijos – 5566,91 Lt (4905-334,28+147) x 18%+4570,72+147), dėl vonios ir WC įrengimo – 2669,16 Lt (2196+66x18%)+2196+66), dėl pagrindinio įėjimo rekonstrukcijos – 8242,30 Lt (6782+203x18%)+6782+203), dėl tvoros įrengimo – 1929,30 Lt (1587+48x18%)+1587+48), dėl teritorijos sutvarkymo darbų – 3102,22 Lt (2552+77x18%) + 2552+77), dėl lauko elektros ir signalizacijos – 1477,36 Lt (1216+36x18%)+1216+36), dėl šiltnamio rekonstrukcijos – 407,10 Lt (335+10x18%)+335+10) ir dėl kitų darbų – 2213,68 Lt (1821+55x18%)+1821+55). Prie šių sumų pridėjus 13 000 Lt dėl pirmiau paminėtų išlaidų, sutuoktiniai pagerinimams išleido 50 244,01 Lt (37244,01 Lt + 13000 Lt), todėl apelianto dalis šioje sumoje yra 25122,01 Lt. Tačiau apeliantui buvo priteista santuokoje įgyto turto daugiau už 9 399,50 Lt, todėl šia suma sumažinus kompensaciją, jam priteistina iš ieškovės 15722,51 Lt. atsakovo asmeninių lėšų, išleistų ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui. Kolegija pažymi, kad atsakovas prašė kompensuoti į ieškovės turto pagerinimą įdėtas jo asmenines lėšas lokalinėse sąmatose nurodytu jų panaudojimo laiku ir byloje nekėlė klausimo dėl kompensacijos priteisimo pagal turto rinkos vertę, kuomet ieškovės asmeninio turto rinkos vertė iki pagerinimų buvo 26 000 Lt, o santuokos pabaigai – 121 000 Lt, abiem atvejais atmetus žemės sklypo vertę. Tačiau pažymėtina, kad šią vertę nustatant yra įskaitoma ir darbo vertė, į kurią kolegija neatsižvelgė, skaičiuodama faktiškai patirtas realias šalių išlaidas, kuomet turtas buvo pagerintas abiejų šalių darbu, kuris pagal V. B. lokalines sąmatas įvertintas 15884 Lt. Pirmosios instancijos teismas skaičiavo sutuoktinių bendras lėšas, panaudotas turto pagerinimui, tačiau jas sumažino 35 788,17 Lt suma pagal UAB „Delfa“ įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad siekiant atkurti turtą iki pagerinimo metu buvusios būklės, bus reikalinga ši suma (atkūrimo kaštai). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad taip skaičiuojant, turtas santuokos pabaigai nebūtų pagerintas, nors jo rinkos vertė kaip nurodyta pirmiau padidėjo 4,7 karto. Kolegija sprendžia, kad 25122,01 Lt. kompensacija atsakovui už ieškovės asmeninio turto pagerinimą įrodyta byloje surinktais įrodymais, bet ir atitinka šeimos teisių įgyvendinimo ir gynimo principus (CPK 3.5 str.), juolab ginčo gyvenamojoje patalpoje su motina liko gyventi šalių nepilnametė dukra (CK 3.3 str.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovei iš atsakovo 1 015,62 Lt kompensacijos panaikintina ir priteistina iš ieškovės atsakovui 15722,51 Lt. kompensacija už jos asmeninio turto pagerinimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 883,47 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 3 024 Lt. Ieškovės ieškinys dėl kompensacijos priteisimo atmetamas, o atsakovo tenkinamas iš dalies – 76 % (15722,51 Lt x 100): 20 580,00 Lt), todėl ieškovei priteistina 24 % jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo arba 1172,03 Lt, o iš ieškovės atsakovui 2298,24 Lt. Atsakovo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1126,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).

Pirmosios instancijos teismas patyrė 29,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių 24 % priteistina iš atsakovo ir 76 % iš ieškovės, kas sudarytų atitinkamai 7,09 Lt ir 22,44 Lt. Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos priteisiamos valstybei tik iš ieškovės (CPK 96 str., LR Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. IR-261/IK-355).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – panaikinama sprendimo dalis dėl 1 015,62 Lt kompensacijos priteisimo ir priteisiama iš ieškovės 15722,51 Lt, vietoje apelianto prašomos priteisti 21 499,50 Lt, kompensacijos, t.y. jo apeliacinis skundas tenkinamas 78 % (1 015,62 Lt + 15722,51 Lt x100) : 21 499,50 Lt). Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 644,98 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 605 Lt už dalinės ekspertizės aktą arba iš viso 2049,98 Lt., todėl turi teisę į 1598,98 Lt kompensaciją. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 863 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 800 Lt už dvi turto vertinimo ataskaitas arba iš viso 2663 Lt. Pagal apelianto atmestų reikalavimų dalį, ieškovė turi teisę į 22 % arba 585,86 Lt bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Įskaičius šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 013,12 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei A. G. iš atsakovo N. B. 1 015,62 Lt kompensacija už tenkančią didesnę bendro turto dalį ir priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui N. B. 15 722,51 Lt (penkiolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt du litus 51 ct) kompensaciją.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei A. G. iš atsakovo N. B. 2768,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui N. B. 1126,21 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis litus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės A. G. priteistas valstybei 8,85 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu padidinti iki 22,44 Lt. (dvidešimt dviejų litų 44 ct).

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo N. B. 20,68 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą likusioje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. G. apeliantui N. B. 1 013,12 Lt (vieną tūkstantį trylika litų 12 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.