Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-05-31 iki 2018-06-01 (viena diena).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš A. Č. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas - 12 Eur, esantys Vilniaus AVPK Finansų skyriuje. A. Č. grąžinta 292 Eur, esantys Vilniaus AVPK Finansų skyriuje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. Č. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2018-05-29 iš J. D. telefonu gavęs prašymą parduoti narkotinių medžiagų, tą pačią dieną, apie 17.30 val., „Architektų“ visuomeninio transporto stotelėje, esančioje greta pastato, adresu: Architektų g. 28, Vilniuje, automobilyje „Volkswagen Sharan“, kurio valstybinio numerio ženklas nenustatytas, už 12 Eur pardavė J. D. 0,00004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,001 g. narkotinės medžiagos – heroino ir 0,001 g narkotinės medžiagos – metadono. Šie A. Č. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo A. Č. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta bei paskyrė jam teisingą bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadomis abejoti neturi pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

7. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

8. Iš 2018-05-31 kratos protokolo matyti, kad kratos metu A. Č. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso Z. Č., A. Č. savanoriškai pateikė metalinį šaukštą su baltos spalvos milteliais, buvusį kriauklės formos lėkštėje, ir du folijos lankstinukus, laikytus žuvų taukų kapsulių buteliuke. Kratos metu taip pat buvo rasti ir paimti: vienas folijos lankstinukas iš sekcijos lentynos; vienas folijos lankstinukas ant spintos, kuriame, A. Č. teigimu, yra hašišas; sutrupėjusi baltos spalvos tabletė „Subutex“ pakuotėje, piniginė su 304 Eur (t. 1, b. l. 70-94). Iš 2018-08-22 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3067)-IS1-4605 2-5 punktų matyti, kad: rudos spalvos kietas medžiagos gabaliukas iš folijos gniužulo, kratos metu paimto pas A. Č. bute, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurio masė yra 0,282 g.; rusvos spalvos miltelių iš 3 vnt. folijos lankstinukų, kratos metu paimtų pas A. Č. bute, sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio bendroji masė yra 0,088 g.; rusvos spalvos miltelių iš metalinio šaukštelio, paimto kratos metu pas A. Č. bute, sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,005 g.; baltos spalvos kietų gabaliukų ir baltos spalvos miltelių mišinio iš popierinės pakuotės „Subutex“, esančios folijos lankstinuke, kratos metu rastame pas A. Č. bute, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - tramadolio, kurio masė yra 0,032 g., ir psichotropinės medžiagos - buprenorfino, kurio masė yra 0,002 g. (t. 1, b. l. 99-101). Teisiamojo posėdžio metu A. Č. patvirtino, kad jis yra nuo narkotinių medžiagų priklausantis asmuo, narkotikus vartojantis jau 20 m., todėl narkotinės medžiagos, rastos jo namuose, buvo skirtos asmeniniam vartojimui (t. 1, b. l. 137). Tokiam nuteistojo aiškinimui, neprieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1390/2018(01), kad tyrimą pradėjus 2018-06-01, A. Č. šlapime rasta: morfino, kodeino, 6-monoacetilmorfino (6-MAM), metadono, EDDP, 7-aminoklonazepamo ir pėdsakų difenhidramino (t. 2, b. l. 85). Iš Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019-01-21 rašto matyti, kad nuteistajam diagnozuotas priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 117).

9. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus A. Č. gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis 0,282 g. narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 0,093 g. narkotinės medžiagos – heroino, 0,032 g. psichotropinės medžiagos – tramadolio, 0,002 g. psichotropinės medžiagos – buprenorfino laikė, neturėdamas tikslo jų platinti. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje

10. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

11. Teisiamojo posėdžio metu A. Č. aiškino, kad jis tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, tiesiog, čigonų tabore pirkdamas narkotines medžiagas sau, jų nupirko ir J. D., už kurias pastarasis vėliau atidavė pinigus (t. 2, b. l. 132-134). Tokį nuteistojo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad tikrinant komisariate gautą informaciją, kad pats narkotines medžiagas vartojantis A. Č. užsiima ir narkotinių medžiagų platinimu, nuvykus prie Architektų g. 42 namo, kuriame gyvena A. Č., jie pastebėjo galimai apsvaigusį vaikiną, pas kurį radus folijos lankstinuką, su galimai narkotine medžiaga, pastarasis nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš kaimyno A. Č.. Patvirtino, kad iš pastarojo narkotines medžiagas įsigyja ne pirmą kartą. Todėl buvo nutarta atlikti kratą A. Č. namuose (t. 2, b. l. 135). Taigi, tikrinant gautą informaciją, jog A. Č. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, šie duomenys pasitvirtino. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų J. D. (BPK 276 straipsnio 4 dalis), mirusio 2018-06-27 (t. 2, b. l. 8), parodymų matyti, kad jis narkotinę medžiagą heroiną 2018-05-29 įsigijo iš A. Č.. Iš jo heroino buvo pirkęs ir ankščiau. Nusprendęs įsigyti heroino, jis apie 17.30 val. paskambino nuteistajam, pasakė, kad reikia susitikti, pastarasis jam liepė ateiti prie spaudos kiosko, esančio prie Architektų transporto stotelės. Netrukus privažiavo mėlynos spalvos taksi automobilis, galimai „WV“. Keleivio vietoje sėdėjo A. Č., o vairuotojas buvo J. D. iš matymo pažįstamas asmuo. Atsisėdęs ant galinės sėdynės J. D. A. Č. pasakė, kad jam reikia 1 čekio heroino, kurį jam iš karto, įsuktą į popierių, padavė nuteistasis. Jis A. Č. padavė viso 20 Eur: 12 Eur už heroiną, o 8 Eur už ankstesnę skolą (t. 2, b. l. 137). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti J. D. turėtą suinteresuotumą nuteistąjį apkalbėti. Atkreiptinas A. Č. dėmesys, jog tiek apylinkės teismas, tiek bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas J. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia kitus byloje esančius duomenis.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuteistasis aiškino, kad, parduodamas narkotines medžiagas J. D., jis neketino pasipelnyti, tiesiog norėjo padėti kitam narkomanui, nes J. D. pats bijojo vykti į čigonų taborą. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo aiškinimą vertina kritiškai. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš A. Č. naudojamo telefono numerio išklotinės matyti, kad įvykio dieną A. Č. telefono abonentas nė karto nebuvo prisijungęs prie Vilniaus čigonų taboro teritorijoje veikiančių mobilaus ryšio telekomunikacijų bokštų (celių). A. Č. naudojamas telefono abonentas iš esmės nepertraukiamai veikė telekomunikacijos bokštų, esančių Lazdynų g. 21, Architektų g. 14, Architektų g. 55, veikimo zonose (t. 1, b. l. 27-28 ).

14. Pažymėtina, jog BK 260 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato ne tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą, bet ir už kitokį platinimą. Pardavimas kaip veika – tai vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, jas perduodant kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą ar kitokį atlygį, tuo tarpu kitoks šių medžiagų platinimas – tai jų perdavimas kitiems asmenims neatlygintinai, t. y. išmainant jas, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Taigi veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį svarbiausią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, A. Č. aiškinimą, kad jis tik padėjo pažįstamam asmeniui, paneigia ir ta aplinkybė, jog pinigus už narkotines medžiagas J. D. A. Č. padavė ne prieš, o po to, kai iš jo gavo 1 čekį su narkotikais. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai A. Č. veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar jis, parduodamas 1 čekį narkotinės medžiagos J. D. už 12 Eur, turėjo tikslą užsidirbti, laikė narkotinės medžiagos platinimu ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Taigi jis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia.

15. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. Č. aiškino, kad tai, jog jis narkotinių medžiagų neplatina, patvirtina aplinkybė, jog jis pats, daugiau nei 20 metų, kenčia nuo priklausomybės narkotikams, tačiau, vien faktas, jog nuteistasis ir pats vartoja narkotikus, jo kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nešalina.

