Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-04-22 · Administracinė byla Nr. I2-1701-1029/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
I2-1701-1029/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00741-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Mauricė, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
Pareiškėjas
Ž. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1701-1029/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00741-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Ž. B. teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu (toliau – skundas) prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 22459 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ ir 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 6579 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (b. l. 23).

Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyrius 2025 m. gegužės 2 d. sprendimais Nr. 22459 ir Nr. 6579 netenkino jo prašymo ir neskyrė socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijų (toliau – ir kompensacijos) už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Pareiškėjas su sprendimais nesutinka ir mano, kad jie yra neteisėti. Pažymi, jog buvo siunčiamas 40 valandų darbo visuomenei naudingos veiklos, tačiau atsisakė, kadangi toks darbas dirbamas veltui be užmokesčio. Teigia, jog darbo klausimus derina su darbo birža ir reguliariai joje lankosi. Pažymi, jog kitų pajamų neturi, todėl nebuvo pagrindo neskirti socialinės pašalpos ir kompensacijų (b. l. 1-2, 23).

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 1 d. prašymu kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių prašydamas skirti socialinę pašalpą ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Pažymi, jog 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 22459 pareiškėjo prašymas dėl pašalpos skyrimo nebuvo tenkintas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, o 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 6579 prašymas dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijų skyrimo netenkintas, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Paaiškina, jog Administracija susipažinusi su pareiškėjo teismui pateiktu skundu pastebėjo, kad 2025 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. 6579 buvo padaryta klaida, todėl ėmėsi veiksmų klaidai ištaisyti ir 2025 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 8222, kuriame nurodė tinkamą kompensacijų neskyrimo pagrindą ir šį sprendimą išsiuntė pareiškėjui. Akcentuoja, jog Administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę neteikti ar nutraukti socialinės pašalpos ar kompensacijų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki šios pareigos bus įvykdytos. Atkreipia dėmesį, jog Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnyje numatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos, kurių viena yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Tvirtina, kad pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tokia pareiga šiems asmenims yra žinoma iš anksto ir nėra netikėta, asmuo pildydamas paraišką pasirašo, kad sutinka su nustatytomis pareigomis, žino, jog viena iš jų – dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jei bus pasiūlyta. Pabrėžia, kad pareiškėjui siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą buvo įteiktas 2025 m. balandžio 1 dieną, tačiau pareiškėjas neatliko visuomenei naudingos veiklos. Dokumentų, kad jis priklauso kategorijai asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, nepateikė, nėra nedarbingas, yra registruotas kaip bedarbis dalyvaujantis darbo paieškoje. Remiantis Socialinės paramos įstatymu socialinė parama yra suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka nurodytas sąlygas, o ne visiems, kurie jos prašo. Akcentuoja, jog pareiškėjas pats pasirinko neatlikti visuomenei naudingos veiklos, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų (b. l. 27-33).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nepasiturinčio gyventojo kategorijai priskirto asmens teisės gauti piniginę socialinę paramą.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Ž. B. 2025 m. balandžio 1 d. Prašymu-paraiška pinginei socialinei paramai gauti (toliau – prašymas) kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti jam socialinę pašalpą bei būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas 2025 m. balandžio mėn., 2025 m. gegužės mėn. ir 2025 m. birželio mėn. (b. l. 38).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius, remdamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 22459 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ neskyrė pareiškėjui piniginės socialinės pašalpos nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d. (b. l. 4, 53). Apie priimtą 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 22459 neskirti pašalpos pareiškėjas informuotas Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 8028 „Pranešimas dėl išmokos neskyrimo“ (b. l. 3, 54). Be to, Administracijos Socialinės paramos skyrius 2025 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 6579 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“ pareiškėjui neskyrė kompensacijų nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., nurodydamas kompensacijų neskyrimo pagrindą Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą (b. l. 6, 55). Apie priimtą 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 6579 pareiškėjas informuotas Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 8029 „Dėl teisės į būto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (b. l. 5, 56).

