- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 1-77-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54505-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- R. V., L. Ž.
- Advokatai
- Galina Korabliova
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) r., teistas:
1. 2007-10-02 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 254 str. 1 d., paskirta bausmė –90 parų arešto.
2. 2009-09-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 1 metams apribota laisvė.
3. 2012-06-19 Šilutės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 m. apribota laisvė.
4. 2013-02-25 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 227 str. 2 d., 2013-05-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi subendrinus su 2012-06-19 nuosprendžiu, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 mėn.
5. 2013-11-05 Šilutės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d., paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn. Teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2015 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 21.30 val., (duomenys neskelbtini) name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su P. M. metu jis ne mažiau kaip 14 kartų trenkė kumščiu P. M. į galvą, ne mažiau kaip vieną kartą į kaklą ir ne mažiau kaip 3 kartus spyrė jam į krūtinę, dėl to P. M. buvo padaryti dešinės pusės III, VIII, IX, X ir kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, daugybiniai galvos sumušimai, dėl ko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu bei galvos smegenų kamieno sumušimo, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui P. M. mirė įvykio vietoje. Taip S. B. tyčia nužudė P. M..
Be to, S. B. 2015 m. rugsėjo 29 d. tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 15 kartų smūgiavo kumščiais R. V. į galvą ir ne mažiau kaip 4 kartus alkūne į krūtinę, 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 21.38 val. tuo pačiu adresu S. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne mažiau kaip 10 kartų smūgiavo kumščiais R. V. į galvą ir spyrė kojomis į kitas kūno dalis, dėl to R. V. buvo padarytas veido sumušimas ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame žande, poodinė kraujosruva kairio klubakaulio sparno projekcijoje, dėl to R. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. atėjo pas R. V., prieš tai liepos gale jau buvo su D. B. girtavę pas R. V. ir tada buvo dingęs R. V. telefonas. Po to R. V. „paleido“ kalbas, kad jis ir D. B. pavogė tą telefoną. Miestelyje prasidėjo kalbos dėl telefono vagystės. 2015 m. rugsėjo 29 d. išgėrinėjo pas R. V. ir dėl tų kalbų įvyko konfliktas, todėl sudavė R. V. kelis smūgius su kumščiu į veidą, krūtinę.
Kitą dieną jis atėjo anksti rytą pas R. V. išgerti. R. V. nebuvo, todėl užėjo pas S. V.. Be to, telefonu pasikvietė ateiti ir D. B.. D. B. atėjus išgėrinėjo. Girtavo S. V. kambaryje. Beldė R. V., bet durų niekas neatidarė. Tada jis užėjo iš kiemo pusės, įlipo pro langą ir atsirakino duris. R. V. miegojo, o P. M. miegojo jo kojų gale. Pas R. V. ėjo, nes norėjo atsiprašyti jo už sumušimą. D. B. įėjo į R. V. kambarį ir pasakė taikytis dėl sumušimo, kad nerašytų pareiškimo. Ant grindų buvo kruvinų popierių. Tada jis P. M. paprašė paskaldyti malkų ir sukūrenti tuos popierius. P. M. paskaldė pagalių, užkūrė židinį ir jie sukūreno popierius. Toliau išgėrinėjo. Gėrė degtinę, kurią jis atsinešė, degtinės dar turėjo ir D. B.. Ryte jis turėjo du ar tris butelius, kitą degtinę atsinešė D. B.. Išgėrę su D. B. išėjo namo. Vėliau vėl susitiko su D. B. pas kitą kaimyną. Sutarė vėl eiti pas R. V. išgerti. Jau buvo po pietų. Su D. B. turėjo kelis butelius degtinės. Pas R. V. kambaryje išgėrinėjo keturiese, t. y. jis, D. B., R. V. ir P. M.. Prisiminė konfliktą ir P. M. klausė, kam kalba, kad jis su D. B. pavogė telefoną. P. M. sakė, kad nieko nekalbėjo, taip kalbėjo R. V.. Buvo išgėrę. Jis sėdėjo prie stalo ant kėdės, o P. M. ant lovos. Kur buvo D. B., negali pasakyti, R. V. turbūt sėdėjo ant lovos. Kambaryje buvo kelios taburetės, staliukas, sofa lova ir spintelės. Prie stalo buvo trys taburetės. Bekalbant su P. M. dėl telefono, jis supykęs sutrenkė P. M. kelis kartus. Sudavė sėdėdamas bei atsistojęs P. M. į galvą kumščiu. Sudavė viena ranka du kartus. Kur pataikė, neprisimena. P. M. nenuvirto, sėdėjo toliau ir jie gėrė degtinę. Toliau išgėrinėjo bei tęsėsi pokalbis dėl to telefono. Bekalbant jis vėl sudavė P. M. į krūtinę su abiem rankomis kelis smūgius į galvą. P. M. bandė stotis, priešintis ir nuvirto ant sofos. Sąmonės netekęs nebuvo. Toliau išgėrinėjo ir toliau kalbėjosi apie telefono vagystę. R. V. sakė, užtenka, nebemušk P. M. nes jis sergantis, anksčiau patyręs traumą ir numirs nuo tų smūgių. Kai P. M. pasakė, kad apie vagystę pasakojo vienam ir kitam bei paminėjo kelias pavardes, jis atsistojo ir du smūgius sudavė keliu P. M. į krūtinę, rankomis sudavė į galvą ir paėmęs už pečių sudavė keliu į kaktą. Tada P. M. parkrito ant grindų. Jie gėrė toliau, o P. M. gulėjo ant grindų. Jis ir R. V. judino P. M., patrankė per veidą, bet P. M. nesikėlė. R. V. pasiūlė P. M. nunešti į kitą kambarį. Jis paėmė P. M. už pečių, o R. V. už kojų ir pernešė į prieškambarį. P. M. buvo truputį prakirsta prie lūpos, kraujo nebuvo. P. M. paguldė prieškambaryje ant grindų. Jie toliau girtavo. Po to jis nuėjo į savo namus, o D. B. – pas save. Parėjęs namo užmigo, po to jį prižadino policijos pareigūnai, nuvežė į Šilutės areštinę, bet nieko nesakė. Pūtė į alkotesterį. Ryte pasakė, kad P. M. mirė ir atliekama ekspertizė.
Su P. M. jokių pykčių neturėjo, buvo pažįstami nuo vaikystės. P. M. nužudyti nenorėjo. Dėl nusikaltimo savo elgesį vertina blogai, gailisi. Su civiliniu ieškiniu susipažino, laidojimo išlaidas pripažįsta, o 20 000 eurų jam sumokėti yra nereali suma. Palieka spręsti teismui. Rugsėjo 30 d. sudavė smūgius ir R. V. pokalbio dėl telefono vagystės metu. Buvo suduota į galvą. D. B. nieko nemušė.
Nukentėjusioji L. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad mirusysis buvo jos brolis, įvykio nematė. Pareiškė civilinį ieškinį, kuris susideda iš laidojimo išlaidų ir neturtinės žalos. Dėl brolio mirties patyrė didelį emocinį stresą, didelį skaudulį, tuo metu buvo viena, vyras buvo užsienyje. Buvo ištikta šoko ir patyrė labai daug emocijų. Kai žmogus miršta sava liga, tai su tuo susitaikoma, kai žmogus miršta nuo smurto, yra visai kitaip. Gyvena Švėkšnoje apie 1 km nuo brolio. Su broliu susimatydavo dažnai, per savaitę kartą, per mėnesį kartą. Pasimatydavo gatvėje, parduotuvėje. Naujus metus švęsdavo kartu.
Brolis gyveno vargingai, skurdžiai, turėjo gyvenimo moterį, po to ją vedė ir nuolat ten vyko išgėrimai. Brolio namuose yra buvusi gal du kartus. Jo antra pusė buvo tokia, kad su jais nenorėjosi bendrauti. Su broliu bendravo tiek, kiek reikėjo. Susitikdavo, pakalbėdavo. Brolį kviesdavo ir jis jai padėdavo prie ūkio, žemės, miško darbų. Po mamos mirties jis dažnai išgėrinėjo, yra turėjęs traumą, nukritęs nuo arklio, buvo operuotas. Jam buvo lūžę dubens kaulai.
Nukentėjusysis R. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta ne taip seniai, apie penkerius metus, nes anksčiau jis gyveno Vilniuje. Prieš mėnesį pas jį namuose gėrė kartu su D. B. ir S. B., tada ir dingo jo telefonas. D. B. buvo pasakęs, kad kai dingo mobilusis telefonas, daugiau nieko pas jį namuose nebuvo. Sakė daugiau S. B. pas jį į namus nesivesti. Rugsėjo 29 d. pas jį į namus atėjo S. B., atsinešė alaus, o jis alaus negeria, tai su D. B. išgėrė degtinės butelį. Degtinę gėrė su D. B., o S. B. gėrė alų. Begeriant S. B. pradėjo ant jo pulti ir sumušė, sakydamas: „ką aš pavogiau?“. Tuo metu jis sėdėjo ant sofos. S. B. atsisėdo ant sofos prie jo ir sudavė jam į paširdžius su alkūne. Kiek kartu sudavė, neatsimena. Buvo suduota dar į veidą, nes iš nosies bėgo kraujas. Tada jis pasakė, kad eina į tualetą, ir bėgo pas kaimyną kviesti policiją. Kaimynas į policiją nepriskambino. Kai parėjo, S. B. ir D. B. jau nebebuvo. Po to atėjo P. M., nes buvo sutarę eiti grybauti. P. M. matė, kad jis kraujuoja, tai pasiliko miegoti. Jie nieko negėrė, buvo pasilikę degtinės grybavimui.
Kitą dieną, rugsėjo 30 d., S. B. beldėsi į jo duris, norėjo įeiti, bet jis S. B. neįleido. Tai buvo ryte, apie 7 val. Tada S. B. iššoko pro langą ir atrakino duris, o D. B. atėjo nešinas dviem buteliais degtinės. S. B. pamatęs, kad primėtyta sukruvinto tualetinio popieriaus, liepė P. M. juos sukūrenti. S. B. pradėjo prie P. M. kabinėtis, liepė popierius sudeginti, atnešti malkų. Po to visi gėrė degtinę. Kalbai užėjus dėl pavogto telefono S. B. sudavė P. M. su delnu kelis kartus. Matė, kad kivirčas nesibaigs, tai sakė P. M. eiti paršiukams žolės papjauti. Kai P. M. grįžo, toliau visi girtavo. Matė, kad S. B. sudavė smūgius P. M. su ranka į veidą ir tada P. M. pargriuvo ir gulėjo. Dar išgėrė ir jis išėjo šerti gyvulių. Kai grįžo, P. M. tebegulėjo palei langą ir kaip knarkė. S. B. prašė pagelbėti P. M. išnešti į kitą kambariuką, tada jis su S. B. P. M. išnešė ir paguldė.
Paskelbus nukentėjusiojo R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad prieš mėnesį laiko kartu su D. B. ir S. B. gėrė degtinę jo namuose (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu dingo telefonas. Savaitės pradžioje, negali pasakyti, kurią dieną, atėjo Dainius ir Stasys, vėl gėrė ir išgertuvių metu buvo sumuštas Stasio. Stasys mušė su kumščiu, su alkūnėmis į veidą, į nosį, į krūtinę. Į veidą sudavė ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu, į krūtinę gavo alkūne ne mažiau kaip 4 kartus. Kumščiavo į visą kūną taip pat. Kiek gavo tų smūgių į kūną, pasakyti negali, bet jų buvo daug, buvo „atsijungęs“, tai yra praradęs sąmonę. Prieš tą mušimą sumuštas nebuvo. Į policiją nesikreipė. Kai S. sumušė, jis kartu su D. išėjo. Kitą dieną po sumušimo į svečius atėjo geras draugas P. M.. Jį pažinojo nuo mokyklos laikų. Su Petru ruošėsi eiti grybauti anksti ryte, todėl P. miegojo. Ryte apie 6.30 val. kažkas pradėjo belstis į duris ir pradėjo šaukti, kad įsileistų. Iš balso suprato, kad tai S., t. y. S. B.. S. yra jo pravardė. Neįsileido jo, sakė eiti šalin. Bijojo, kad vėl sumuš. Tada S. priėjo prie lango, kuris buvo atidaras, ir įlipo pro langą į vidų, nors jis prieštaravo, nuėjo atidaryti durų, pro kurias įėjo D. Tik įėjęs D. pasakė, kad taikytųs, nebesipyktų ir ta proga atsinešė du butelius po 0,5 l valstybinės degtinės. Keturiese – jis, P., S. ir D. – sėdo prie stalo gerti. Po kokių 5–10 min. atėjo ir jo brolis S. V.. Gėrė visi penki. Buvo lyg gėrę ir pas S. kambaryje, dėl girtumo nelabai atsimena. Po valandos brolis išėjo. Jis irgi ėjo šertis gyvulių. Kiek buvo valandų, nežino, bet gali tik pasakyti, kad truko apie 1,5 valandos. Parėjęs gėrė toliau su visais. S. susižodžiavo su P., jį pradėjo vadinti gyvate, keikti necenzūriniais žodžiais. Jeigu gerai atsimena, pykosi dėl jo pavogto telefono. Besižodžiuojant S. sudavė ne mažiau kaip du smūgius P. į veidą kumščiu. Smūgiai buvo stiprūs, nes P. nuvirto nuo kėdės ar nuo sofos, neatsimena, ant ko jis sėdėjo. Tuo metu išsijungė, nes buvo pergėręs, miegojo. Kai pabudo, P. gulėjo lyg ant sofos, knarkė. D. su S. sėdėjo prie stalo ir gėrė. D. pasakė, kad reikia kelti P., ir jis pradėjo „žadinti“ P., su koja, apauta batu, jam spirdamas į šoną. Spyrė nestipriai. Ant kurio šono gulėjo P., pasakyti negali. Toliau gėrė kartu su D. ir S. Vėl „atsijungė“ nuo girtumo. Kai atsibudo, P., kur gėrė kambaryje, nebebuvo, jis buvo kitame kambaryje ant grindų, gulėjo aukštielninkas. Kas jį pernešė, nežino, neatsimena. Ar galėjo pats pernešti, dėl girtumo neatsimena. Netrukus S. paprašė vatos, kad nori padaryti „izdivalka“ (pasityčiojimą) P., t. y. sakė, kad nori įkišti vatą į kojų tarpupirščius ir padegti. Jis nesutiko ir tada S. nuo stalo, prie kurio gėrė, paėmė tualetinį popierių ir nusinešė su žiebtuvėliu į kitą kambarį, kur gulėjo P. ant žemės. Jis neleido daryti tokio „izdyvono“ iš P. ir tada S. pradėjo daužyti rankomis, kojomis. Kliuvo visur, gavo bendrai ne mažiau kaip 10 kartų. Vėl „atsijungė“ nuo girtumo. Kai atsibudo, nusprendė nueiti pas kaimyną R., kad jis iškviestų greitąją P. Kaimynas iškvietė greitąją. Grįžo į namus laukti greitosios, P. tebegulėjo ant grindų, dūsavo. Kai atvažiavo greitoji, pasakė, kad P. miręs. D. ir S., kai atvažiavo greitoji, jau nebebuvo, jie buvo išėję, bet kada išėjo, pasakyti negali. D. B. jo nemušė. Mušė tik S. B..
Liudytojas R. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį R. V. pažįsta tik iš matymo. Įvykyje nedalyvavo. Išvakarėse R. V. atėjo pas jį ir prašė padėti prisiskambinti policijai. Tą vakarą nepavyko iš R. V. telefono prisiskambinti. Matė, kad R. V. buvo susinervinęs, ir sakė, kad jie pas jį nešeimininkaus.
Paskelbus liudytojo R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jis yra R. V. kaimynas. R. V. gyvena kartu su broliu S. V.. Jų namuose labai dažnai vyksta išgertuvės, ne kartą yra matęs ten girtaujant D. B., P. M. ir kitų girtaujančių asmenų. 2015-09-29 vakare pas jį į namus buvo atėjęs kaimynas R. V., kuris buvo labai piktas, sakė, kad jo namuose tvarkos nedarys. Tačiau kas ir kaip, jis nieko neminėjo, matė iš veido, kad R. V. buvo gėręs jau ne vieną dieną, nes veidas buvo kiek paburkęs, lyg ir buvo neryški mėlynė paaky, bet kurioje, pasakyti negali, nepamena. 2015 m. rugsėjo 30 dieną, apie 21.30 val., vakaro vėl atėjo R. V., atsinešė telefoną ir pasakė, kad P., kiek suprato, P. M., reikia kviesti greitąją, o gal ir policiją. Matė, kad R. V. yra sumuštas, matėsi ant veido mėlynės, nosis užtinusi. Neklausė, kas atsitiko, o jis ir neminėjo. R. V. telefonu surinko Pagalbos centro numerį ir R. V. pats paėmė telefoną ir kalbėjo telefonu, kvietėsi pagalbą. Pokalbio esmė buvo ta, kad reikalinga greitoji, o gal ir policija.
Liudytojas S. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam sunku kalbėti dėl galvos traumos. Paskelbus liudytojo S. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad 2015-09-30, apie 10–11 val., buvo nuėjęs pas brolį R. į kambarį, nes girdėjo, kad yra pašalinių asmenų. Įėjęs pamatė, kad prie stalo pas R. kambaryje sėdi pats Romas, D. B., S., pavardės nepamena. P., jį taip visi vadino, t. y. P. M., miegojo ant sofos. Likę gėrė „šnapsą“. Prisėdo ir išgėrė kelias „stopkes“ ir maždaug po 10–15 minučių išėjo. Tuo metu nesimušė niekas. P. M. nebuvo kruvinas. Grįžęs į savo kambarį nuėjo miegoti ir miegojo iki maždaug 17 val. Kol buvo savo kambaryje, iš R. kambario sklido barniai, triukšmas toks, koks būna pas geriančius žmones. Jokių bildėjimų nebuvo girdėti. Kaip buvo sumuštas P. M., nematė. Kada išėjo D. B. ir S., nežino. Brolis R. nebuvo užėjęs į kambarį. Ryte iš brolio R. sužinojo, kad užmušė P., nieko daugiau nepasakojo. Matė, kad R. yra stipriai sumuštas, mėlynės paakiuose.
Liudytojas D. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius. Rugsėjo 30 d. su S. B. nuėjo pas R. V.. Pabarškino į duris, R. V. durų neatidarė, po to R. atidarė duris ir jie girtavo. S. B. su P. M. pradėjo ginčytis dėl telefono. Jam tai buvo neaktualu, tai išgėrė ir užmigo. Prabudęs matė, kaip S. B. sudavė keletą smūgių P. M. su delnu į krūtinę. Ar sudavė į galvą, nematė. Kiek kartų smūgiavo, negali pasakyti dėl girtumo.
Paskelbus liudytojo D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad kaip 2015 m. rugsėjo 30 d. ryte kartu su S. B. atėjo pas R. V. į namus, nelabai atsimena. Žino tik tiek, kad atėjo gerti „šnapso“, lyg atsinešė degtinės, lyg ir R. turėjo. R. V. gyveno kartu su savo broliu S. V. tame pačiame name, tik skirtinguose kambariuose. Lyg iš pradžių gėrė kartu su S. V. jo kambaryje, po to pas R. V. kambaryje. Kaip atsidūrė pas R. V. kambaryje, nelabai atsimena dėl girtumo. Pas R. V. kambaryje gėrė jis, S. B., P. M. ir pats R. V.. Ar buvo S. V. pas R. V. kambaryje, pasakyti negali, neatsimena dėl girtumo. S. B. pradėjo pyktis žodžiu su P. M. dėl telefono, dėl kalbų, kad P. apkaltino S. R. telefono vagyste. Girdėjo P. ir S. ginčą, kol nuo girtumo užmigo. Kai atsibudo, matė, kaip S. mušė P. kumščiais atsistojęs prieš jį. P. sėdėjo, ant ko, kur sėdėjo, negali pasakyti, neatsimena dėl tuo metu buvusio girtumo. Matė, kaip S. sudavė daug kartų P. Smūgiavo į visą kūną. Kiek ir kur buvo tiksliai suduota smūgių, pasakyti negali, tik matė, kad S. smūgiavo daug kartų. Kur tiksliai pataikė, dėl girtumo įvardyti negali. Jam daug smūgių yra 10 kartų. Išgėrė kelis stikliukus ir vėl užmigo. Kada atsibudo, negali pasakyti, bet buvo dar šviesu. Kai atsibudo, P. gulėjo ant grindų prie lango. Ar bandė jį budinti, neatsimena. Tada pamatė, kaip jį S. ir R. pernešė į kitą kambarį. Kaip nešė, už ko paėmę, neatsimena. Tada vėl išgėrė ir užmigo. Po kiek laiko atsibudo, pasakyti negali, bet kai atsibudo, išėjo iš R. namų į savo namus. Buvo jau tamsu. Kur tuo metu buvo S. su R. ir P., nežino.
