Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-384-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-384-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
F. L., I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-384-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06581-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovams F. L. ir I. G. (I. G.) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams F. L. ir I. G. (I. G.), prašydama: 1) pripažinti apsimestine 2017 m. sausio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. JK-127, kuria F. L. padovanojo I. G. pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9/100 dalį bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį, adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia F. L. ir I. G. sudarytą dovanojimo sandorį Nr. JK-127 ir nustatyti, kad iš tikrųjų šalys sudarė aukščiau minėto turto pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius; 3) perkelti S. S. – ieškovei, aukščiau minėto turto pirkėjo teises ir pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui I. G. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą: 9/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė byloje skirti parengiamąjį teismo posėdį 2017 m. liepos 26 d. 9.00 val., kuris 2017 m. liepos 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atidėtas 2017 m. spalio 2 d. 9.30 val., tenkinant ieškovės 2017 m. liepos 26 d. prašymą dėl posėdžio atidėjimo dėl jos ligos.

Šalies argumentai

Ieškovė neatvyko į nurodytą 2017 m. spalio 2 d. parengiamąjį teismo posėdį; į teismo posėdį atvykusios atsakovų atstovės prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė neatvyko jau antrą kartą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės S. S. ieškinį atsakovams F. L. ir I. G. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia; priteisė iš ieškovės S. S. valstybės naudai 358,54 Eur, atsakovo I. G. naudai – 300,00 Eur, bylinėjimosi išlaidų; taip pat panaikino teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė S. S. apie parengiamąjį teismo posėdį informuota tinkamai per Elektroninių paslaugų portalą (EPP); teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikta duomenų apie ieškovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir tai pateisinančias priežastis, taip pat nepateikta prašymo bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neatima ir nepanaikina ieškovės teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 297 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė (apeliantė) S. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį; 2) panaikinti ar sumažinti priteistų išlaidų sumą; 3) nenaikinti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 4) įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėti bylą toliau.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovė tinkamai informuota per Elektroninių paslaugų portalą ir pažymi, jog ji yra senyvo amžiaus, neįgali bei pati nesinaudoja internetu, todėl pati negalėjo sužinoti apie paskirtą teismo posėdį iš EPP. Ieškovė aiškina, kad dokumentai per EPP buvo siųsti su jos dukters pagalba, nes ji praktiškai nemoka lietuvių kalbos ir nesinaudoja internetu. Apeliantės vertinimu, ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, nes negavo pasirašytinai jokių šaukimų ar kitų dokumentų apie posėdžio datą ir vietą. Be to, apeliantė nurodo, kad jeigu ir žinotų apie 2017 m. spalio 2 d. paskirtą teismo posėdį, fiziškai negalėjo jame dalyvauti, nes 2017 m. spalio 2 d. prieš teismo posėdį sužalojo koją bei negalėjo vaikščioti. Ieškovė nesutinka su teismo teiginiais, kad į posėdį ji neatvyko antrą kartą ir pažymi, jog dėl pirmo posėdžio atidėjimo buvo teiktas prašymas ir pateikti prašymą pagrindžiantys dokumentai. Apeliantės teigimu, iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos yra per didelės ir nepagrįstos, nes byloje nebuvo priimtas joks sprendimas, t. y. byla nebuvo nagrinėjama.

Atsiliepimas

Atsakovas I. G. atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, inicijuodama civilinę bylą, procesinius dokumentus teismui pateikė naudodamasi teismų elektroninių paslaugų portalu, todėl tokiais savo veiksmais prisiėmė atsakomybę ir riziką, jog procesiniai dokumentai jai bus siunčiami tik per elektroninių paslaugų portalą. Be to, pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog visi procesiniai dokumentai ieškovei buvo pateikiami per elektroninių paslaugų portalą, o ieškovė atitinkamai reaguodama taip pat visus procesinius dokumentus teismui teikė taip pat naudodamasi EPP.

Atsakovo teigimu, teismo šaukimas apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. liepos 27 d. Pažymi, kad net ir įvykus nelaimingam įvykiui, ieškovė iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios telefonu galėjo informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl patirtos traumos; tuo labiau, jog į gydymo įstaigą buvo kreiptasi tik 2017 m. spalio 6 d. Taigi, atsakovo vertinimu, ieškovė, žinodama apie paskirtą antrąjį parengiamąjį teismo posėdį (buvo informuota per EPP), bei antrą kartą neatvykdama į bylos nagrinėjimą ir iki teismo posėdžio pradžios nenurodydama neatvykimo priežasčių bei nepateikdama prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, ir toks elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto. Anot atsakovo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės nei numatytos maksimalios išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, todėl jos yra adekvačios bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovė F. L. atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ieškovei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai – šaukimas išsiųstas per EPP. Pažymi, kad ieškovė apie negalėjimą dalyvauti 2017 m. spalio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė tik atskirajame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pagrindo atidėti minėto posėdžio, nes iki jo iš ieškovės nebuvo gauta jokių prašymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Ieškovė S. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos paaiškinimus – išrašą iš medicininių dokumentų ir pažymą apie asmeniui išmokėtas sumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nurodytus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas bei jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nes šaukimas nebuvo įteiktas jai pasirašytinai, o buvo siųstas tik per elektroninių paslaugų portalą, kuriuo ieškovė nesinaudoja (iš viso nesinaudoja internetu).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV dalyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šios tvarkos 16 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo Liteko VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą Liteko VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Šios tvarkos V skyriaus 25 dalyje taip pat nustatyta, kad naudojimosi Liteko VEP posistemiu sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju Liteko VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo – ieškovė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie Liteko VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį (ir kitus savo procesinius dokumentus) teikė pirmosios instancijos teismui per elektroninių paslaugų portalą (EPP), tokiu būdu patvirtindama ir sutikdama gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP paskyroje. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visus procesinius dokumentus nuo bylos iškėlimo momento siuntė ieškovei tik per EPP, ieškovė juos gaudavo, į juos reaguodavo (pavyzdžiui, šalino ieškinio trūkumus, žinojo apie paskirtą pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ir pan.), todėl šiuo atveju spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, 2017 m. liepos 27 d. išsiųsdamas ieškovei šaukimą per EPP, tinkamai ją informavo apie 2017 m. spalio 2 d. parengiamąjį teismo posėdį (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad į minėtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovė (nei jos atstovas) neatvyko, iki posėdžio teisme nebuvo gauta ieškovės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pagrindžiančių jos neatvykimą į posėdį, o į posėdį atvykusios atsakovių atstovės prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors būtų pagrindas pripažinti, kad formaliai buvo visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis), tačiau, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas.

Pažymėtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto parengiamojo posėdžio apeliantė (ieškovė) buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Priešingai, pažymėtina, kad apeliantė iki 2017 m. liepos 26 d. paskirto parengiamojo teismo posėdžio teikė prašymą dėl jo atidėjimo, pridėjo savo prašymą pagrindžiančius įrodymus (apie savo ligą), pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino ir atidėjo parengiamąjį teismo posėdį, taip pat ieškovė šalino ieškinio trūkumus, teikė kitus procesinius dokumentus, aktyviai dalyvavo bylos procese.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, be to, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, procesiniai dokumentai įteikti kitoms šalims, pateikti atsiliepimai į ieškinį, byloje paskirti parengiamieji teismo posėdžiai. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės (ieškovės) atžvilgiu dėl jos paties neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartis (visa; įskaitant ir klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) naikintina ir civilinė byla grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateikdama atskirąjį skundą, apeliantė (ieškovė) neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai I. G. ir F. L. nurodė, kad už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą atitinkamai turėjo 200 Eur ir 351 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidų bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau iš esmės patenkinus atskirąjį skundą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

apeliantės S. S. atskirąjį skundą iš esmės tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį, kuria ieškovės S. S. ieškinys atsakovams F. L. ir I. G. (I. G.) dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia paliktas nenagrinėtas, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė