Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus Ninos Raugienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-01-11 nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. K. pirmosios instancijos teisme išteisintas dėl to, kad nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 laikinai eidamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruotos 2011-06-17 adresu: (duomenys neskelbtini), buveinės vieta: (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 6 dalį: „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“ ir to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą: „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, nuo 2015-03-31 akivaizdžiai gresiant bankrotui, nes UAB „E.“ 2014 m. dirbo nuostolingai ir patyrė 285 697 Lt (82 743,57 Eur) nuostolių, 2015 m. sausio–kovo mėn. patyrė 73 196,59 Eur nuostolių, nuo 2015-04-30 bendrovės turtui esant 205 884 Eur vertės, o bendrovės skolai tiekėjams ir biudžetui esant 210 017 Eur ir skolai didėjant, bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniu už įstatinį, tai yra nuo 2015-03-31 bendrovei vykdant veiklą tik kreditorių lėšomis ir esant sunkioje ekonominėje situacijoje bei būnant nemokiai, neturint finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, UAB „E.“ veiklos rezultatui nepadengiant šios veiklos sąnaudų, tai yra bendrovės veiklos sąnaudoms 2015-03-31 dienai viršijant pajamas 155 940,42 Eur, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nuostatą, kad „skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka ir 2 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka“, aplenkdamas UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, kuriai nuo 2015-02-25 iki 2015-09-12 įregistruoti 22 apribojimai 83 756,55 Eur sumai, iš jų dėl skolų biudžetui – 47 906,96 Eur sumai, neturėdamas lėšų patenkinti visų kreditorių reikalavimų, suvokdamas, kad tokiais jo veiksmais bus padaryta turtinė žala kitiems kreditoriams ir sąmoningai jai leisdamas atsirasti ir tuo tikslu pasinaudodamas jo paties valdomos bendrovės – UAB „B. g.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurioje turi 100 procentų akcijų, taip pat UAB „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurioje jo sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, taip pat UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinis akcininkas buvo jo sūnus T. K. banko sąskaitomis ir tuo apsunkindamas kitų kreditorių galimybes taikant laikinąsias apsaugos priemones atgauti UAB „E.“ skolas, pagal 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, reikalavimo teises į UAB „E.“ gautiną pinigų sumą – 12 768,47 Eur iš UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), perleido jo paties kontroliuojamai bendrovei – UAB „B. g.“ po ko, UAB „E.“ vardu pateikė šiai bendrovei prašymus skolos sąskaita apmokėti prašymuose nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, be to, UAB „E.“ vardu tretiems asmenims – UAB „B. g.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateikė prašymus skolos sąskaita apmokėti UAB „E.“ skolas tiekėjams: UAB „B. c.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Di.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), už prekes bei paslaugas ir taip patenkino tik keleto kreditorių reikalavimus, o būtent:

1.1. 2015-04-02 Mažeikių mieste, tyrimo nenustatytoje vietoje, UAB „S.“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2015-02-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKV000281 esant skolingai UAB „E.“ 6 125,76 Eur, pagal 2015-03-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKV000289 esant skolingai UAB „E.“ 6 642,71 Eur, iš viso 12 768,47 Eur, sudarė 2015-04-02 reikalavimo teisių perleidimo sutartį be numerio tarp UAB „E.“, atstovaujamos laikinai einančio pareigas direktoriaus E. K. ir UAB „B. g.“, atstovaujamos direktoriaus A. J., pagal kurią UAB „E.“ reikalavimo teisę į UAB „S.“ 12 768,47 Eur skolą perleido E. K. valdomai UAB „B. g.“, po ko UAB „E.“ 2015-07-23 buhalterinėje pažymoje „S. B. gaminiai užskaitymas“, bendrovės „S.“ sumokėtą UAB „B. g.“ 12 768,47 Eur sumą užfiksavo kaip UAB „E.“ išankstinį apmokėjimą UAB „B. g.“, o vėliau šiuos pinigus naudojo atsiskaityti su pasirinktais UAB „E.“ kreditoriais pagal UAB „B. g.“ vardu parašytus prašymus: 2015-04-10 be numerio, 2015-04-21 Nr. 2, 2015-05-04 Nr. 4, 2015-05-07 Nr. 5, 2015-05-12 Nr. 6, 2015-05-27 Nr. 7, 2015-06-03 Nr. 7, 2015-06-09 Nr. 9;

1.2. 2015-04-07 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį be numerio, kuria bendrovei UAB „M. f.“ perleido reikalavimo teisę į 11 522,87 Eur (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skolą bendrovei UAB „E.“, susidariusią pagal UAB „E.“ išrašytą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai PVM sąskaitą faktūrą 2015-01-30 EKV Nr. 000271 sumai 12 851,55 Eur, po ko 2015-04-30 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 11 522,87 Eur sumą sumokėjo UAB „M. f.“;

1.3. 2015-04-10 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „E.“ prašymą be numerio jo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose, skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „B. c.“ – 1 257,27 Eur, UAB „L. B.“ – 100 Eur, UAB „T.“ – 382,36 Eur, po ko UAB „B. g.“ 2015-04-11 mokėjimo nurodymu 0000001889 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-04-10 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001880 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;