Iš 2015-10-01 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir P. M. lavonas. Paimta nuoplova nuo dėmės, panašios į kraują, ir popieriaus skiautė su dėmėmis, panašiomis į kraują. ( t. 1, b. l. 9-10, 11-17).
Iš specialisto išvados Nr. M 596/15 (03) matyti, kad P. M. mirė nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu bei galvos smegenų kamieno sumušimo, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Rasti sužalojimai: galvos, galvos-veido minkštųjų audinių, kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose – raumenyse, kitų kūno vietų poodinės – minkštųjų audinių kraujosruvos, abipusiai dauginiai šonkaulių lūžiai. Mirusiojo kraujyje ir šlapime rasta atitinkamai 0,71 ir 2,16 prom. etilo alkoholio. P. M. mirė 2015-09-30 vakare. Tikėtina, kad P. M. sužalojimai padaryti ne vienu metu, maždaug 12 val. laikotarpiu iki mirties.
P. M. patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, ir galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą – tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis (būtinasis) ryšys (t. 1, b. l. 63–66, 67–76).
Iš specialisto išvados Nr. G 1870/15(03) matyti, kad R. V. padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame žande, poodinė kraujosruva kairio klubakaulio sparno projekcijoje ir R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 80).
Iš specialisto išvados Nr. G 1843/15(03) matyti, kad S. B. abiejų kelių priekiniuose paviršiuose yra violetinės spalvos poodinės kraujosruvos. Dėl sužalojimų S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 84).
Iš Alkotesterio rodmenų šaknelės matyti, kad 2015-10-01 01.06 val. užfiksuotas 2,18 prom. S. B. girtumas (t. 2, b. l. 131).
Iš 2015-10-01 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. B. pateikė įvykio metu dėvėtą bliuzoną (t. 1, b. l. 88–91).
Iš 2015-10-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas S. B. pateiktas bliuzonas (t. 1, b. l. 92–95, 96).
Iš 2015-10-01 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. B. pateikė drabužius – sportinius batelius, striukę, sportines kelnes (t. 1, b. l. 97–100).
Iš 2015-10-01 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti D. B. drabužiai, batai (t. 1, b. l. 101–107).
Iš 2015-11-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti P. M. drabužiai, batas. Ant drabužių yra užfiksuotos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 111–112).
Iš 2015-10-09 rašto Nr. 41D(K) – 1520 matyti, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambinta 2015-09-30 21.30 val. iš (duomenys neskelbtini) r. dėl sumušto asmens Nr. 8636 77186. (t. 1, b. l. 130).
Iš 2015-11-12 apžiūros protokolo matyti, kad BPC yra kviečiama greitoji med. pagalba 2015-09-30 21.30 val. dėl P. M. sumušimo (duomenys neskelbtini) r. Kvietėjas R. V. (t. 1, b. l. 131–132).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis S. B. parodė ir paaiškino aplinkybes dėl P. M. sumušimo (t. 2, b. l. 151–153, 154–157).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. V. parodė ir paaiškino aplinkybes dėl P. M. sumušimo (t. 1, b. l. 42–44, 45–48).
Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos visiškai pakanka pripažinti, jog būtent S. B. 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 21.30 val. (duomenys neskelbtini) name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su P. M. metu ne mažiau kaip 14 kartų trenkė kumščiu P. M. į galvą, ne mažiau kaip 1 kartą į kaklą ir ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į krūtinę dėl to P. M. buvo padaryti dešinės pusės III, VIII, IX, X ir kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, daugybiniai galvos sumušimai, dėl to nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu bei galvos smegenų kamieno sumušimo, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, P. M. mirė įvykio vietoje.
Be to, S. B. 2015 m. rugsėjo 29 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 15 kartų smūgiavo kumščiais R. V. į galvą ir ne mažiau kaip 4 kartus alkūne į krūtinę, 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 21.38 val. tuo pačiu adresu S. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ne mažiau 10 kartų smūgiavo kumščiais R. V. į galvą ir spyrė kojomis į kitas kūno dalis, dėl to R. V. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairiame žande, poodinė kraujosruva kairio klubakaulio sparno projekcijoje, dėl to R. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Šiuo atveju S. B. suduodamas didelį kiekį smūgių P. M., iš jų ir į pavojingas gyvybei, ypač galvą, kūno vietas, numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę P. M., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d. Jis veikė netiesiogine tyčia.
Be to, S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama ir pagal LR BK 140 str. 1 d., nes jis suduodamas smūgius kumščiais R. V. į galvą ir alkūne į krūtinę, įspirdamas kojomis į kitas kūno dalis, padarė R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarydamas šią nusikalstamą veiką kaltinamasis S. B. veikė tiesiogine tyčia.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. Ž. pareiškė 620,40 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už turėtas laidojimo išlaidas bei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
L. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pripažinus S. B. kaltu dėl P. M. nužudymo, kaltinamajam remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Teismo nuomone, dėl šios dalies nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra realios ir nėra padidintos bei patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais.
Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Dėl šios priežasties neturtinė žala turi būti nukentėjusiajai priteista, nes ji neteko artimo giminaičio – brolio, tai, be abejonės, sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kadangi padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – brolio mirtį, ir tuo jai padaryta ypatinga žala. Teismas konstatuodamas itin sunkias šio nusikaltimo (nužudymo) pasekmes, vis dėlto pripažįsta nukentėjusiosios pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, t. y. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kalto asmens turtinę padėtį (neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio), atkreipiant dėmesį į tai, jog atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai įvertinti neturtinę žalą pinigais nėra įmanoma, priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinkamai mažintinas, priteisiant nukentėjusiajai L. Ž. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji prašo priteisti už jai suteiktą teisinę pagalbą surašant procesinį dokumentą – ieškinį 100 Eur (kvito Nr. 826406). Advokato darbo apmokėjimo pagrindai numatyti LR BPK 106 str. 2 d. Pagal įstatymą proceso išlaidos turi būti priteistos iš kalto asmens.
Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 43,83 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys, kuris susidarė dėl nukentėjusiojo R. V. gydymo išlaidų, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, remiantis CK 6.246–6.249 str., nes kaltinamajam S. B. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su gydymo išlaidomis, ir iš jo priteistina 43,83 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondui.
2016-02-011 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo nutarimu laikinai apribotas kaltinamojo S. B. nuosavybės teises į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, taip pat ir bankų sąskaitose) palikti iki civilinių ieškinių patenkinimo.
Dėl bausmės
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo.
Nustatyta, kad nukentėjusieji P. M. ir R. V. kartu su kaltinamuoju girtavo, nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimų motyvu buvo tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Kaltinamasis S. B. yra anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka. Būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, P. M. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Vienas iš S. B. padarytų nusikaltimų priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, S. B. skirtina bausmė artima LR BK 129 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. sankcijose numatytiems vidurkiams.
Dėl daiktinių įrodymų
S. B. bliuzonas, D. B. sportiniai bateliai, striukė, sportinės kelnės sugrąžintinos jų savininkams. 2015-10-01 įvykio vietos apžiūros metu paimti du vokai su nuoplovomis nuo dėmių, panašių į kraują, P. M. vilkėti drabužiai – palaidinė, striukė, džemperis, marškinėliai, džinsai, pusbatis, P. M., gim. 1966-01-01, kraujo pavyzdys, gautas su specialisto išvada Nr. M596/15(03), kurie perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298 str. str., 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2016-04-12. Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-10-01 iki 2016-04-12.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti tą pačią.
Priteisti iš S. B. L. Ž. 620,40 (šešis šimtus dvidešimt 40 cnt) Eur turtinei ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti bei 100 (vieną šimtą) Eur už advokato pagalbą, kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš S. B. 43,83 Eur Valstybinės ligonių kasos prie SAM Privalomojo sveikatos draudimo fondui R. V. gydymo išlaidų.
2016-02-011 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo nutarimu laikinai apribotas kaltinamojo S. B. nuosavybės teises į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, taip pat ir bankų sąskaitose) palikti iki civilinių ieškinių patenkinimo.
Daiktinius įrodymus: S. B. bliuzoną sugrąžinti S. B., D. B. sportinius batelius, striukę, sportines kelnes sugrąžinti D. B.. 2015-10-01 įvykio vietos apžiūros metu paimtus du vokus su nuoplovomis nuo dėmių, panašių į kraują, P. M. vilkėtus drabužius – palaidinę, striukę, džemperį, marškinėlius, džinsus, pusbatį, P. M., gim. (duomenys neskelbtini), kraujo pavyzdį, gautą su specialisto išvada Nr. M596/15(03), kurie perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) Organizacinį poskyrį, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.