Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Viva Investment Eu“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-661-227/2015 pagal V. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilo statyba“, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ajeras“, uždaroji akcinė bendrovė „RG Consulting“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškimo reikalavimus palaikė ir trečiasis asmuo UAB „RG Consulting“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas bankroto bylą UAB „Šilo statyba“ iškėlė neįvertinęs, jog pusė įmonės turimo turto vertės dengia jos pradelstus finansinius įsipareigojimus, įmonė vykdo veiklą, turi darbuotojus, todėl pagrindo kelti jai bankroto bylą nėra.

2. UAB „Viva Investment EU“ pateikti dokumentai įrodo, jog įmonė turi 14 035,33 Eur dydžio reikalavimą UAB „Šilo statyba“, todėl turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla, pateikė UAB „Viva Investment EU“, kartu su prašymu įtraukti jį į UAB „Šilo statyba“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat ir teismo iniciatyva. CPK 315 straipsnio 1 dalyje (apeliacinių skundų padavimą ir nagrinėjimą reglamentuojančios teisės normos taikomos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui CPK 338 str.) nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendė tik skundo priėmimo klausimą, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, prieš spręsdamas atskirojo skundo argumentus, turi įvertinti skundą pateikusio asmens suinteresuotumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriamus asmens teisinio suinteresuotumo įvertinimo kriterijus užtikrinant valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų garantuoti teisę į teisminę gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.) ir išspręsti jo įtraukimo ar neįtraukimo dalyvauti byloje klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2011).

Pažymėtina, kad tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 str. 1 d., 47 str. 1 d.). ĮBĮ nereglamentuojami su trečiųjų asmenų statusu susiję klausimai bankroto bylos iškėlimo procese, tačiau nei šiose normose, nei CPK normose, kurios taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ normoms, nedraudžiama kreditoriui įstoti trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Nutarties iškelti bankroto bylą priėmimas lemia ir asmens įtraukimo ar atsisakymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniui pagrindą, tvarką ir statusą, t. y. kreditoriaus procesinę padėtį bankroto bylos iškėlimo stadijoje lemia pareiškimo momentas ir tai, kokį reikalavimą jis pareiškia. Kreditoriaus, pareiškiančio reikalavimą įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo metu, procesinė padėtis atitinka jo poziciją byloje. Taigi, kai teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui įgyvendino kitas asmuo (kreditorius) ir kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo reiškia savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, arba kaip bendraieškis priklausomai nuo jo pasirinkto bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindo, besiskiriančio ar sutampančio su pradinio ieškovo nurodytu ieškinio pagrindu. Tuo atveju, jeigu kreditorius palaiko bankroto bylos iškėlimą, tačiau nereiškia savarankiško reikalavimo iškelti bankroto bylą, kreditorius įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovo pusėje. Prieštaraujantis bankroto bylos iškėlimui kreditorius turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje. UAB „Viva Investment EU“ prašo įtraukti jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, kadangi jis prieštarauja bankroto bylos UA „Šilo statyba“ iškėlimui, tačiau jo prašymas pateiktas teismui jau priėmus nutartį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškina, kad kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo. Nors tam tikri padariniai, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).

Kadangi šiuo atveju kreditoriaus pareiškimas dėl jo įtraukimo bankroto byloje trečiuoju asmeniu pareikštas 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. po nutarties, kuria UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla priėmimo (nutartis priimta 2015 m. rugsėjo 4 d.), todėl UAB „Viva Investment EU“ procesinės padėties bankroto byloje klausimas bus išspręstas tik teismui patvirtinus (ar atsisakius patvirtinti) jo finansinį reikalavimą bankroto byloje.

Nustačius, kad skundas paduotas neturinčio teisę jį paduoti asmens, skundžiamas teismo sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektas, skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šioms išvardintoms aplinkybėms paaiškėjus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir susipažinus su bylos medžiaga, laikytina, kad atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla, pateikė asmuo, neturintis teisės naudotis byloje dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinį procesą dėl 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, pradėtą UAB „Viva Investment EU“ skundo pagrindu, nutraukia ir nevertina atskirajame skunde dėstomų argumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Viva Investment EU“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties.