Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.4.6.3; 1.2.4.6.5; 1.2.4.6.10; 1.2.10.1; 2.3.6.4.5

2016 m. liepos 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv(duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas: 1) 2008-12-10 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 2 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda, į paskirtą bausmę įskaitytos 2 laikiname sulaikyme išbūtos dienos, 1 sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bauda sumokėta 2010-10-11; 2) 2010-08-18 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d., 201 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) bauda; 3) 2011-11-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2010-08-18 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn. ir 50 MGL (6500 Lt) bauda, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; nesumokėta 6500 Lt bauda 2013-11-14 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 25 paras arešto; 4) 2014-01-22 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pp., paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-05 nuosprendžiu ir 2013-11-14 nutartimi paskirta neatlikta bausme ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 10 p. ir 165 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2016 m. vasario 6 d., apie 03 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), turėdamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažo durų raktą, neteisėtai slapta, prieš savininko valią, pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį J. M., ir dėl asmeninių paskatų tyčia suduodamas savo buvusiai žmonai (buvusiam šeimos nariui) L. J. rankos kumščiu vieną kartą į dešinės pusės veido apatinę dalį (smakrą) bei nutverdamas ją už plaukų ir taip tampydamas, spirdamas į ją kėdę, po ko suduodamas rankos kumščiu ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, spirdamas koja vieną kartą į kairį šoną ir ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną savo buvusiai žmonai (buvusiam šeimos nariui) L. J., taip nukentėjusiajai L. J. padarydamas daugybinius veido sumušimus su minkštųjų audinių patinimu veido dešinėje apatinio žandikaulio projekcijoje, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimą dešinėje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimą su dešinės pusės trauminiu pniaumotoraksu, poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu, būdamas toje pačioje vietoje, J. M. matant smurtinius veiksmus ir vykdant savo pilietinę pareigą, siekiant apginti savo dukrą L. J., ji savo mobiliuoju telefonu bandydama skambinti pagalbos policijai, jis siekdamas, kad nebūtų iškviesta L. J. policija, tyčia koja spirdamas vieną kartą J. M. į kairę ranką, kurioje ji laikė savo mobilaus ryšio telefoną, taip nukentėjusiajai J. M. padarydamas kairės plaštakos sumušimą su IV-V delnakaulių lūžimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo, ir taip jis neteisėtai slapta įsibrovęs prieš savininko valią į kito žmogaus gyvenamąjį namą, nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų sveikatą: savo buvusios žmonos L. J. ir dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo J. M..

Kaltinamasis V. J. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-02-06, 3.30 val. (atsakydamas į klausimus, tikslaus laiko nurodyti negalėjo, teigė laiko nefiksavęs) grįžo į M. namus. Įėjo per garažą, nes turėjo raktą iš anksčiau, kai dar gyveno su L. J.. Prieš tai buvo kavinėje, kur vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Pamena, kad gyvenamajame name sukonfliktavo su L. J. dėl kavinės nuomininko pasikeitimo, kad nieko neperspėjo dėl „kiniečio“ išsikėlimo ir daiktų, nes salė buvo apytuštė. Pamena, kad sugriebė L. už plaukų, patempė už jų. Greičiausiai nesusivaldė ir L. atžvilgiu pradėjo smurtauti: sudavė smūgius ranka, o kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti, neatsimena. Gal kokį kartą sudavė ir iš kelio. Tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali, nes dėl išgerto alkoholio tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių. Žino, kad buvo ir uošvienė J. M.. Pamena, kad su ja įvyko kažkoks susistumdymas. Gal kažkokiu momentu ir ją sužalojo, tačiau, kaip tiksliai tai įvyko, neužfiksavo. Nebepamena, ar spyrė M. į ranką, kurioje ji laikė telefoną, bet neneigia galėjęs spirti. Viskas įvyko labai greitai, vos kelios minutės. Buvo kaip apsvaigęs, nelabai orientavosi aplinkoje. Pamena, kad stovėjo tarpduryje į holą, ir staigiai atbėgusi uošvienė pasakė jam bėgti iš ten. Po to pamena, kad pamatė policijos pareigūnus, kurie nuvežė jį į policijos komisariatą. Pripažįsta galėjęs suduoti nukentėjusiosioms tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Jis buvo išgėręs, o nukentėjusiosios buvo blaivios, todėl tiki nukentėjusiųjų parodymais. Kokiu tikslu ėjo pas nukentėjusiąsias į namus, nežino ir negali pasakyti, ėjo automatiškai ir viskas. Dėl tokio savo elgesio gailisi ir pergyvena. Tuo metu nesukontroliavo savęs ir pasielgė neadekvačiai L. J. ir J. M. atžvilgiu.

Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str., 291 str.).

Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-06 naktį apie 3 val. miegodama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena dviese su mama J. M., pajuto, kad į kambarį įėjo jos buvęs vyras V. J., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis pakvietė ją į pirmą aukštą eiti pasikalbėti. Jo balsas buvo agresyvus, grėsmingas, todėl jautė grėsmę, tačiau pakluso jam, kadangi jau daugelį metų vyras smurtauja tiek prieš ją, tiek prieš jos šeimos narius, ir nors jie yra išsiskyrę, tačiau jis nepalieka jos ramybėje, nuolatos ją persekioja, kontroliuoja, dėl ko gyvena nuolatinėje baimėje, neturi visiškai ramybės. Tik nuėjus į namo pirmą aukštą buvęs vyras iš karto jai trenkė iš rankos kumščio į dešinę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tada jis sugriebė už plaukų, ją tampė ant grindų bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Kažkokiu momentu ji atsistojusi bandė ištrūkti ir pabėgti, tačiau jis pagriebė ją už plaukų ir vėl sudavė smūgius į veidą, nuo ko ji vėl griuvo, tada pagriebęs kėdę trenkė į nugarą. Kiek jai buvo suduota smūgių, ji nežino, nes griuvo, bandė bėgti, šaukėsi pagalbos ir, tai išgirdusi, mama atbėgusi pamatė tai ir iškvietė policiją. Jei ne mama, V. būtų ją užmušęs, ko ji dabar labai bijo, kad jo nepaleistų, nes realiai jaučia grėsmę, tiek savo, tiek savo mamos atžvilgiu, nes V., yra pilnai įsitikinusi, kad keršys. Nuolatos jis grasina iššaudyti jas ir tiki, kad jis turi nelegalų ginklą, tačiau akyse nėra jo mačiusi, bet tikrai mano, kad jį turi. Ir nors jau 17 metų yra išsiskyrę oficialiai, bet nuolatos palaiko ryšį, nors ir negyvena kartu. Tai, kad V. prieš ją nuolatos smurtauja, grasina, baugina, gali patvirtinti visi jos draugai, giminės, pažįstami, tačiau visi tyli apie tai, nes jo bijo. Dėl tokio V. elgesio ji patyrė sužalojimus, dėl ko buvo išvežta į priėmimo skyrių, kur jai diagnozavo šonkaulių lūžimą, veido sumušimą. V., mušdamas ją, klausė, kur yra „kinietis“, kuris nuomojosi pas ją įmonėje patalpas ir kuris prieš porą savaičių, gal tris – keturias savaites, taip pat buvo sumuštas V.o, iš ko suprato, kad jis vėl norėjo sumušti tą žmogų, tačiau, jo neradęs, atėjo sumušti jos (1 t., b.l. 22-23). Papildomai 2016-03-03 apklausta ji parodė, kad su V. išsiskyrė 1999 m. Kad ir buvo su V. išsiskyrę, jis vis nepalikdavo jų ramybėje ir stengėsi jas kontroliuoti. 2000-2001 metais V. Lietuvoje nebuvo, jam grįžus, po kurio laiko jie su V. vėl buvo suėję kartu gyventi. Maždaug 2006-2007 m. jie pardavė butą, V. nusipirko statinius (duomenys neskelbtini) kaime ir išėjo ten gyventi, o ji išėjo gyventi pas mamą. Nuo to laiko ji V. nebuvo kaip sugyventinė. Grįžęs iš įkalinimo vietos, V. vėl pradėjo pas ją važinėti. V., kad ir atvažiuodavo pas jas adresu (duomenys neskelbtini), nei ji, nei mama jam jokių namų raktų nebuvo davusios. Gali būti, kad V. namų raktus pasidarė pats, nes mama namų raktus laiko pasikabinusi prie veidrodžio, ji niekada ir nepastebėjo, kad būtų trūkę namų raktų. Pati namų raktų ji nėra dauginusi. V. taip pat nėra jos prašęs jokių namų raktų. Prisimena, kad 2016-02-05 ji buvo apsirgusi ir nuėjo ankščiau miegoti. Prabudusi pamatė atsidarančias duris ir V. pasakė, kad eitų į apačią, jis tuo pačiu nutempė nuo jos antklodę. Ji jam neprieštaraudama užsidėjo chalatą ir nuėjo su juo kartu į pirmą namo aukštą. V. atsisėdo į fotelį ir jai sakė, kad atsisėstų. Ji jo klausė, kas yra, nes matė jo pykčio pilnas akis. V. klausė jos, kur yra „kinietis“, kad jo nebėra kavinėje. Ji jam pasakė, kad „kinietis“ išsikraustė, nes jis jį buvo sumušęs. V. jai pradėjo priekaištauti, kad jam apie „kiniečio“ išsikraustymą nieko nesakė. Tada V. rankos kumščiu sudavė jai vieną stiprų smūgį į dešinį smakrą. Nuo to smūgio ji apsvaigo ir nugriuvo ant grindų. Tada V. nutvėrė jai už plaukų ir rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius jai į veido sritį. Tada vėl griuvo ji ant žemės, V. spyrė kėdę į jos pusę ir pataikė į ją. Su kėde daugiau jai smūgių nesudavė. Pajuto V. spyrį į kairę pusę, o paskui ne mažiau kaip du kartus į dešinę pusę. V. jai spirdamas daugiausia pataikė į šonus. Po pirminio smūgio jai buvo pritemusi sąmonė, bet jos praradusi nebuvo. Ji po V. spyrių bandė keltis ir sakyti, ką jis daro, bet V. paėmė prie židinio buvusį vieną židinio įrankį. Ji jautė, kad jis ją tikrai tuo įrankiu nužudys ir pradėjo šaukti ,,mama, gelbėk“. Tuo metu buvo labai didelis išgąstis. Matė dar, kad V. su įrankiu artinosi link jos ir tuoj pat pasirodė mama ir pradėjo šaukti ant V.. Mama puolė į tarpą tarp V. ir jos, o ji tuo metu nubėgo į antrą aukštą. Būdama antrame aukšte ji pasislėpė kambaryje už užuolaidų, nes juto, kad laiptais ją vejasi. Iki kambario niekas priėjęs nebuvo ir ji greitai paskambino draugei A. G., pasakė, kad V. ją muša, ir klausė, ką daryti, ir ji jos nebeklausė ir padėjo ragelį. Visą tą laiką girdėjo, kad mama šaukė, girdėjo, kad buvo išbėgusi ir į kiemą. Paskui išgirdo pareigūnų balsus, todėl jautėsi saugiau ir ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Matė, kaip V. pasiėmė striukę ir išėjo. Tuomet nulipo laiptais ir atėjo medikai. Su medikais ji nuvyko į Telšių ligoninę, kur buvo apžiūrėta. Kitą dieną ji blogai jautėsi, todėl vėl vyko į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę, kur buvo operuota. Kartu su ja važiavo ir jos mama, nes V. įvykio metu buvo jai sužalojęs kairės rankos pirštus. Ji V. labai bijo, nes tokiais savo veiksmais jis galėjo ją nužudyti, jautė grėsmę savo gyvybei (1 t., b.l. 29-31). Papildomai 2016-04-20 apklausta ji parodė, kad V. pas jas ateidavo dienos metu, naktį jis nėra buvęs atėjęs. Mamos namuose V. nelaikė savo higienos priemonių, dokumentų ar rūbų. Gal namuose ir yra kokia jo striukė, bet tikrai nieko daugiau. V. savo kambario mamos namuose neturėjo, nes jie kartu negyveno. Jis atvažiuodavo jos paklausinėti ko nors dėl ūkio ir tiek. Naktimis mamos namuose nebūdavo, tai nėra buvę, kad jis naktį netikėtai pasirodytų mamos namuose. V. mamos namuose visada jautėsi labiau kaip savo namuose nei, kad svečiuose (1 t., b.l. 33-34).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-06, apie 03 val., ji buvo savo namuose. Ten kartu su ja gyvena ir jos dukra L. J.. Ji miegojo tuo metu, kai staiga išgirdo pirmame namo aukšte. Atėjusi į svetainę pirmame namo aukšte pamatė, kaip prie židinio ant grindų guli L., o jos buvęs vyras V. J. ją mušė čia stovėjusia kėde, prie židinio buvusiais židinio įrankiais. Dukrą matė kruviną, ji verkė, dejavo, šaukė ,,mama, gelbėk“. Tuomet ji paskambino policijos pareigūnams. Jai pasirodė, kad jie ilgai neatvažiuoja, tuomet skambino antrą kartą. Tai išgirdęs V. J. išgriebė iš jos rankų telefoną. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, medikai. Žino, kad V. J. turi namo garažo raktą, kaip suprato pro garažą jis ir pateko į namą. Mušdamas dukrą jis šaukė ,,iššaudysiu jus visus ir užmušiu“. Ji labai bijo buvusio žento, nes yra agresyvus, yra ne kartą smurtavęs prieš kitus asmenis, sėdėjo kalėjime (1 t. b.l. 39). Papildomai 2016-02-06 apklausta ji parodė, kad 2016-02-06 naktį, kai ji pamatė, kaip buvęs žentas V. J. mušė jos dukrą L. J., ji buvo dideliame šoke, todėl pamiršo tyrėjai pasakyti, kad tuo metu, kai ji kvietė policiją, tai pamatęs V. spirdamas iš kojos į kairę jos ranką, kurioje laikė telefoną, išspyrė telefoną bei iš kojos pataikė jai į kairę ranką bei šoną, dėl ko jautė skausmą ir negali palankstyti kairės rankos (1 t., b.l. 40). Papildomai 2016-03-03 apklausta ji parodė, kad savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jau daug metų gyvena dviese su dukra L.. Pas jas į namus kartais atvažiuodavo ir L. buvęs vyras V.. Jis dažniausiai atvažiuodavo tuomet, kai į namus grįždavo anūkės bei atvažiuodavo paimti įvairias atliekas gyvuliams. Su V. ji bendravo labai mažai. Jam grįžus iš įkalinimo vietos, ji pradėjo jo bijoti. Prisimena vakarą, kai su L. susiruošė miegoti, nežino kokiu metu, bet ji buvo prabudusi nusišlapinti. Viską atlikusi, vėl atsigulė į lovą, pradėjo melstis, besimeldžiant pastebėjo, kad apačioje užsidegė šviesa ir tuoj pat išgirdo bildesius. Iškart po bildesių išgirdo dukros šauksmą ,,mama, gelbėk“. Staigiai išlipus iš lovos iš karto surinko numerį 112, kažkas telefonu sukalbėjo, bet ji pasakė, kad muša buvęs žentas, dar jos kažko klausė, bet ji nieko nebesakė, numetė telefoną ant lovos ir nubėgo laiptais į pirmą aukštą. Nulipusi laiptais pamatė V. su smailiu židinio įrankiu. Jis jį laikė rankose ir nukreiptą į L., o L. gulėjo ant grindų. Ji sušuko ,,V., ką darai juk užmuši“. Nuo V. iki L. gal buvo trijų žingsnių atstumas. Kai sušuko, ji puolė į tarpą tarp ant žemės gulinčios L. ir V.. Kiek matė, L. veidas buvo pamėlęs ir tikrai manė, kad ji yra jau negyva. Stovėdama tarpe ji V. sakė, kad jis užmušė L., ir tada V. stovėjo kaip sustingęs. Atsisuko ir pamatė, kad ant grindų nebėra L., tada V. bėgo į antrą aukštą, o ji sugriebusi jam už marškinėlių bandė jį sulaikyti, bet jis vis vien nubėgo. Ji staigiai išbėgo į lauką ir šaukėsi pagalbos, tuoj pat vėl grįžo į virtuvę ir pasiėmė kitą telefoną, kiek pamena surinko 112, bet nespėjo nieko pasakyti, nes V. laiptais jau leidosi iš antro aukšto ir maždaug nuo trečio laiptelio spyrė jai į kairę ranką, kurioje ji laikė telefoną. Ji vis šaukė ,,policija, policija“, tada V. ją stipriai pastūmė ir ji atsitrenkė visa nugara į sieną. V., ją pastūmęs, bėgo pro kambarį su židiniu link durų, kurios vedė į garažą, bei šaukė, kad iššaudys „mentus“, ir tuo metu į kambarį įbėgo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tuomet atvykę medikai ir policijos pareigūnai padėjo jos dukrai ir pristatė ją į Telšių ligoninę. Ji namuose liko su kitais pareigūnais, kurie ją apklausinėjo. Po apžiūros L. buvo išleista į namus. Kitos dienos vakare jos dukra L. vėl kreipėsi į medikus, nes jai pasidarė blogai. Ji tai pat kreipėsi į medikus, nes jai buvo ištinę kairės rankos pirštai. Tie pirštai buvo ištinę nuo V. spyrio jai į ranką, tuo metu, kai ji norėjo iškviesti pagalbą. Visą dieną nelabai kreipė dėmesį į savo ranką, nes labai rūpėjo L. sveikata. Ji labai išsigando dėl savo dukros L., jaučia didelę baimę, kad V., išėjęs į laisvę, gali ką nors baisaus padaryti jai ar jos artimiesiems. Nakčiai visada užsirakindavo duris, V. raktų niekada nėra davusi (1 t., b.l. 46-48). Papildomai 2016-04-20 apklausta ji parodė, kad jos dukros buvęs vyras V. jos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), naktimis nebūdavo, niekada nelikdavo nakvoti. Jos namuose jis neturėjo savo kambario. V. pas jas ateidavo tik dienos metu. Pas ją būdavo tik koks jo kibiras, kur ji dėdavo visokiausias atliekas, kurias jis išsiveždavo, o po to nueidavo nusiplauti rankų į vonią. Jokių higieninių daiktų ar jo asmeninių daiktų jos namuose nebuvo, kadangi jis gyveno jos anūkei priklausančiuose pastatuose, (duomenys neskelbtini). Ji savo namuose nėra mačiusi Vy. rūbų ar kokių dokumentų. V. dažniausiai pas jas ateidavo, kai reikėdavo išsivežti atliekas, kurios naudojamos jo ūkyje ir kai grįždavo jos anūkės (1 t., b.l. 50-51).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-06 apie 10 val. iš G. J. gavo telefoninį pranešimą, kad yra sumušta jos sesuo L. J.. Ji pati paskambinusi savo mamai J. M. paklausė, ar iš tiesų yra sumušta sesuo, kuri gyvena kartu su mama. Mamai patvirtinus, kad naktį, apie 3-4 valandą į namus atėjęs L. buvęs vyras V. J. pradėjo siautėti, primušė sesę ir jos mamą, ji pati apie 18 valandą atvažiavusi pamatė, kad sesei L. J., kuriai po sumušimo bivo diagnozuotas šonkaulio lūžimas, ir ji jautėsi prasčiau, dėl ko kartu su mama J. M., kuriai taip pat V. J. buvo naktį įspyręs į ranką ir šoną, nuvažiavo į Telšių Regioninės ligoninės priėmimo skyrių, kur paprašė, kad medikai papildomai apžiūrėtų jas. Budėjęs traumatologas apžiūrėjęs sesę L. J. nustatė, kad jai yra išsipūtusi pliaura po lūžusiu šonkauliu, dėl ko yra užspaustas plautis, ir ji buvo skubiai operuota bei paguldyta į traumatologijos skyrių. Taip pat apžiūrėta mama, kuriai rentgeno nuotrauka parodė, kad yra ketvirto ir penkto delnakaulio lūžimai, dėl ko ranka buvo sugipsuota. Kas įvyko naktį mamai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žino tik iš mamos ir L. pasakojimų. Jų visų šeima jaučia nuolatinę baimę, grėsmę dėl savo gyvybių, nes visi yra įbauginti neprognozuojamo ir nepaaiškinamo V. elgesio ir smurto prieš juos visus, V. nepalieka jų ramybėje (1 t., b.l. 56-57).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-06 jai nakties metu skambino L., bet ji nespėjo pakelti, todėl iš karto apie 03 val. 41 min. parašė L. trumpąją žinutę ,,kas nutiko?“ ir negavusi jokio atsakymo jai paskambino. L., atsiliepusi išgąsčio apimta, sakė ,,A., gelbėk, V. užmuš“ ir tada ji dar išgirdo kaip dūžių garsą, bet nesuprato, kas tai buvo, gal telefonas nukrito ir išsijungė jų pokalbis. Ji pati išsigando, bet tuoj pat paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad L. namuose yra reikalinga policija ir greitoji. Tikslaus adreso ji nežinojo ir nurodė tik (duomenys neskelbtini). Nežino, kiek laiko praėjo, bet ji paskambino L. ir ši jai pasakė, kad V. jau išvežė ir ji jau yra greitojoje. Bijo ir pagalvoti, ką V., išėjęs į laisvę, galėtų padaryti L. (1 t., b.l. 59-60).

Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario mėnesio pradžioje jis pirmą kartą susipažino su V. J.. Tikslios dienos jis nebepamena, bet vakaro metu, maždaug nuo 17 val. jis su savo dviem draugais darbavosi kavinėje, tvarkė virtuvės sieną. Apie vidurnaktį pradėjo judėti liftas ir kažkas šūkavo apačioje. Tai jis su draugais ėjo žiūrėti, kas ten yra. Atidarę rūsio duris, pamatė vyriškį, kurio jis nepažinojo. Vienas iš jo draugų pasakė, kad tai yra J., jo mamos klasiokas. J. nepažinojo nei jis, nei jo kitas draugas. J. pasisakė, kad tai buvusi jo kavinė ir pradėjo klausinėti, kur yra „kinietis“. Jie pasakė, kad „kiniečio“ nebėra ir kavinę dabar jis yra išsinuomojęs. Jis su draugais toliau darbuodamiesi po truputį vartojo alkoholį. Prie jų prisijungė ir J., jie keturiese išgėrė maždaug 1,5 litro alkoholio. Kol buvo kartu, J. nieko konkretaus nekalbėjo, tiesiog apie savo ūkį, kalbėjo, kad buvo susimušęs su „kiniečiu“, tačiau apie L. visiškai nieko nekalbėjo. Apie 02 val. 50 min. jie išsiskirstė. Jam su draugais išvykus, J. liko prie kavinės. Prisimena, kad maždaug po poros dienų jis paskambino L. ir pasakė, kad jam reikia rūsio raktų, tada ji pasakė, jog guli ligoninėje, tačiau neklausė dėl ko. Tik vėliau iš aplinkinių kalbų sužinojo, kad L. buvo J. sumušta (1 t., b.l. 62-63).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-06 dirbo (duomenys neskelbtini), kai apie 03 val. 30 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą nužudė vyras. Į įvykio vietą vyko su kartu dirbančiu vyriausiuoju patruliu R. S.. Su tarnybiniu automobiliu įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir į įvykio vietą ėjo pro kieme esantį įėjimą. Duris jiems pradarė moteris, kuri sakė, kad žiūrėtų jos dukrą, nes ji jau nebegyva. Jie iš karto ėjo į namų vidų. Įėję į svetainę pamatė vyrą, kurį nurodė pranešėja, kaip savo žentą, nužudžiusį dukrą. Tas vyras buvo netoli išėjimo į garažą durų, bet juos pamatęs pradėjo vaikščioti po kambarį. Jie jį iš karto sulaikė. Jiems atvykus, minėtas vyras nieko daug neaiškino, tik pranešėjai sakė tylėti, nes jis čia nieko nedaręs. Jos kolega greitai nubėgo į viršų pažiūrėti, kas nutiko pranešėjos dukrai, o ji liko pirmame namo aukšte su pranešėja ir minėtu vyru. Kiek žino, pranešėjos dukra jokios pagalbos nenorėjo, bet jos kolega vis vien iškvietė medikus. Vyriškį, kurį sulaikė, įsodino į tarnybinį automobilį, o jos kolega dar nuėjo į namo vidų, jiems ten bebūnant, atvyko medikai ir operatyvinė grupė. Ilgiau įvykio vietoje jie nebuvo ir išvyko į Telšių apskrities VPK pristatyti asmenį. Kai vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ji nematė jokių praeinančių ar prabėgančių asmenų. Taip pat išlipus iš automobilio negirdėjo jokių garsų, kas būtų susiję su pašaliniais asmenimis. Kiek ji matė, namuose buvo tik trys asmenys, t. y. pranešėja, jos dukra, kurios ji nematė, tik žinojo, kad yra antrame namo aukšte, ir vyriškis, kurį jie sulaikė. Asmuo, kurį jie sulaikė jiems nesipriešino, bet buvo neramus, vaikščiojo iš vienos vietos į kitą, o kai buvo pasodintas į tarnybinį automobilį sakė, ar „nenorit, kad jus iššaudyčiau“, kad jam nieko nereiškia keletą metų atsėdėti (1 t., b.l. 65-66).

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario mėn. pradžioje, kokia tai buvo tiksliai diena, jis nebeprisimena, dirbo (duomenys neskelbtini), kai apie 03 val. 30 min. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad žentas ką tik užmušė dukrą. Nuvykus į įvykio vietą, greitai į namus įėjo pro kiemo pusėje esančias duris. Tik įėjus į namus, aimanavo, kiek suprato, pranešėja. Ji sakė, kad jau baigia užmušti. Jis paklausė, kur yra dukra, ji jam atsakė, kad viršuje. Tik žengė į priekį ir pamatė viršuje stovinčią moterį. Matė, kad ji atrodė blogai, t. y. sužalota. Tuomet iš karto skambino į budėtojų dalį, kad iškviestų medikus. Įėjus giliau į namus, pamatė hole, netoli garažo durų stovintį vyriškį. Ką tiksliai sakė tas vyriškis, jis nepamena, bet jis keikė savo buvusią žmoną įvairiais necenzūriniais žodžiais, nenustovėjo vietoje, vaikščiojo pirmyn ir atgal. Jis dar paklausė jo, kodėl taip sumušė savo buvusią žmoną, šis keikdamasis pasakė, kad ji perrašė įmonę kitiems, todėl jis ir suprato, kad vyriškis dėl to taip pasielgė. Jis nuėjo į viršų pažiūrėti, kaip iš tikro jaučiasi sužalota moteris, nes ji labai aimanavo, bet ji prisėdo ir sakė, kad viskas gerai. Sulaikius vyriškį, jį nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis liko kartu su jo kolege, o jis nuėjo vėl į namų vidų, nes tuo metu atvyko medikai. Atvykus medikams, jie sulaikytą vyriškį pristatė į Telšių apskrities VPK. Važiuodamas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) nematė jokių prabėgančių ar praeinančių asmenų. Išlipus iš automobilio taip pat negirdėjo, kad aplinkui kalbėtų ar būtų kitų asmenų. Įėjęs į namus jis matė tik tris asmenis, t. y. pranešėją, sužalotą moterį bei vyriškį, kurį jie sulaikė (1 t., b.l. 68-69).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), fotolentelėse užfiksuoti L. J. ir J. M. padaryti atitinkamai veido ir rankos sužalojimai (1 t., b.l. 11-19).

Iš tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai pagal J. M. telefoninį pranešimą, nustatė, kad 2016-02-06, apie 03.36 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. J., nors ir negyvenantis minėtu adresu, tačiau turimu raktu atsirakinęs garažo duris ir patekęs į namą, pirmame aukšte esančioje svetainėje sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo buvusiai žmonai L. J., dėl ko ji buvo išvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatytas šonkaulio lūžimas, veido sumušimas (1 t., b.l. 6-10, 20).

Iš specialisto išvados Nr. pG 695/2016(03) matyti, kad L. J. buvo nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai veido sumušimai su minkštųjų audinių patinimu veido dešinėje apatinio žandikaulio projekcijoje, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimu dešinėje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimas su dešinės pusės trauminiu pneumotoraksu, poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje. Dėl krūtinės ląstos sumušimo su šonkaulio lūžimu, pneumotorakso L. J. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai ir jos sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 83-84).

Iš specialisto išvados Nr. pG 536/2016(03) matyti, kad J. M. buvo nustatytas kairės plaštakos sumušimas su IV-V delnakaulių lūžimu. Dėl delnakaulių lūžimo J. M. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui ir yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 92-93).

Iš kompaktiniame diske esančių garso įrašų ir kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti iš Bendrojo pagalbos centro gauti pokalbiai tarp pranešėjos J. M., A. G. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojų dėl policijos, medikų pagalbos, kadangi smurtauja buvęs vyras (1 t., b.l. 96-99).

Visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų: paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis iš dalies siekė pasiteisinti ir sušvelninti savo atsakomybę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodydamas esą pačios nukentėjusiosios jį išprovokavo, nuoseklūs nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų L. K., R. S., A. G., I. K., K. P. parodymai bei byloje surinkti ir ištirti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadose konstatuoti L. J. ir J. M. padaryti sužalojimai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo V. J. nusikalstamos veikos dėl neteisėto įsibrovimo į J. M. priklausantį gyvenamąjį namą ir L. J. bei J. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodytos.

Kaltinamasis pripažįsta 2016-02-06 naktį patekęs pas nukentėjusiąsias į gyvenamąjį namą per garažą, nes turėjęs raktą iš anksčiau, kai dar gyveno su L. J.. Nukentėjusios patvirtino, kad V. J. su jomis kartu negyveno, tik kartais užsukdavo pasiimti maisto atliekų gyvuliams ar pasimatyti su dukromis, abi tvirtina namų raktų kaltinamajam nedavusios. Pats kaltinamasis savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kokiu tikslu naktį ėjo į nukentėjusiųjų namus, teigia ėjęs automatiškai. Pats kaltinamojo elgesys: patekimas į jam nepriklausantį gyvenamąjį namą per garažą naktį, kai nukentėjusiosios jau miegojo, esant neblaiviam, ketinant aiškintis santykius dėl kavinės nuomininkų, rodo, kad V. J. slapta ir prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį būstą. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios nemiegojo, o jis, nors laiko ir nefiksavo, bet manė, kad galėjo būti apie 23 val., tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, užfiksuotų Bendrojo pagalbos centro garso įrašų laikas. Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 165 str. 1 d.

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiamas teisme neneigė, kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiosioms buvo padaryti sužalojimai, teigė visų aplinkybių tiksliai nebepamenantis. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus ir, kaip pats pripažįsta, visų aplinkybių gerai neatsimena, pagrįstai manytina, kad kaltinamasis visų aplinkybių galėjo ir neatsiminti bei negalėjo tiksliai nurodyti, kokiais konkrečiai veiksmais padarė nukentėjusiosioms specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus. Kita vertus, įvertinant kaltinamojo poziciją ikiteisminio tyrimo metu, tokie teisminio nagrinėjimo metu duoti kaltinamojo parodymai iš dalies vertintini ir kaip jo gynybinė pozicija, mėginimas pasiteisinti dėl pareikštų kaltinimų. Byloje surinkta pakankamai įrodymų: tai nukentėjusiųjų parodymai, kuriais, pažymėtina, nurodė tiki ir pats kaltinamasis, liudytojų parodymai, specialisto išvados, užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojų ir pranešėjų J. M., A. G. pokalbiai, kita bylos medžiaga, leidžia teismui neginčijamai teigti, kad kaltinamojo V. J. kaltė dėl nesunkaus dviejų asmenų – buvusio šeimos nario, buvusios sutuoktinės L. J., ir J. M. dėl piliečio pareigų vykdymo, gelbėjant ir kviečiant pagalbą dukrai, sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 10 p., kadangi buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata, buvusi sutuoktinė neabejotinai laikytina kaltinamajam artimu asmeniu, kaip tai ir apibrėžia LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 p., o nukentėjusios L. M. veiksmai gelbėjant dukrą, kurios atžvilgiu kaltinamasis vartojo smurtą, ir bandant kviesti specialiųjų tarnybų pagalbą vienareikšmiškai traktuotini kaip piliečio pareigų vykdymas.

Nors kaltinamasis teisme ir pripažino savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų bei nurodė, kad gailisi, visgi teismas nelaiko to kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 str. 1 d. 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). V. J. nurodė esmines veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų kaltinamojo kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad jis savo smurtinių veiksmų nevertina kritiškai – teigia esą buvęs išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų, o J. M. esą ir prieš tai jau skundėsi rankos skausmu. Kaltinamasis nesidomėjo nukentėjusiųjų sveikata, gydymu, apskritai viso tyrimo metu neigė savo kaltę, o jo teisme deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiųjų atsiprašymas vertintini kaip formalūs. Taigi, nenustačius kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, nėra teisinio pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Nusikalstamos veikos tyčinio pobūdžio, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus tik kiek daugiau nei metams nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (1 t., b.l. 173-179), sistemingai baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 145-165), iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, atlikęs laisvės atėmimo bausmę buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) nepilnai trims mėnesiams (2 t., b.l. 206, 207), charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 166-172), savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas vidurkiui. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 165 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 10 p., sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Byloje yra pareikštas ir neatlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b.l. 104-108), kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti 528,38 Eur nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms atlyginti. Kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d., CK 6.251 str., 6.263 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro užfiksuotais garso įrašais paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 165 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 10 p. ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 5 p., 10 p. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2016-07-01.

LR BK 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-02-06 iki 2016-06-30.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas, V. J. palikti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. J. 528,38 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro užfiksuotais garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo V. J. atžvilgiu nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.