Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Nustatyti vienerių metų pereinamąjį laikotarpi emociniam ir dvasiniam ryšiui tarp tėvo D. R. ir sūnaus D. J. R. atkurti. Pereinamojo laikotarpio metu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu D. J. R. tvarka:

1. Atsakovas D. R. gali bendrauti (matytis) su sūnumi du kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. dalyvaujant motinai A. A.-R.. Susitikimų vieta nustatoma bendru tėvų susitarimu.

2. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu, Skype programa ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokia bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J. R. tvarka:

1. Atsakovas D. R. gali bendrauti (matytis) su sūnumi du kartus per savaitę, pirmadieniais ir penktadieniais paimant vaiką 18.00 val. iš ugdymo, gyvenamosios ar buvimo vietos ir grąžinant vaiką iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

2. Atsakovas gali matytis su vaiku kas antrą savaitgalį, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 20.00 val. grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

3. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku Atsakovas neturi galimybės paimti sūnų, jis privalo apie tai informuoti Ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

4. Per Atsakovo gimtadienį birželio 27 d., Atsakovas bendrauja su sūnumi iš anksto suderinęs susitikimo laiką su Ieškove.

5. Atsakovas galės dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėje gegužės 2 d., laiką ir vietą suderinęs su Ieškove.

6. per Stačiatikių Kalėdas (sausio 7 d.) ir Stačiatikių Velykas Atsakovas bendrauja su sūnumi laiką iš anksto suderinęs su Ieškove;

7. Katalikų šventes nepilnametis D. J. R. praleidžia su mama A. A.-R..

8. Tėvai vienas kitą informuoja apie savo atostogas mobiliaisiais telefono numeriais. Pasikeitus telefono abonento numeriui, Šalys privalo vienas kitą informuoti.

9. Tėvas turi teisę praleisti iki 14 dienų kasmetinių atostogų, jų datą ir vietą iš anksto suderinęs su vaiko motina.

10. Atsakovas gali išvažiuoti su nepilnamečiu sūnumi D. J. R. į užsienį tik esant rašytiniam, notariškai patvirtintam vaiko mamos sutikimui.

11. Tuo metu, kai sūnus yra pas Atsakovą, Atsakovas įsipareigoja nuolat laikyti įjungtą mobilųjį telefoną, ir atsiliepti, jei skambina Ieškovė.

12. Atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi telefonu, Skype programa ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis (III tomas, b.l. 6-7).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kartu su ieškovės tėvais. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos geros buities sąlygos. D. J. R. auga prižiūrimas senelių. Berniukas lanko šokius ir šokių bei teatro terapijos užsiėmimus šokių studijoje „Intrus“, kurio mėnesio mokestis yra 23 Eur. Motinos teigimu, nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų. Atsakovas D. R. gyvena vieno kambario bute, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo seneliui. Atsakovas dirba teisininku Vilniaus pataisos namuose. Atsakovas nurodė, kad su šeima gyveno šiame bute, todėl nepilnamečiam vaikui aplinka yra pažįstama. Neturi galimybės reguliariai matytis su sūnumi, kadangi ieškovė neleidžia jo paimti. Teigė, kad vaikui išlaikymo nemokėjo. Nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su mama. Skyrius palaiko ieškovės ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo (I tomas, b.l. 73-78).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad buvo bendrauta su nepilnamečiu vaiku D. J. R., kuris nurodė, kad gerai sutaria su mama, myli ją ir nori tik su ja gyventi. Berniukas nurodė, kad su tėvu susitinka nenoriai. Paklaustas, ar norėtų aplankyti tėvą jo namuose, vaikas akivaizdžiai susijaudino ir atsisakė. Apsilankymo metu nepilnametis vaikas atrodė linksmas, sveikas, mielai bendravo, jautėsi labai ramus ir saugus šalia mamos. Ieškovė teigė, kad bendrauti atsakovui su vaiku niekada netrukdė. Mano, kad turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu vaikas ir tėvas bendrautų pas psichologą. Atsakovas teigė, kad sutuoktinė trukdo jam bendrauti su vaiku, tačiau pripažįsta, kad priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka negalės būti vykdoma, kadangi jo ryšiai su nepilnamečiu vaiku yra susilpnėję, todėl yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Skyriaus nuomone, pereinamasis laikotarpis tėvui ir sūnui yra būtinas. Pažymėjo, kad atsakovo patiekta bendravimo tvarka yra nekonkreti ir tikslintina (II tomas, b.l. 77-83).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja R. N., kuri parodė, kad yra ieškovės kolegė. Su ieškove pažįstamos 2,5 metų. Liudytoja pradėjo dirbti kolegijoje, kai ieškovė buvo teisės katedros vedėja. Kai su ieškove gerdavo kavą, tai matydavo, kad ieškovė buvo prisidengusi kaklą šalikėliu, nors lauke buvo labai karšta. Iš po jo matydavosi kraujosruvos. Ieškovė, paklausta apie kraujosruvas, nutylėdavo. Kartą, kai susitiko su ieškove Palangoje, išsišnekėjo, kad ieškovė nesutaria su savo sutuoktiniu. Po darbo ieškovė negalėdavo su kolegomis išeiti išgerti puodelio kavos, nes sakydavo, kad sutuoktinis ją bars. Yra girdėjusi, kaip ieškovės nepilnametis vaikas, suspaudęs kumščius, sakydavo, kad nekenčia Denio, nes šis skriaudžia mamytę. Vaiko poza būdavo agresyvi. Liudytoja teigė nežinanti ar ieškovė turi santaupų, tačiau matė, kad ieškovė jaučiasi užguita. Ieškovė išėjo iš bendrų namų pavasarį.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja I. R., kuri parodė, kad yra atsakovo motina. Nurodė, kad tuo metu kai ieškovė išėjo, vyko didžiulis skandalas. Ieškovė priekaištavo atsakovui, kad šis mažai uždirba. Tada ieškovė pasakė, kad pasiims visas santaupas, kadangi sūnus lieka su ja gyventi. Ji nurodė, kad šiuos pinigus ji uždirbo. Liudytoja teigė, kad šalims vestuvių proga padovanojo 1 000 Lt ir mano, kad pinigus sutaupė jos sūnus (atsakovas). Taip pat teigė, kad atsakovui padėdavo materialiai, apstatė butą, mokėjo komunalinius mokesčius, taip pat pildavo degalus į transporto priemonę, kol ieškovė nedirbo. Apie smurtą šeimoje sužinojo iš ieškovės motinos, tačiau pati nėra nieko mačiusi. Ieškovė liudytojai tik vieną kartą leido pamatyti anūką. Ieškovės jos prašė paskolinti pinigų, pasakė, kad paėmė kreditą, kad yra skolinga draugei už bendrabutį. Paskolino apie 2 300 Lt. Kitą dieną paprašė dar 1 200 Lt bei prašė nieko niekam nesakyti. Liudytoja dirbo tuo metu spaustuvėje, jos atlyginimas sudarė 1 300 Lt. Pinigus ieškovei skolino 2009 metais, kai šalys nebuvo susituokę.

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nedalyvauja nepilnamečio vaiko auklėjime ir neprisideda prie jo išlaikymo. Atsakovas elgėsi agresyviai, smurtavo ir įžeidinėjo ieškovę, nepadėdavo atlikti buities darbų, prižiūrėti sūnaus. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Kaltino ieškovę dėl to, kad nei ji, nei jos tėvai, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, vestuvių, nepadėdavo finansiškai. Susiradusi darbą, ieškovė visą dėmesį skyrė tik darbui, komandiruotėms ir linksmybėms. Atsakovo nuomone, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė nenurodė jokių svarių argumentų ar teisinių motyvų, dėl kurių šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas yra agresyvaus būdo, smurtavo prieš ją ir įžeidinėjo, tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Ieškovė nenurodė jokių neteisėtų ir konkrečių atsakovo veiksmų, dėl įžeidimo ar sumušimo nebuvo inicijuotas bent vienas ikiteisminis tyrimas. Nors ieškovės motina ir kolegė patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl prieš ją naudojamo smurto, tačiau šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi abi liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Šalys nepaliaujamai kaltina vieną kitą dėl santuokos iširimo, rasdami vis daugiau argumentų ir kaltinimų vienas kito atžvilgiu, kas akivaizdžiai parodo, kad sutuoktiniai nėra ir nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė šeimoje kilusių nesutarimu spręsti geruoju, abipusių nuolaidų būdu. Ieškovė ilgai neinformavo sutuoktinio apie neštumą, atsakovas abejojo, kad vaikas yra jo. Šioje situacijoje negalima pasakyti, kad šeima buvo tolerantiška, pakanti ir elgėsi pagarbiai vieni kitų atžvilgiu. Nesibaigiantys nesutarimai, konfliktai ir kaltinimai, sąlygojo sutuoktinių gyvenimą skyrium.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką atsakovei paliekama iki santuokos turėta pavardė A. (CK 3.69 str. 1 d.).

Abi šalys neginčijo ir nurodė, kad kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2014-03-03. Todėl teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014-03-03 (CK 3.67 str. 2d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteikiamas (CK 3.72 str.).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (šiuo atveju atsakovas) gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) (CPK 140 str. 1 d.). Atsakovo veiksmai imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, kadangi atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad nepilnametis D. J. R. yra atsakovo D. R. sūnus (CPK 42 str. 2 d.), todėl teismas priima atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Kai atsisakoma nuo ieškinio, ieškovui (šiuo atveju atsakovui) grąžinama 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio už nurodytą reikalavimą, t.y. 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškinio reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinis yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečio vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. A.-R. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 247 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškinys šioje dalyje nėra įrodytas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiam vaikui sutiktų mokėti 140 Eur dydžio periodines išmokas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. A.-R. neturi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l. 8). Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 9). Ieškovė nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina 347,54 Eur (1 200 Lt) per mėnesį (I tomas, b.l. 15). Ieškovė dirba VŠĮ Socialinių mokslų kolegijoje, jos pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 1 405 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 86-89).

Atsakovas D. R. neturi nekilnojamojo turto (I tomas, b.l. 8). Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 9). Atsakovas gyvena jo seneliui priklausančiame bute (I tomas, b.l. 73). Atsakovas dirba Vilniaus pataisos namuose nuo 2015-04-20 (I tomas, b.l. 90-95). VTAS specialistei jis nurodė, kad šiuo metu jo pajamos sudaro apie 435 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 73).

Išanalizavus šalių turtinę padėtį, negalima teigti, kad ji yra iš esmės skirtinga. Nors atsakovas ir teisingai teigia, kad ieškovės pajamos yra didesnės, tačiau ji viena augina nepilnametį sūnų bei nuomojasi būstą, kai tuo tarpu atsakovas gyvena jo seneliui priklausančiame bute ir labiausiai tikėtina, kad apmoka tik komunalinius mokesčius, t.y. jam nereikia už būstą mokėti nuomos mokesčio.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnametis D. J. R., gim. 2010-05-02, turi specialiųjų poreikių. Nors ieškovė ir pateikė į bylą kvitus, jos nuomone patvirtinančius nepilnamečio vaiko poreikius, šie kvitai nėra susisteminti, nėra pateikta kvitų analizė bei suvestiniai duomenys. Pažymėtina, kad ieškovė prie nepilnamečio vaiko poreikių prideda buto nuomą ir komunalinius mokesčius. Nėra apskaičiuota vaikui tenkanti buto nuomos dalis bei komunalinių patarnavimų dalis. Visas nuomos mokestis negali būti paskirstomas tik vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė VTAS specialistui teigė, kad nepilnametis vaikas turi problemų su sveikata. Tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Jos pateikti į bylą medicininiai dokumentai (I tomas, b.l. 169-179) nepatvirtina, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, ar jo ligos nebūtų iš esmės būdingos jo amžiaus nepilnamečiams vaikams.

Visgi, nepilnametis vaikas šiuo metu yra šešerių metų amžiaus. Ateina laikas, kai nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą, taigi jam turi būti sudaromos galimybės ir sąlygos jo gabumams lavinti ir saviraiškos bei bendravimo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamotomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, išlaikymas vaikui yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas, didesnes pajamas vaiko išlaikymui. Atsakovas turi teisinį išsilavinimą, todėl turėtų imtis visų priemonių geriau apmokamo darbo paieškoms, o ne visą išlaikymo prievolę permesti vienai ieškovei tik dėl to, kad ši gauna didesnes pajamas. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas, ar jo sveikatos būklė neleistų jam susirasti kito darbo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus ieškovo išlaikytinius, iš tėvo nepilnamečio vaiko D. J. R., gim. 2010-05-02, naudai priteistinas 220 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-04-01, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina A. A.-R. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Nors baigiamosiose kalbose atsakovas ir nurodė, kad reikalautų, jog ieškovė teiktų jam ataskaitas apie nepilnamečiam vaikui panaudotas išlaikymo lėšas, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas nurodė, kad šio reikalavimo nekels.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovės paskaičiavimu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 964 Eur už laikotarpį nuo 2014-03-03 iki ieškinio padavimo – 2015-04-01. Atsakovas nesutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė. Nurodė, kad ieškovė, išsikraustydama iš šeimos būsto, išsinešė santaupas, kurios sudarė 17 000 Lt, taip palikdama atsakovą be pinigų. Be to, atsakovo tėvai ne vieną kartą yra perdavę ieškovei pinigų, daiktų, skirtų nepilnamečiam vaikui.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 str. 2 d.). Atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka šiai dienai yra neįmanoma vykdyti. Abiejų šalių pasiūlytos bendravimo tvarkos yra koreguotinos. Nepilnamečio vaiko emociniai ryšiai su tėvu šiuo metu yra susilpnėję, todėl būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu nepilnametis vaikas bendrautų su tėvu dalyvaujant psichologui. Šiuo metu paėmus nepilnametį vaiką su nakvyne, šis gali būti traumuotas, jis jausis neužtikrintai ir nesaugiai, kadangi nejaučia tarpusavio ryšio su tėvu. Nors bylos nagrinėjimo metu teismas ir nenustatė jokių pagrindų riboti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu, tačiau šiuo metu maksimalus tėvo ir vaiko bendravimas, esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Šalys vieną kitą kaltina išardžius šeimą, tačiau būtent nesibaigiantys kaltinimai ir besitęsiantys konfliktai formuoja nepilnamečio vaiko neigiamą nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Nepilnametis vaikas negali būti visiškai eliminuotas nuo šalių nesutarimų nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, tačiau tėvai vaiko neturėtų tiesiogiai traukti į savo konfliktus, o atsakovas turėtų nustoti kreiptis į įvairias institucijas, kaltindamas vaiko motiną, kad ši neleidžia bendrauti su sūnumi, o stengtis visą dėmesį skirti savo nepilnamečiam vaikui ir praleisti su juo kaip įmanoma daugiau laiko, kad sūnus su tėvu jaustųsi saugus ir artimas jam. Nors ieškovė ne kartą yra paminėjusi, kad ji netrukdo tėvui bendrauti su sūnumi ir skatina tai daryti, teismo vertinimu, jos dėtos pastangos vertintinos kaip nepakankamos.

Atsakovas prašė nustatyti, kad jis bendraus su sūnumi per jo gimimo dieną kas antrus metus pagal rotacijos principą. Ieškovė prašė nustatyti, kad tėvas su sūnumi per jo gimimo dieną galės bendrauti tik iš anksto sutaręs su vaiko motina. Iš esmės teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos atstove, kad nepilnamečiam vaikui per savo gimimo dienos šventę yra svarbu matyti ne tik abu savo tėvus, tačiau ir savo draugus. Todėl nėra tikslinga nustatyti tėvo ir vaiko bendravimą per jo gimimo dieną. Nepilnamečiam vaikui augant ir bręstant vis didesnę reikšmę jo gyvenime turės ne tik tėvai, tačiau ir kiti asmenys – jo draugai bei su jais praleidžiamas laikas. Vaikas taip pat turi senelius, kurie norės jį pasveikinti. Toks griežtas nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu reglamentavimas laikui bėgant gali kelti nepilnamečio vaiko pyktį ir nepasitenkinimą, nenorą su tėvais praleisti savo gimimo dienos. Tarpusavio santykių atkūrimas yra ilgas procesas, todėl tėvas turėtų kantriai, įsiklausydamas į nepilnametį vaiką, megzti su juo ryšį. Teismas šalis skatintų dėl nepilnamečio vaiko gimtadienio šventimo derintis su pačiu nepilnamečiu sūnumi. Per savo gimimo dieną nepilnametis vaikas pats turi teisę nuspręsti su kuo norėtų praleisti dieną ir ką norėtų matyti savo gimimo dienos šventėje.

Atsakovas paskutiniu punktu prašė nustatyti, jog tėvas turi teisę vežtis sūnų į visus sporto, turizmo, poilsio ir kultūros renginius bei bendrauti su sūnumi telefonu neribotą laiką. Šis punktas yra perteklinis. Kaip nurodyta, teismas negali sureguliuoti visų, tarp šalių kylančių sąlygų. Dėl dalyvavimo renginiuose šalys turi susitarti atskirai. Teismas nustato, kad atsakovas gali neribotai bendrauti su sūnumi telefonu, Skype programa ar bet kokiomis kitomis telekomunikacijų priemonėmis, kadangi ieškovė taip pat prašė nustatyti tokį punktą.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Ieškovė teismo prašė pripažinti prievoles (šiuo metu prievolės jau yra įvykdytos) UAB „BIGBANK“ ir UAB „Minibank“ solidariomis sutuoktinių prievolėmis ir priteisti ieškovės naudai 2 134 Eur kompensaciją už įvykdytas prievoles. Ieškovė nurodė, kad prievolės atsirado dėl poreikio tenkinti šeimos poreikius, kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie šeimos gerovės ir prie paskolų padengimo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad nė vienai paskolai sutikimo nedavė. Nesutiko su ieškovės argumentu, kad bent viena paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui.

Atsakovas, atsiliepdamas į ieškinio argumentus nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi atsakovo seneliui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nei ieškovė nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė šių faktinių aplinkybių neginčijo. Dėl nurodyto šalims neteko pareigos mokėti būsto nuomos mokesčių, kad ženkliai palengvina jų naštą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei aukščiau išdėstyta teismų praktika teigtina, kad ieškovė ne tik neįrodė, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo paimti šeimos poreikių tenkinimui, bet jie buvo paimti be atsakovo žinios ir sutikimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog greitųjų kreditų paėmimui nebuvo jokio būtinumo. Teismas sprendžia, kad sandoriai nebuvo būtini, todėl ieškovės prašymas dėl kompensacijos priteisimo negali būti tenkintinas.

Atsakovas patyrė tokias – 82 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (II tomas, b.l. 51, III tomas, b.l. 5) ir 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 104-105, III tomas, b.l. 69), 330 Eur už biologinę DNR ekspertizę (III tomas, b.l. 40-41).