Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. B. priteista nukentėjusiajai L. Ž. 620,40 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 100 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

Iš S. B. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Privalomojo sveikatos draudimo fondui 43,83 Eur R. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su P. M. metu jis ne mažiau kaip 14 kartų trenkė kumščiu P. M. į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą į kaklą ir ne mažiau kaip 3 kartus spyrė jam į krūtinę, dėl to P. M. buvo padaryti dešinės pusės III, VIII, IX, X ir kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, daugybiniai galvos sumušimai, dėl ko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu bei galvos smegenų kamieno sumušimo, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui P. M. mirė įvykio vietoje. Taip S. B. tyčia nužudė P. M..

S. B. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 15 kartų smūgiavo kumščiais R. V. į galvą ir ne mažiau kaip 4 kartus alkūne į krūtinę, 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 21.38 val. tuo pačiu adresu S. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne mažiau kaip 10 kartų smūgiavo kumščiais R. V. į galvą ir spyrė kojomis į kitas kūno dalis, dėl to R. V. buvo padarytas veido sumušimas ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame žande, poodinė kraujosruva kairio klubakaulio sparno projekcijoje, dėl to R. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde apeliuojama tik į bausmės dydį ir netinkamą liudytojo D. B. parodymų vertinimą. Nuteistasis savo kaltės ir veikų juridinio įvertinimo iš esmės neginčija. Todėl kolegija šių aplinkybių apeliacine tvarka netikrina (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis S. B. neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis tyčia nužudė P. M. ir tyčia nežymiai sutrikdė R. V. sveikatą, tačiau tvirtina, kad liudytojas D. B. dėl girtumo negalėjo matyti nužudymo aplinkybių.

Su tokiu paminėto liudytojo parodymų vertinimu sutikti negalima. D. B. neneigia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo girtas. Tačiau jis tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 163), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 31) patvirtino, kad ginčas tarp nuteistojo ir P. M. kilo dėl telefono. Liudytojas taip pat nurodė, kad dėl girtumo užmigo ir todėl nematė visų įvykio aplinkybių. Pabudęs, pastebėjo, kad S. B. sudavė nukentėjusiajam keletą smūgių rankomis į krūtinę. Šie liudytojo parodymai dalyje dėl konflikto priežasties ir jame dalyvavusių asmenų bei smurto pobūdžio sutampa su paties nuteistojo, nukentėjusiojo R. V. parodymais. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad D. B. dėl girtumo negalėjo įsidėmėti ir atpasakoti be išimties visų nusikalstamos veikos aplinkybių.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pats nuteistasis įvykio metu taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau tai jam netrukdė prisiminti esmines bylos aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę apkaltinamąjį nuosprendį grįsti liudytojo D. B. parodymais.

BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui nepakanka vien tik kaltinamojo ar nuteistojo prisipažinimo. Byloje turi būti ir kitos šio baudžiamojo įstatymo 1 dalyje numatytos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba kai byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu).

Pagreitinto proceso tvarka byla gali būti nagrinėjam jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla nagrinėjama apylinkės teisme (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Ši baudžiamoji byla pagal teismingumą (BPK 225 straipsnio 1 dalis) buvo išnagrinėta apygardos teisme.

BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas, be kitų šiame proceso įstatyme paminėtų sąlygų, atliekamas jeigu kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą.

Nusikaltimas, kurio padarymu buvo kaltinamas S. B. ir už kurį jis yra nuteistas, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Pagal BPK 418 straipsnio 1 dalies prasmę, tais atvejais kai už nusikalstamos veikos padarymą įstatyme numatyta tik terminuota laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, procesas baudžiamuoju įstatymu negali būti užbaigtas.

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Tokiu būdu byloje neegzistuoja bei viena BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta šio baudžiamojo įstatymo taikymo sąlyga. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir pagrįstai jų netaikė. Tokios teisės neturi ir apeliacinės instancijos teismas.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, linkęs girtauti), atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Nuteistajam už sunkiausią nusikaltimą (tyčinį nužudymą) paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo S. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Ji neprieštarauja BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytai bausmės paskirčiai.

Pažymėtina, kad S. B. amžius (gimęs 1979 metais) nėra bausmės dydį lemianti aplinkybė, juo labiau, kad tarimai jaunas apelianto amžius nekliudė jam praeityje padaryti visą eilę nusikalstamų veikų už kurias jis buvo nuteistas net 5 kartus.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.