Nustatyta, jog atsakovė gavusi teismo nutartį dėl atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikimo, pastebėjusi 2025 m. gegužės 2 d. sprendime Nr. 6579 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“ padarytą rašymo apsirikimą jį ištaisė priimdama 2025 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8222 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“ nurodydama, kad pareiškėjui nedalyvavus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir / ar parengtoje užimtumo didinimo programoje, remiantis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, neskiriamos kompensacijos nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. (b. l. 59). Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. birželio 23 d. raštu Nr. 62-5-1964 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodant, kad netikslumai ištaisyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog 2025 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 6579 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“ laikomas negaliojančiu (b. l. 57-58). Pareiškėjas teismui skundo dėl atsakovės 2025 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8222 neteikė. Taigi, Administracijos Socialinės paramos skyriui priėmus 2025 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8222 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“ pareiškėjo skundu prašomas panaikinti 2025 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 6579 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“, neteko galios ir pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukelia. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 6579 „Dėl teisės į būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų“ neteko galios ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas.

Šioje byloje teisėjų kolegija vertins 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 22459 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui neskirta socialinė pašalpa 2025 m. balandžio mėn., 2025 m. gegužės mėn. ir 2025 m. birželio mėn., teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2024 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIV-2900 redakcija galiojusi nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (2017 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-90 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. vasario 23 d.) (toliau – Tvarkos aprašas) ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-396 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. Nr. T-314 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gegužės 25 d.) (toliau – Aprašas).

Socialinės paramos įstatymas nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (1 straipsnio 1 punktas). Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte pateiktas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) išaiškinimas, pagal kurį, piniginė socialinė parama – tai pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnį socialinė pašalpa yra viena iš piniginės socialinės paramos rūšių (1 punktas). Socialinės paramos įstatymo 21 straipsnio 1 punktas nustato, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia teisę savivaldybės administracijai, teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šio įstatymo 25 straipsnio 6 punktas nustato piniginę socialinę paramą gaunantiems nepasiturintiems gyventojams pareigą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas suteikia teisę savivaldybės administracijai, teikiant pinginę socialinę paramą, nustačius, kad vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Taigi, įstatymu nustatyta savivaldybės savarankiškoji funkcija – piniginės socialinės paramos teikimas ir savivaldybės tarybos diskrecija reguliuoti tam tikrus su piniginės socialinės paramos teikimu susijusius santykius, piniginės socialinės paramos teikimo išimtis ir pagrindus, kuriems esant paramos mokėjimas sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas. Be to, įstatyminis reguliavimas vienareikšmiškai nustato, kad nedalyvavus visuomenei naudingoje veikloje, socialinės pašalpos neteikiamos iki šios pareigos bus įvykdytos.

Nagrinėjamu atveju, Ž. B. prašymu prašė skirti socialinę pašalpą 2025 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais (b. l. 38). Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėjui įteikė Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (toliu – Siuntimas) (b. l. 47). Siuntime nurodyta, kad pareiškėjas iki 2025 m. balandžio 7 d. turi atvykti į (duomenys neskelbtini) seniūniją adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Siuntime yra aiškiai nurodyta, kad piniginę socialinę paramą gauti siekiantis asmuo privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą, pateikta išsami informacija apie aplinkybes, kurioms esant, asmuo gali neatvykti atlikti šios veiklos, bei išaiškintos teisinės pasekmės, kilsiančios tuo atveju, jeigu asmuo be objektyvių priežasčių neatliks visuomenei naudingos veiklos. Administracijos Socialinės paramos skyrius ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d., nes pareiškėjas neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (b. l. 4, 53).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo įteiktas Siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą, pareiškėjas pripažįsta, kad pagal Siuntimą į (duomenys neskelbtini) seniūniją nenuvyko ir 40 valandų visuomenei naudingos veiklos neatliko. Pareiškėjas argumentuoja, kad nebuvo pagrindo neskirti jam pašalpos. Teigia, jog visuomenei naudinga veikla yra dirbama veltui be užmokesčio, o jis darbo klausimus derina su darbo birža.

Įgyvendinant Socialinės paramos įstatymo nuostatas priimtas Tvarkos aprašas nustato savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu telkimo organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas (1 punktas), o gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas Kauno miesto savivaldybėje nustato Aprašas (1 punktas). Tvarkos aprašo 2 punktas visuomenei naudingą veiklą apibrėžia kaip neatlyginamas nedidelės apimties visuomenei naudingas paslaugas, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyti asmenys, kurie visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami: 1) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių; 2) nėščios moterys; 3) motina ar tėvas arba globėjas, auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų, kuris (kurie) negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, arba vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), nelankantį (nelankančius) švietimo įstaigos dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau, iki vaikas pradės mokytis pagal pradinio ugdymo programą; 4) asmenys, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju; 5) neįgalūs asmenys; 6) asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu); 7) asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu); 8) asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (Tvarkos aprašo 13.1 – 13.8 papunkčiai). Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 11 punkte, kuris nustato, kad visuomenei naudinga veikla atliekama Administracijos Socialinės paramos skyriaus siuntimu. Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas nedirba, nuo 2022 m. sausio 13 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis asmuo, pajamų negauna, yra sulaukęs atitinkamo amžiaus (vyresnis nei 18 metų) (b. l. 10, 41-44, 45, 50). Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis atitiktų vieną iš Tvarkos aprašo 13 punkte numatytų kategorijų ir negalėtų atlikti visuomenei naudingos veiklos, kad yra neįgalus ir, kad dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos pasitelkti pareiškėją atlikti visuomenei naudingą veiklą ir Administracijos Socialinės paramos skyrius turėjo pagrindą reikalauti, kad pareiškėjas atliktų šią veiklą. Pareiškėjas siekdamas gauti socialinę paramą, privalėjo nuvykti pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių ((duomenys neskelbtini)) ir susitarti dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Pareiškėjo atsisakymas atlikti visuomenei naudingą veiklą motyvuojant tuo, kad ji yra neapmokama, siekiant gauti socialinę pašalpą, teisiškai laikomas nepagrįstu argumentu. Visuomenei naudinga veikla nėra traktuojama kaip darbas už užmokestį, o laikoma kaip paramos gavėjo pareiga bendruomenei. Faktas, kad asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, neatleidžia nuo pareigos atlikti visuomenei naudingos veikos. Priešingai, dalyvavimas tokioje veikloje vertinamas kaip būdas skatinti asmens integravimąsi į visuomenę ir pasirengimą darbo rinkai. Pareiškėjas teikdamas prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo žinojo ir sutiko su šiems asmenims nustatytomis pareigomis. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį savivaldybės administracija turi teisę piniginės socialinės paramos teikimą sieti su paramos gavėjo dalyvavimu visuomenei naudingoje veikloje, jei teisę į piniginę socialinę paramą turintis vienas gyvenantis asmuo yra nedirbantis ar dirbantis (atsižvelgiant į darbo laiko trukmę), nesimokantis ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes valstybė turi teisę nustatyti proporcingas sąlygas socialinei paramai gauti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 14-A/2024).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog Administracijos Socialinės paramos skyrius šiuo konkrečiu atveju neturėjo taikyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos jam suteiktos teisės neskirti socialinės pašalpos, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė jam nustatytos pareigos – nustatyta tvarka atlikti visuomenei naudingą veiklą. Daroma išvada, jog atsakovė ginčijamame Sprendime teisingai sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas gauti socialinę pašalpą, privalėjo nustatyta tvarka dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Administracijos Socialinės paramos skyriaus Siuntimu pareiškėjas gavo nurodymą atlikti visuomenei naudingą veiklą pas nustatytą visuomenei naudingos veiklos organizatorių – (duomenys neskelbtini) seniūnija, 40 val. trukmei, atliekant aplinkos tvarkymo darbus, tačiau iki 2025 m. balandžio 7 d. pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) seniūniją neatvyko, sutarties nesudarė ir visuomenei naudingos veiklos neatliko (b. l. 51, 52). Siuntime pareiškėjui buvo pateikta pakankamai informacijos, be kita ko, nurodant, kad nedalyvavus visuomenei naudingoje veikloje, socialinės pašalpos neteikiamos, iki šios pareigos bus įvykdytos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos. Pareigos neįvykdymas pareiškėjui sukėlė atitinkamas pasekmes, todėl laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. pagrįstai ir teisėtai nebuvo skiriama socialinė pašalpa.

ABTĮ numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus ginčijamas Sprendimas neskirti Ž. B. piniginės socialinės pašalpos yra pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4-7 punktuose įtvirtintus reikalavimus administraciniame sprendime nurodyti asmeniui nustatytas teises ir (ar) pareigas, administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, motyvus, administracinio sprendimo apskundimo tvarką, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, bei formaliuosius administracinio sprendimo formai nustatytus reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 22459 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. B. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Dovilė JazdauskaitėGiedrė KairienėEglė Mauricė