16. A. Č. nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo išsamiai ištirti visi byloje esantys įrodymai, A. Č. bei jo gynėjai buvo suteikta teisė užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis buvo paremtas įrodymais, pažeidžiant nuteistojo teisę dalyvauti įrodymų tyrime bei rungimosi principą bylą nagrinėjant teisme. Iš skundžiamojo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos vertino pagal BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas. A. Č. apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie keltų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu. Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti teisėjos proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamą išankstinį priešiškumą ar palankumą ar teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas, nepagrįstas.

17. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu, nesurengiant jo ir J. D. akistatos, nesuteikiant galimybės teikti prašymus, ginčyti specialisto išvadą, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kaip jau minėta, A. Č. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, davė iš esmės analogiškus, J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodytoms įvykio aplinkybėms, parodymus, prašymo, surengti jo ir J. D. akistatą, neteikė. Pažymėtina, jog A. Č. 2018-06-01 išaiškinus pastarojo teisę turėti gynėją, jis nurodė, kad gynėjas nėra reikalingas (t. 2, b. l. 68). Iš 2018-11-27 paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo matyti, kad A. Č. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidavo, jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo neteikė ir pastabų dėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų nepareiškė (t. 2, b. l. 88). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. Č. gynėja dalyvavo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nei nuteistojo gynėja, nei pats nuteistasis aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant jo procesines teises, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

18. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas A. Č. paskyrė per griežtą bausmę.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

20. Nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. Č. nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti mažinama įvertinus tai, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai.

21. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veikas ar jose dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018).

22. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, parodė su nusikaltimų padarymu susijusias aplinkybes, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo poziciją pakeitė ir aiškino, kad jis narkotinių medžiagų J. D. neplatino. Kaip jau minėta, A. Č. savo kaltę ginčija ir apeliaciniame skunde. Tai rodo, kad nuteistasis proceso metu nebuvo nuoširdus. Todėl apylinkės teismas, pagrįstai nurodė, kad nėra A. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi svarstyti dėl A. Č. paskirtos bausmės švelninimo, esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nėra pagrindo.

23. A. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. Č. nusikalto esant išnykusiam teistumui (t. 2, b. l. 31-32), būdamas ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 45-56). Praeityje A. Č. taip pat buvo teisiamas už nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Jis išsituokęs, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Aptartos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesių taisyklių ir savo elgesį nekeičiantį asmenį.

24. A. Č. pateikia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-05 rekomendaciją, iš kurios matyti, jog visuomeninės organizacijos direktorius S. Č. prašo nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes jis yra metadono programos pacientas, dalyvauja organizacijos veikloje, kaip savanoris (t. 2, b. l. 166). A. Č. pateikti duomenys patvirtina, jog svarbu, kad jam taikomas gydymas būtų nepertraukiamas. Tačiau, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajam, atliekant bausmę pataisos namuose, nebūtų suteikiama efektyvi pagalba tęsiant apsisprendimą nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, nagrinėjamu atveju, byloje nėra sąlygų, kurių pagrindu A. Č. atžvilgiu būtų galima paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 62 straipsnis).

25. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai A. Č. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą parinkus švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su fiziniu izoliavimu nuo visuomenės, nebūtų pasiekti. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, A. Č. pagrįstai už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės minimaliam dydžiui. Apylinkės teismas subendrinimas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu). Nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

26. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis yra vienturtis sūnus, gyvena kartu su tėvais, kuriems yra reikalinga jo pagalba ir priežiūra. Tačiau A. Č. nusikaltimus darė žinodamas apie savo veiksmų pasekmes ir jo tai nuo nusikalstamų veiksmų darymo nesulaikė.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. Č. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esant aptartiems duomenims, negali būti laikomos pagrindu jam skirti švelnesnę bausmę, kuri yra teisinga ir proporcinga jo nusikalstamiems veiksmas.

28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.