1.4. 2015-04-21 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „E.“ prašymą Nr. 2 jo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo direktoriaus pareigose, skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „B. c.“ – 843,86 Eur, UAB „L. B.“ – 400 Eur, UAB „L.“ – 175,24 Eur, po ko UAB „B. g.“ 2015-04-21 mokėjimo nurodymais: 0000001907, 0000001908 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-04-22 mokėjimo nurodymu Nr. 000117 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;

1.5. 2015-04-27 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje pasirašė UAB „E.“ prašymą Nr. 6 bendrovei UAB „A.“, atstovaujamai E. K. sūnaus – direktoriaus T. K., skolos sąskaita apmokėti UAB „Di.“ 448,52 Eur, po ko UAB „A.“ 2015-04-27 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) SEB banke sumokėjo prašomą sumą;

1.6. 2015-05-04 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „E.“ vardu savo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentą akcijų, pateikė prašymą Nr. 4 skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „B. c.“ – 173,24 Eur, R. J. – 580 Eur, UAB „L.“ – 48,93 Eur, UAB „L. B.“ – 208 Eur, UAB „O.“ – 462,20 Eur, po ko UAB „B. g.“ 2015-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001827, Nr. 0000001828 bei Nr. 0000001826 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei 2015-05-04 mokėjimo nurodymu Nr. 000123 ir 2015-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001929 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bankas sumokėjo prašomas sumas;

1.7. 2015-05-07 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau kaip laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas pasirašė ir UAB „E.“ vardu savo paties valdomai UAB „B. g.“, kurioje turėjo 100 procentą akcijų pateikė prašymą Nr. 5 skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: (duomenys neskelbtini) bendrijai – 255 Eur, UAB „Se.“ – 148,76 Eur, po ko UAB „B. g.“, mokėjimo nurodymu Nr. 0000001934 iš AB SEB bankas, bei pervedimu Nr. 0000001933 iš DNB banko sąskaitos pervedė prašomas sumas;

1.8. 2015-05-12 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015-05-12 prašymą Nr. 6 UAB „B. g.“, kurioje E. K. turėjo 100 procentų akcijų ir dirbo vedančiojo direktoriaus pareigose, skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 300 Eur, UAB „S. J.“ – 262,41 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001942 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė 262,41 Eur;

1.9. 2015-05-27 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015-05-27 prašymą Nr. 7 adresuotą UAB „B. g.“ direktoriui E. K. skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200 Eur, M. B. – 178,48 Eur, įmonei „Ž. s.“ – 459,36 Eur, UAB „Cr.“ – 72,54 Eur, UAB „L.“ – 59,74 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015-05-27 mokėjimo nurodymais Nr. 000134, Nr. 000135, Nr. 000136, Nr. 000137 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-05-27 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001962 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;

1.10. 2015-06-03 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015-06-03 prašymą Nr. 7 adresuotą UAB „B. g.“ direktoriui E. K. skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, M. P. – 688,52 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015-06-15 mokėjimo nurodymu Nr. 000151 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001970 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas;

1.11. 2015-06-04 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės pasirašyti 2015-06-04 prašymą Nr. 8 adresuotą UAB „D.“, kurioje E. K. sūnus T. K. ir dukra J. K. turi 90 procentų akcijų, skolos sąskaita apmokėti už medžiagas UAB „Se.“ –360,00 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „D.“, o UAB „D.“ 2015-06-04 mokėjimo pavedimu Nr. 000790 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke Swedbank AB pervedė prašomą sumą;

1.12. 2015-06-09 Mažeikių mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, nuo 2015-04-30 nebedirbdamas UAB „E.“ jokiose pareigose, tačiau faktiškai valdydamas bendrovę, nurodė UAB „E.“ gamybinio skyriaus inžinieriui V. R., E. K. prašymu sutikusiam laikinai vykdyti UAB „E.“ direktoriaus pareigas ir neturėjusiam sprendimų priėmimo teisės, pasirašyti 2015-06-09 prašymą Nr. 9 UAB „B. g.“ direktoriui E. K., skolos sąskaita apmokėti toliau nurodytiems tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, UAB „Cr.“ – 24,18 Eur, UAB „K.“ ? 68,00 Eur ir 23,80 Eur, po ko pateikė šį prašymą UAB „B. g.“, o UAB „B. g.“ 2015-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 000144, 2015-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 000145 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR banke AB SEB bei 2015-06-10 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001977, 2015-06-11 mokėjimo nurodymu Nr. 0000001982 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB DNB banke pervedė nurodytas sumas,

2. tokiais savo veiksmais nuo 2015-04-02 iki 2015-06-09 aplenkiant UAB „E.“ sąskaitą, į kurią kreditoriams buvo galima nukreipti skolos išieškojimą, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ 1 dalies nuostatą ir 32 871,75 Eur suma atsiskaitydamas su savo pasirinktais kreditoriais, padarė turtinės žalos 45 likusiems UAB „E.“ kreditoriams, kurių reikalavimai 2015-04-30 sudarė 210 017 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-01-11 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: E. K. pripažinti kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio redakcija iki 2017-08-28).

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas. Byloje nustatyta, kad UAB „E.“ kreditoriams padaryta 210 017 Eur žala, kuri žymiai viršija 150 MGL (5 649 Eur) dydžio sumą. Teismas nuosprendyje prieštarauja pats sau – iš pradžių konstatuoja, kad žala kreditoriams buvo padaryta, o vėliau rašo: „E. K. veiksmai, jog jis pasirašydamas prašymus ir reikalavimo perleidimo sutartis, dėl ko buvo atsiskaitoma tik su dalimi kreditorių, buvo nulemti ekonominio būtinumo, ir jie buvo atliekami sąmoningai siekiant apsaugoti kreditorių interesus“. Neaišku, kokius kreditorius turi omenyje teismas, nes E. K. šioje byloje kaltinamas tuo, kad apsaugojo savo pasirinktų kreditorių interesus, o kitų 45 kreditorių interesus pažeidė. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta, kad E. K. veikė piktavališkai, siekdamas pakenkti kreditorių reikalavimams, nes civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Jei kreditoriaus galimybės atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis tampa neperspektyvus dėl sąmoningų kaltininko veiksmų, manytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Šioje byloje būtent tokia situacija ir susiklostė: kreditoriai savo pažeistų teisių negalėjo atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes jau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1049-838/2015 buvo areštuotos bendrovės banko sąskaitos, nes į teismą kreipėsi vienas iš UAB „E.“ kreditorių ? UAB „Ke.“. UAB „Ke.“ reikalavimai nebuvo patenkinti, ji įtraukta UAB „E.“ kreditorių sąrašą. Kreditoriai negalėjo žinoti ir nežinojo, kad E. K. atsiskaitydavo su pasirinktais kreditoriais per savo valdomą UAB „B. g.“, kurios 100 % akcijų priklauso būtent E. K.. Anot UAB „B. g.“ direktoriaus A. J., E. K. buvo faktinis UAB „E.“ ir UAB „B. g.“ savininkas, jis spręsdavo atsiskaitymo su kreditoriais klausimą. Be to, liudytojas M. A. (M. A.) patvirtino, kad aplinkybę, jog pažeistos jo vadovaujamos UAB „As.“ teisės, jis sužinojo tik susipažinęs su UAB „E.“ bankroto administratoriaus 2016-02-17 ataskaita, t. y. po to, kai UAB „E.“ jau buvo iškelta bankroto byla. Šio liudytojo parodymai patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu kreditoriai negalėjo savo pažeistų teisių apginti civilinio proceso tvarka ir išieškoti jiems padarytą žalą iš UAB „E.“, nes UAB As.“ 2015-05-06 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „E.“, nors teismo priimtas sprendimas 2015-06-16 buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, tačiau tik dalis skolos nebuvo išieškota.

3.2. Prokurorės vertinimu, kreditorių pažeistų teisių atkūrimas buvo pasunkėjęs ir dėl UAB „E.“ ekonominės padėties. Tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad pagal liudytojų R. A. (kuris tiriamuoju laikotarpiu buvo UAB „E.“ direktorius) ir M. P. (kuri buvo UAB „E.“ buhalterė) parodymus jau 2015 m. sausio mėn. UAB „E.“ finansinė padėtis buvo bloga, įmonė neturėjo pakankamai lėšų, todėl neatsiskaitydavo su kai kuriais kreditoriais, arba tai darydavo pavėluotai. Bendrovės veikla pirmus 2?3 m. po jos įkūrimo buvo pelninga, tačiau vėliau, apie 2014?2015 m., po keleto neteisingų sprendimų, dėl kurių bendrovės išlaidos išaugo, o pajamas nepadidėjo, bendrovės veikla tapo nuostolinga. E. K. negalėjo nežinoti apie blogą įmonės padėtį, nes būtent jo direktoriavimo laikotarpiu, t. y. 2015-05-08, UAB „E.“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pati bendrovė savo pareiškime nurodė, kad UAB „E.“ sėkmingai dirbo iki 2014 m., vien per 2014 m. bendrovė patyrė 82 744 Eur nuostolį, bendrovė neturi apyvartinių lėšų rezervo, sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, 2015-04-05 areštuotos sąskaitos ir turtas. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-15 nutartyje, kuria buvo atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, nurodyta, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų. Iš UAB „E.“ 2015-04-30 kreditorių sąrašo (45 kreditoriai) matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 92 064,59 Eur, daugumos jų (66 466,10 Eur) įvykdymo terminas suėjo prieš 3 ar daugiau mėn. UAB „E.“ pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę, todėl įmonė yra nemoki. UAB „E.“ turėjo pateikti duomenis, kad kreditoriai sutinka, kad jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau teismui buvo pateikti tik 7 kreditorių pranešimai, iš kurių 2 kreditoriai nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, o 3 net nebuvo nurodyti kreditorių sąraše, todėl teismas padarė išvadą, kad 2015-04-30 kreditorių sąrašas, į kurį įtraukti 45 asmenys, neatspindi realių UAB „E.“ kreditorinių įsiskolinimų. Tai rodo, kad E. K. jau nuo 2015-05-08 slėpė tikrą UAB „E.“ ekonominę situaciją nuo įmonės kreditorių. E. K. parodymus, kad jis atsiskaitydavo su kreditoriais, nuo kurių priklausė įmonės veikla ir jis nežinojo, kad tokiais savo veiksmais daro žalą kitiems kreditoriams, teismas turėjo įvertinti kritiškai, kaip jo gynybinę versiją. Jis negalėjo nežinoti, kad daro žalą kitiems kreditoriams, nes prieš tapdamas UAB „E.“ direktoriaus pavaduotoju, o R. A. ligos laikotarpiu laikinai einančių direktoriaus pareigas, E. K. valdė UAB „E. ir Ko“, UAB „Ek.“, UAB „St.“, UAB „S. a., taigi E. K. buvo patyręs versle asmuo, privalėjo žinoti įstatymus, atsiskaitymų su kreditoriais tvarką.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintojo E. K. gynėja advokatė Laura Timinskaitė prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir praktiką analogiškose bylose. Teismas nurodė, kad iš esmės visi pareikšti kaltinimai ir reikalavimai E. K. turėtų būti nagrinėjami civiline tvarka, nes E. K. veiksmuose nėra visų inkriminuojamo nusikaltimo požymių. Prokurorė apeliaciniame skunde nagrinėja tik vieną iš baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų sąlygų ? žalą, tačiau visiškai ignoruoja ir nepasisako apie kitus būtinas baudžiamos atsakomybės sąlygas: kaltę, nesąžiningumą, veikos pavojingumą. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog UAB „E.“ kreditoriams buvo padaryta žala, tačiau visiškai nevertina, kokia konkrečia kreditoriui padaryta žala dėl E. K. pasirašytų sandorių, kodėl kreditorius, jeigu mano, jog jo teisės buvo pažeistos, negalėjo apginti pažeistų teisių civiline tvarka pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ar dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Jei kreditoriai turėtų pretenzijų ir (ar) reikalavimų dėl E. K. veiksmų, pirmiausia, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka pareiškiant ieškinį, ir tik tuo atveju jei civilinę bylą nagrinėjantis teismas nustatytų, jog yra baudžiamojo nusikaltimo požymių, būtų pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Civiliniai teisiniai santykiai neturi būti dirbtinai kriminalizuojami. Akivaizdu, jog prokurorė vadovaudamasi vien žalos padarymo faktu, neįrodė veikos pavojingumo, dėl kurio E. K. galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. E. K. nesiekė jokiam kreditoriui suteikti pirmumo atsiskaitant, buvo siekiama ūkiškai ir ekonomiškai spręsti klausimus ir laikinus sunkumus, aišku, derinant visus veiksmus su bendrovės direktoriumi R. A.. Vien žalos padarymas kreditoriams nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti, jeigu buvo siekiama naudos bendrovei ir pozityvių tikslų ? pabaigti statybos objektus, juos „priduoti“, gauti atsiskaitymą už atliktus darbus, atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais, be kurių negalėtų užbaigti vykdomų projektų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš principo žala buvo padaryta, tačiau visos bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Specialistė, pateikusi išvadą šioje byloje, neįvertino, kokią įtaką UAB „E.“ ekonominei situacijai, jos pagerėjimui turėjo E. K. sudaryti sandoriai. E. K. pagrįstai manė, jog įmonė susidūrė tik su laikinais sunkumais, juos siekė suvaldyti, todėl buvo kreiptasi ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet ji nebuvo iškelta.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad UAB „E.“ įregistruota 2010-02-20, bendrovės akcininkas ir direktorius nuo bendrovės įsteigimo buvo R. A., kuris faktiškai ir vadovavo bendrovės veiklai, priimdavo visus sprendimus dėl bendrovės veiklos, disponavo įmonės turtu bei banko sąskaitomis. E. K. bendrovėje dirbo direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 laikinai pavadavo direktorių R. A. jo atostogų ir ligos metu. 2015-05-01 darbo sutartis buvo nutraukta ir tolesnėje bendrovės veikloje E. K. nebedalyvavo. Prokurorė, vadovaudamasi tik vieno iš liudytojo A. J. parodymais, kurie paremti tik gandais ir nuogirdomis, bet ne oficialiais viešais duomenimis, teigia, jog E. K. faktiškai valdė ir vadovavo bendrovei, neva šis faktas įrodo E. K. kaltę, nesąžiningumą, jog E. K. sąmoningai nuo 2015-05-08 (nors tuo metu jau nebedirbo UAB „E.“) slėpė nuo kreditorių tikrąją UAB „E.“ padėtį. E. K. veiksmai nėra pavojingi, padaryta veika yra civilinių santykių objektas, nulemtas ekonominio būtinumo.

4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad prokurorė nenurodė nei kaip pasireiškė kaltė, nei kokie įrodymai tai patvirtina. Ji visiškai neanalizuoja kaltės klausimo, nors tai yra vienas svarbiausių nusikaltimo sudėties požymių. E. K. nesiekė jokiam kreditoriui suteikti pirmumo. Jis siekė, kad bendrovė patirtų kuo mažiau nuostolių ir užbaigtų pradėtus objektus, kad susitvarkytų su laikinais finansiniais sunkumais, sandorių (nurodytų kaltinamajame akte) sumos iš esmės nėra didelės, visiškai nė su vienu kreditoriumi nebuvo atsiskaityta. Jeigu minėti sandoriai nebūtų buvę sudaryti, statybos objektai nebūtų buvę užbaigti, t. y. būtų neįvykdytos sutartys, todėl būtų negautas atlyginimas už atliktus darbus ir papildomai pareikšti užsakovų reikalavimai dėl nuostolių (neužbaigus objekto ir neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų) atlyginimo, gavus atlyginimą už atliktus darbus buvo išvengta dar didesnių nuostolių, nors prokurorė šį faktą visiškai ignoruoja.

4.4. Prokurorė neįrodė, kokią naudą E. K. ar jo artimieji gavo iš sudarytų sandorių gavo kokios nors asmeninės naudos, taip pat nenustatytos savanaudiškos paskatos sudarant kaltinime nurodytus sandorius.

4.5. Atsiliepime pažymima, kad tarp E. K. veiksmų ir UAB „E.“ kreditoriams padarytos žalos nėra jokio priežastinio ryšio. Prokurorė neįrodė, kokią įtaką kiekvienas iš sandorių turėjo bendrovės mokumui, kaip tai paveikė bendrovės veiklą, kaip būtų buvę, jeigu nurodyti sandoriai nebūtų buvę sudaryti, jei statybos darbai nebūtų užbaigti. Prokurorė apsiriboja bendro pobūdžio teiginiu, jog buvo padaryta bendrovės kreditoriams žala, kadangi UAB „E.“ bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai, nors bankroto byla dar nėra baigta, todėl reali žala dar neaiški, nenustatyta, konkrečiai kuriems kreditoriams, kokio dydžio žala buvo padaryta. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, tai rodo, kad žala niekam nepadaryta. Negalima vertinti, kad žala dėl E. K. veiksmų yra visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai. E. K. nežinojo realios UAB „E.“ finansinės situacijos, negalėjo jos žinoti, jog bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas, nes jis tokių duomenų neturėjo, jie ir nebuvo parengti iki 2015-04-30.

4.6. Atkreipiamas dėmesys, jog R. A. prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, prisipažino, jog jis aplaidžiai tvarkė bendrovės apkaitą, kad tai privedė prie sunkios UAB „E.“ finansinės padėties, kad E. K. nėra atsakingas už tai. Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-25 nutartimi R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą. Tai rodo, kad E. K. negalėjo žinoti tikrosios bendrovės finansinės padėties.

4.7. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog E. K. vadovavimo UAB „E.“ laikotarpiu bendrovė buvo akivaizdžiai nemoki. Specialistė bendrovės nemokumą nustatė ne pagal finansinės atskaitomybės duomenis, bet naudodama specialius rodiklius, kurių paprastas finansininkas neturi pareigos skaičiuoti. Tyrimo metu konstatuota, kad negalima nustatyti pradelstų įsipareigojimų E. K. vadovavimo laikotarpiu, nemokumas apskaičiuotas pagal 2015-09-18, t. y. bankroto bylos iškėlimo dienos, balanso duomenis, o papildomai pateiktas 2015-04-30 balansas nebuvo įvertintas ir į jį nebuvo atsižvelgta. Specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog bendrovė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme yra nemoki, jai nebuvo galima kelti bankroto bylos. Taigi specialisto išvada yra neišsami ir nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 bendrovė buvo nemoki. Todėl daroma išvada, jog akivaizdaus nemokumo nebuvo ir apie jį E. K. negalėjo žinoti. Bendrovė tik laikinai buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, kuriuos artimiausiu metu, gavus atsiskaitymus iš užsakovų (ypač iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos), buvo tikimasi padengti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pagal tuo metu vykdomus projektus ir sudarytas rangos sutartis, užbaigus visus sutartyse numatytus darbus buvo planuojama gauti 776 557,51 Eur pajamų, iš kurių būtų atsiskaitoma su kreditoriais. 2015-04-30 pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 92 064 Eur, o turimas turtas buvo vertas 205 884 Eur, taigi pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl tuo metu bendrovė nebuvo nemoki. E. K. vadovavimo laikotarpiu finansiniai rodikliai pagerėjo, pavyzdžiui, 2015-03-31 veiklos sąnaudos viršijo pajamas 155 940,42 Eur, o jau 2015-06-30 tik 84 040,45 Eur, nuosavas kapitalas atitinkamai 2015-03-31 buvo 35 391 Eur, o 2015-04-30 ? 4 133,05 Eur. Taigi iš šių rodiklių akivaizdu, jog kaip tik E. K. veiksmai turėjo teigiamos įtakos bendrovės finansinei padėčiai, buvo išvengta didesnių neigiamų pasekmių ir nuostolių. E. K. neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistos kreditorių teisės, jo veiksmuose nėra jokios tyčios, nesąžiningumo, pavojingumo, sandoriai buvo sudaryti esant ekonominiam būtinumui, siekiant nenutraukti bendrovės veiklos ir ją išsaugoti, t. y. siekiant pozityvių tikslų. E. K. neturėjo jokių savanaudiškų paskatų, nesiekė asmeninės naudos, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. K. veikoje nėra visų būtinųjų BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl ir E. K. nėra kaltas dėl inkriminuojamo nusikaltimo. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati bei proporcinga priemonė, o kreditorių teisės gali būti ginamos civiline tvarka.

5. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje, o išteisintasis E. K. ir jos gynėjas – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai išteisino E. K. nepadarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

7. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016)

8. Pagal BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. Šiame straipsnyje baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė yra kreditorių interesai.

9. Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai bendrovė ar kitas ūkio subjektas yra atitinkamoje – sunkioje ekonominėje – padėtyje ar yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015) Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas ? tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, 39 punktas) Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015-09-07 nutartimi iškelta UAB „E.“ bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015-09-21. Atlikus UAB „E.“ finansinės veiklos tyrimą buvo gauta specialisto išvada Nr. 5-4/5, kurioje nurodoma, kad nuo 2015-03-31 bendrovė buvo sunkioje finansinėje padėtyje, bendrovės turto neužteko atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti deklaruotus mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais. 2015-03-31 UAB „E.“ turėjo 156 922,37 Eur vertės turtą, o skolos sudarė 192 314,16 Eur sumą, tai reiškia, kad įmonės skolos viršijo įmonės turimą turtą, įmonės turimo turto neužteko atsiskaityti su kreditoriais. Nors specialisto išvadoje Nr. 5-4/5 nurodoma, kad UAB „E.“ jau 2015-03-31 atitiko tris iš penkių nemokumo rodiklių, tai savaime nereiškia, kad už įmonės finansus atsakingas asmuo privalo įmonės nemoką nustatinėti pagal visus šiuos penkis požymius. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018. 39 punktas), o nustačius, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai reiškia, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Sutiktina, kad specialistė N. S. vertindama UAB „E.“ finansinę padėtį ir pateikdama išvadą neanalizavo 2015-04-30 balanso bei 2015-04-30 kreditorių sąrašo, kurie buvo pateikti teismui kartu su prašymu iškelti UAB „E.“ restruktūrizavimo bylą, tačiau šiuos duomenis specialistė įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl atmestini kaip nepagrįsti gynėjos argumentai, kad specialistė neįvertino visų įmonės finansinę padėtį atspindinčių dokumentų. (5 t., b. l. 135–136, 137, 6 t., 34–38; 8 t., b. l. 15–20)

10. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, bendrovės vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti bendrovės turtu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015) Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad 2010-02-08 buvo įsteigta individuali įmonė „E.“, kuri individualios įmonės savininko E. K. 2011-05-31 sprendimu buvo pertvarkyta į UAB „E.“, o bendrovės vadovu paskirtas R. A. (5 t., b. l. 54?90) R. A. atostogų, nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-04-30 E. K. laikinai ėjo UAB „E.“ direktoriaus pareigas.

11. Vien aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-10-25 nutartimi R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų, numatytų BK 208 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (6 t., b. l. 25–31), nepašalina E. K. atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. A. nuo 2015-06-15 iki 2015-09-09 patenkino keleto kreditorių reikalavimus, neturėdamas galimybės visų UAB „E.“ kreditorių reikalavimų. Taigi E. K. inkriminuotas kitas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis, jis traukiamas atsakomybėn tik už veiksmus, atliktus jam vadovaujant bendrovei.

12. Teiginiai, kad E. K. tik laikinai ėjo UAB „E.“ direktoriaus pareigas, todėl neturėjo galimybių pakankamai susipažinti su tikrąja įmonės finansine padėtimi, atmestini kaip nepagrįsti, nes baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad ir asmuo, laikinai einantis direktoriaus pareigas, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 208 straipsnį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. K. direktoriaus pareigas ėjo daugiau nei du mėnesius, be to, šioje įmonėje E. K. dirbo direktoriaus pavaduotoju nuo 2013-06-04, liudytojai R. A., M. P. patvirtino, kad E. K. žinojo apie sunkią įmonės finansinę padėtį, nes jis kaip vykdantysis direktorius dalyvaudavo susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami svarbiausi su įmones veikla, jos finansine padėtimi susiję klausimai, sprendimai buvo priimami tik pasitarus su E. K.. Be to, pats E. K. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jam buvo žinoma, kad nuo 2014 m. įmonės finansinė padėtis sunki. Bendrovės finansinei padėčiai vis blogėjant (nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė veikė nuostolingai, vien 2014 m. finansiniais metais įmonė patyrė 82 744 Eur nuostolių, o per pirmus tris 2015 m. mėnesius (t. y. nuo 2014-12-31 iki 2015-03-31) įmonės nuostoliai išaugo iki 155 940,59 Eur, turimas turtas sumažėjo beveik perpus (nuo 284 446,06 Eur iki 156 922,37 Eur), o ilgalaikis turtas sumažėjo net keturis kartus (nuo 13 288,18 Eur iki 3 339,55 Eur)) atmestini kaip nepagrįsti E. K. teiginiai, kad jis galėjo pagrįstai manyti, jog finansiniai sunkumai yra laikini. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad finansiniai sunkumai negali būti laikomi laikinais, jei jie tęsiasi ilgiau nei metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009), o nagrinėjamu atveju sunki UAB „E.“ finansinė padėtis tęsėsi daugiau nei 15 mėnesių, t. y. daugiau nei metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-04-30 buvo nutraukta darbo sutartis su E. K., tačiau jis ir toliau priimdavo sprendimus, susijusius su UAB „E.“ veikla. Šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytojas A. J., bet ir kiti pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. R., A. Š. (8 t., b. l. 15–20), taip pat objektyvūs įrodymai ? 2015-05-04 ir 2015-04-07 prašymai, kuriuos E. K. pasirašė kaip UAB „E.“ vadovas net ir po to, kai pasibaigė jo darbo santykiai. Visa tai rodo, kad ir pasibaigus jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimams, E. K. išliko faktiniu įmonės vadovu, toliau priėminėjo sprendimus, susijusius su UAB „E.“ veikla: pats sudarė du naujus sandorius (t. y. 2015-05-04 ir 2015-04-07 prašymai), jo nurodymu V. R. kaip laikinai einantis UAB „E.“ direktoriaus pareigas pasirašė 2015-05-12, 2015-05-27, 2015-06-03, 2015-06-04 ir 2015-06-09 prašymus.

13. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015), tačiau susiklosčius tokiai situacijai, kai skolininkas neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, būtina laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015) Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. sudarė dvi reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuriomis perleido bendrovės turimą reikalavimo teisę kitam subjektui, o būtent 2015-04-02 sutartimi perleido reikalavimo teisę į 12 768,47 Eur dydžio UAB „S.“ skolą naujajai kreditorei ? UAB „B. g.“, kurios 100 % akcijų priklauso pačiam E. K. (1 t., b. l. 140?141), o 2015-04-07 sutartimi perleido reikalavimo teisę į 11 522,87 Eur dydžio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skolą naujajai kreditorei ? UAB „M. f.“ (1 t., b. l. 79?80), taip pat pateikė kitoms su E. K. susijusioms įmonėms (UAB „B. g.“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo E. K., UAB „A.“, kurios vadovas E. K. sūnus, UAB „D.“, kurioje E. K. vaikai turi 90 % akcijų) prašymus, kuriuose nurodė konkrečius UAB „E.“ kreditorius, su kuriais buvo prašoma atsiskaityti. (2 t., b. l. 4, 8, 22, 24, 31, 34, 36, 43, 46, 48) UAB „B. g.“, UAB „A.“ ir UAB „D.“ atliko mokėjimo pavedimus ir prašymuose nurodytas sumas pervedė nurodytoms įmonėms. (2 t., b. l. 4, 5?7, 8, 10?12, 21, 22, 23, 24, 25?29, 31, 32?33, 34, 35, 36, 38?42, 43, 44?45, 46, 47, 48, 49?52)

14. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas, tenkindamas (užtikrindamas) vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, suvokia, kad bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas ir kad nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, taip pat suvokia, kad tenkinant (užtikrinant) šių kreditorių reikalavimus bus padaryta turtinė žala (paprastai didelė turtinė žala) likusiems kreditoriams, ir nori šios žalos (tiesioginė tyčia) ar sąmoningai jai leidžia atsirasti (netiesioginė tyčia). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404-895/2015) Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, analizuojant, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nagrinėjamu atveju E. K., žinodamas apie įmonės sunkią bendrovės ekonominę padėtį ir nemokumą, akivaizdžiai gresiant įmonės bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tenkino pasirinktų kreditorių reikalavimus, taip sumažindamas galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas. E. K. kaltę, padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, rodo tai, kad jis sąmoningai pasirinko, kurių kreditorių reikalavimus tenkinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „E.“ būdama skolinga valstybės biudžetui, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (5 t., b. l. 137; 6 t., b. l. 181, 188?194), atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau. Be to, specialisto išvadoje Nr. 5-4/5 nustatyta, kad buvo atliekami išankstiniai mokėjimai, o ne tenkinami seniausiai atsiradę kreditorių reikalavimai, pavyzdžiui, UAB „E.“ nuo 2014-07-31 yra skolinga UAB „Sis.“ 26 834,29 Eur, tačiau sudarant kaltinime nurodytus sandorius nebuvo siekiama atsiskaityti su šia kreditore, jos 26 834,29 Eur dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas UAB „E.“ bankroto byloje. Visa tai rodo, kad vykdant atsiskaitymus nebuvo laikytasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, ne visiems UAB „E.“ kreditoriams buvo sudarytos vienodos sąlygos patenkinti savo reikalavimus.

15. E. K. teigia, kad buvo atsiskaitoma tik su tais kreditoriais, kuriems nustojus bendradarbiauti, UAB „E.“ nebūtų galėjusi užbaigti vykdomų statybos projektų, tačiau šie parodymai atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo manyti, kad E. K. veiksmai nebuvo nulemti įprastinės verslo praktikos, ekonominio būtinumo ir siekio apsaugoti bendrovės interesus, nes byloje nėra duomenų, kad atsiskaitant tik su kaltinime nurodytomis įmonėmis, tai buvo ekonomiškai naudinga UAB „E.“. Nesilaikius CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, UAB „E.“ įsiskolinimai išaugo, pavyzdžiui, 2015-03-26 UAB „Ke.“ kreipėsi į teismą dėl 4 725,42 Eur skolos bei 6 % palūkanų priteisimo, tačiau laiku neatsiskaičius su šia kreditore, atsirado pareiga atlyginti ne tik pagrindinę skolą, bet ir 1 060,67 Eur palūkanų.

16. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė dėl skolininko nesąžiningumo tiesiogiai nesiejama su tuo, kad atskiri sandoriai civilinio proceso tvarka pripažinti negaliojančiais ar tokiais nepripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-489/2015), todėl nepagrįsti gynėjos teiginiai, kad sudarytus sandorius pirmiausia reiktų ginčyti civilinio proceso priemonėmis. Be to, pagal BK 208 straipsnio dispoziciją, nėra būtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo ar kiti su juos susiję asmenys gautų asmeninės naudos iš sudarytų sandorių. Užtenka nustatyti, kad dėl tokių veiksmų įmonės kreditoriai patyrė žalos, kuri viršija 150 MGL dydžio sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015) Teisėjų kolega pripažįsta, kad sudarius kaltinime nurodytus sandorius nukentėjo UAB „E.“ kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, t. y. visi 45 kreditoriai, nurodyti 2015-04-30 kreditorių sąraše. Bendra šių kreditorinių reikalavimų suma – 210 017 Eur – yra didesnė nei 150 MGL (5 649 Eur). (5 t., b. l. 137)

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys (liudytojų M. P., V. R. parodymai, specialisto išvada Nr. 5-4/5, specialistės N. S. paaiškinimai, rašytiniai sandoriai, banko sąskaitų išrašai) patvirtina, kad E. K. padarė BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis, žinodamas, kad UAB „E.“ dėl savo sunkios ekonominės padėties, kai nuo 2015-03-31 įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas, nes neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką, 2015-04-02 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „E.“ perleido UAB „B. g.“ reikalavimo teisę į 12 768,47 Eur dydžio UAB „S.“ skolą, 2015-04-07 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „E.“ perleido UAB „M. f.“ reikalavimo teisę į 11 522,87 Eur dydžio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos skolą (2015-04-30 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 11 522,87 Eur sumokėjo UAB „M. f.“), remiantis 2015-04-10 prašymu UAB „B. g.“ 2015-04-11 sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „B. c.“ – 1 257,27 Eur, UAB „L. B.“ – 100 Eur, UAB „T.“ – 382,36 Eur, remiantis 2015-04-21 prašymu Nr. 2 UAB „B. g.“ tą pačią dieną sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „B. c.“ – 843,86 Eur, UAB „L. B.“ – 400 Eur, UAB „L.“ – 175,24 Eur, remiantis 2015-04-27 prašymu Nr. 6 UAB „A.“ tą pačią dieną sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „Di.“ 448,52 Eur sumą, remiantis 2015-05-04 prašymu Nr. 4 UAB „B. g.“ tą pačią dieną sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „B. c.“ – 173,24 Eur, R. J. – 580 Eur, UAB „L.“ – 48,93 Eur, UAB „L. B.“ – 200 Eur, UAB „O.“ – 462,20 Eur, remiantis 2015-05-07 prašymu Nr. 5 UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: (duomenys neskelbtini) bendrijai – 255 Eur, UAB „Se.“ – 148,76 Eur, remiantis 2015-05-12 prašymu Nr. 6 UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „S. J.“ – 262,41 Eur, remiantis 2015-05-27 prašymu Nr. 7 UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200 Eur, įmonei „Ž. s.“ – 459,36 Eur, UAB „Cr.“ – 72,54 Eur, UAB „L.“ – 59,74 Eur, remiantis 2015-06-03 prašymu Nr. 7 UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, remiantis 2015-06-04 prašymu Nr. 8 UAB „D.“, sumokėjo E. K. nurodytai UAB „E.“ tiekėjai UAB „Se.“ 360,00 Eur, remiantis 2015-06-09 prašymu Nr. 9 UAB „B. g.“ sumokėjo E. K. nurodytiems UAB „E.“ tiekėjams: UAB „L. B.“ – 200,00 Eur, UAB „Cr.“ – 24,18 Eur, UAB „K.“ ? 91,80 Eur. Atsiskaitant tik su E. K. nurodytais asmenimis buvo padaryta žala UAB „E.“ kreditoriams, nurodytiems 2015-04-30 kreditorių sąraše.

18. Vien aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala UAB „E.“ kreditoriams. Kaip minėta šio nuosprendžio 16 punkte, nesilaikius CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos UAB „E.“ įsiskolinimai kreditoriams augo.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino, kad E. K. nepadarė BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo, priimtinas apkaltinamasis nuosprendis. (BPK 329 straipsnio 2 punktas)

Dėl skirtinos bausmės

20. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad E. K. padarė BK 208 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės skyrimo klausimas.

21. Skiriant bausmę E. K., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 208 straipsnio 1 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka. (7 t., b. l. 22–26) Nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudą -100 MGL dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-01-11 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

Pripažinti E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė