Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens D. G. prašymas pakeisti asmenį įpareigojimui perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus įvykdyti, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ bankroto byloje Nr. B2-661-227/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Šilo statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valdsita“. Pirmosios instancijos teismas UAB „Šilo statyba“ direktorių D. G. įpareigojo įsiteisėjus nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla, perduoti įmonės bankroto administratorei visą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Suinteresuotas asmuo D. G. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė pakeisti 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria jis (D. G.) įpareigotas perduoti administratorei arba jos įgaliotam asmeniui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Suinteresuotas asmuo tvirtino negalįs įvykdyti tokio reikalavimo, kadangi įmonės turtas ir dokumentai jam nebuvo perduoti. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre įmonės direktoriumi nurodytas Vytautas Jasiūnas.

Pareiškėjas Vytautas Jasiūnas su D. G. prašymu nesutiko. Tvirtino negalėsiąs vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kadangi 2015 m. rugpjūčio 12 d. jo darbo santykiai su bendrove buvo nutraukti. Taip pat nurodė atsiskaitęs su bendrove: įmonės antspaudą 2015 m. rugpjūčio 12 d. aktu perdavė asistentei, telefoną ir kompiuterį paliko darbo vietoje. Paaiškino, kad aktualūs bendrovės dokumentai liko apskaitą tvarkančio asmens žinioje, senesni dokumentai saugomi įmonėje, kitas turtas liko pas materialiai atsakingus asmenis. Nurodė, kad jo žinioje liko tik įmonės automobilis, tačiau šis saugomas paties D. G. prašymu.

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo D. G. prašymą atmetė, įpareigojo D. G. iki 2015 m. lapkričio 7 d. perduoti BUAB „Šilo statyba“ bankroto administratorės UAB „Valdsita“ įgaliotam asmeniui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Suinteresuotas asmuo D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad BUAB „Šilo statyba“ administratorei arba jos įgaliotam asmeniui visą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus privalo perduoti buvęs UAB „Šilo statyba“ direktorius Vytautas Jasiūnas.

Vytautas Jasiūnas prašo D. G. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taip pat teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, Įmonių restruktūrizavimo įstatyme). Tačiau jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato nei konkreti CPK, nei specialaus įstatymo norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo D. G. atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą ir į Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria iškelta UAB „Šilo statyba“ bankroto byla, perkeltą įmonės turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui tvarką (įpareigojimą perduoti turtą ir dokumentus vykdysiantį subjektą). Tokios teismo nutarties apskundimo galimybė nenumatyta nei Įmonių bankroto įstatyme nei CPK normose. Be to, tokia teismo nutartimi nėra užkertama galimybė bylos tolesnei eigai, t. y. bankroto procesui. Dėl to darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacijos objektas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka ir dėl šios nutarties negalėjo priimti atskirojo skundo. Paaiškėjus šiai aplinkybei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiam trūkumui (nutartis negali būti apeliacijos objektas) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties.