Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-497/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-12-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-02-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-20
Bylos Nr.
1A-121-497/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33404-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-497/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33404-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Krikštanei,dalyvaujant prokurorei Renatai Čepkauskei,

nuteistojo D. S. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, D. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. S. paskirta galutinė bausmė 2 metus ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.40 val. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 17.00 val. (viena diena) ir bausmės laikas atliktas ir įskaičiuotas vykdant 2024 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo dienos, kai D. S. atliks laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 3 dalis).

D. S. vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 5 430 Eur į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.30 val., S. Neries gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 51, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automoibilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustačius D. S. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią eiseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, D. S. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis, ar jo iškvėptame ore yra etilo alkoholio koncentracija, vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo patenkinti apeliacinį skundą ir jį išteisinti, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d nuosprendį.

2.1. Apeliantas nurodo nesutinkantis su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir manantis, kad jis turėtų būti panaikintas, nes nebuvo tinkamai patikrintas apelianto blaivumas, netinkamai vertinami byloje surinkti įrodymai.

2.2. Skunde teigiama, kad iš tiesų apeliantas pageidavo būti pristatytas į medicininę įstaigą pasitikrinti blaivumą, nes prieš įsėdant į policijos automobilį, jis paprašė būti į ją nuvežtas, tačiau į jo prašymą policijos pareigūnai tinkamai nesureagavo. Kadangi buvo policijos sulaikytas, nors manantis, kad sulaikyti jį teisėto pagrindo nebuvo, pats nuvykti savarankiškai į medicininę įstaigą ir pasitikrinti savo blaivumą neturėjo fizinės galimybės. Apelianto teigimu, jį sulaikę policijos pareigūnai nesugebėjo tinkamai nustatyti jo blaivumo, buvo suinteresuoti pateisinti savo veiksmus.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sulaikymo metu buvo blaivus, nes šią aplinkybę patvirtino kartu su juo važiavę ir teisme apklausti bendrakeleiviai - liudytojai J. (J.) Z. ir M. B. ir nebuvo sudaryta galimybė pasitikrinti blaivumą medicininėje įstaigoje apeliantui nuvykstant savarankiškai, ar būti pristatytam policijos pareigūnų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas netinkamai įvertinus įrodymus.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ginčija padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, nuteistojo gynėjos ir prokurorės teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, konstatuoja, kad D. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už alternatyvių, savarankiškų veikų padarymą: 1) transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimą neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju D. S. inkriminuotas antrasis požymis, t. y. vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

7. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija) ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu (2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo redakcija), policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju su baudžiamosios atsakomybės taikymu susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės); taip pat šių taisyklių nuostatas įgyvendinančios Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika). Taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintas Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti (kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025, 18 punktas).

9. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad policijos pareigūnai, reikalaudami iš automobilio „Toyota“ vairuotojo D. S. tikrintis neblaivumą, veikė teisėtai, o nuteistojo veiksmai, kuriais jis aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, nors buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, atitinka vengimo pasitikrinti neblaivumą požymį. Apelianto nurodomi argumentai to nepaneigia.

10. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai nesugebėjo tinkamai nustatyti jo blaivumo, teigia, kad jis buvo blaivus, tą patvirtina kartu su juo važiavusių asmenų parodymai, jis pageidavo pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, tačiau pareigūnai į tokį prašymą nesureagavo, o jis pats, būdamas be pagrindo sulaikytas, neturėjo galimybės į medicinos įstaigą nuvykti savarankiškai. Šie argumentai atmestini.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog policijos pareigūnai laikėsi neblaivumo nustatymo tvarkos, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad D. S. blaivumas nustatytas netinkamai. Kokius veiksmus, siekiant nustatyti, ar vairuotojas yra blaivus, atlieka policijos pareigūnai, nurodyta Taisyklių 6 punkte. Visų pirma, pagal Metodiką įvertina bendrą asmens būklę. Pagal Metodikos 2 punktą, ar asmuo yra neblaivus, vertinama pagal šiuos požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą; neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl asmens sveikatos būklės), t. y. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir ar stovėdamas gal pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3 punktas). Antra, įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, policijos pareigūnai vairuotojui, prieš jį tikrindami, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis teisinius padarinius ir tikrina vairuotoją (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222-1035/2024). Toliau pateikti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai aptartos procedūros laikėsi, o apelianto teiginius, jog jis įvykio vietoje buvo blaivus, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

12. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nuteistasis akivaizdžiai neblaivus, jo kalba nerišli, elgsena neadekvati. Tą patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad nuteistajam nustatyti visi keturi neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodyta, kad įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t. b. l. 60). Remiantis A. M. tarnybiniu pranešimu, pasiūlius atlikti neblaivumo testą, D. S. nesugebėjo eiti tiesia linija, pėda, po pėdos, paliesti pirštu nosį, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, eisena buvo nekordinuota, kalba nerišli. Iš esmės identiškas aplinkybes minėtas pareigūnas nurodė ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Apklaustas teisme A. M. nurodė, kad D. S. atrodė akivaizdžiai neblaivus. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmuo sunkiai judėjo, kalbėjo pakeltu tonu, nerišliai. Aplinkybę, kad D. S. buvo akivaizdžiai neblaivus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas M. B., teigdamas, kad nuo asmens sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli.

13. Nors apeliantas tvirtina, kad jo blaivumą patvirtina kartu važiavusių asmenų parodymai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. kartu su D. S. ir kitu asmeniu kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Ką patvirtina ir apie neblaivų vairuotoją Bendrajam pagalbos centrui pranešusio liudytojo R. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog minėtą dieną šnekėdamas telefonu prie prekybos centro „IKI“ pastebėjo stovinčius asmenis, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, jų judesiai buvo nekoordinuoti, o elgesys iššaukiantis, grįžęs iš parduotuvės pamatė tuos pačius asmenis stovinčius prie automobilio, asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, pamatė kad neblaivus asmuo sėdo į „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą ir išvažiavo. Važiuodamas paskui šį automobilį, matė, kaip jis kėlė avarines situacijas, viršijo leistiną greitį.

14. Nors teisme M. B. tvirtino, kad įvykio dieną D. S. negėrė, tą teisme tvirtino ir kitas kartu su D. S. važiavęs asmuo – J. Z., pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kaip melagingus. Teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo motyvams, ir jų nekartodama, konstatuoja, jog šie M. B. ir J. Z. parodymai prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams.

15. Pasisakydama dėl apelianto argumento, jog jis norėjo pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, tačiau pareigūnai šio prašymo nepaisė, teisėjų kolegija pažymi, jog apklaustas teisme liudytojas A. M. paaiškino, kad jis neturėjo D. S. vežti į medicininę įstaigą. Jis turi pasiūlyti, bet jo neprivalo nuvežti. Liudytojas M. B. teisme paaiškino, kad jeigu asmuo pageidauja, pats turi pasirūpinti vykimu priduoti savo kraują. Kai asmuo atsisako tikrinti neblaivumą ir pageidauja gydymo įstaigai priduoti kraują, jie (policija) neprivalo jo ten vežti. Šiuos pareigūnų teiginius patvirtina tiek aptariamą klausimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, tiek jų aiškinimas teismų praktikoje. Taisyklių 2.3 papunktyje pateikta neblaivumo patikrinimo sąvoka, t. y., policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos <....> pareigūnų <....> veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taisyklių 3 punktas, be kita ko, numato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamas neblaivumu vairuotojas dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę peržiūrą. Teismų praktikoje nurodoma, kad iš šių nuostatų matyti, kad, visų pirma, policijos pareigūnai tikrina vairuotoją tik specialiomis techninėmis priemonėmis, antra, jei vairuotojas dėl savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, policijos pareigūnai pristato vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222-1035/2024). Taisyklių 29 punkte, be kita ko, numatyta, kad jeigu vairuotojas nesutinka su tikrinimo, atlikto policijos pareigūnų, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra (medicinos specialistų atliekami veiksmai, kurias nustatoma, ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs (Taisyklių 2.2 papunktis)) jo lėšomis. Aprašo 8.1 papunktyje įtvirtinta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais ir jis sulaikytas, asmens prašymu ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros savo lėšomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sisteminė teisės aktų normų (Taisyklių 29 punktas, Aprašo 8–10 punktai) analizė leidžia teigti, kad neblaivumas gydymo įstaigoje yra tikrinamas tik nesutinkant su atliktos alkoholio kiekio matuokliu neblaivumo patikros rezultatais. Nuteistojo sąmoningas atsisakymas tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas (Taisyklių 3 punktas, Aprašo 7 punktas), taigi tokiu atveju teisės aktai nenustato įpareigojimo atsisakiusį tikrintis neblaivumą asmenį pristatyti atlikti medicininės apžiūros (kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025 27 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju toliau pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. S. neblaivumas nebuvo patikrintas ne dėl tikrinimo metu jo esamos būklės, o dėl jo sąmoningo sprendimo neleisti būti patikrintam. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, jis ne tik neišreiškė prašymo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau pareigūnui pateikus tokį pasiūlymą, jo atsisakė.

17. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20230831-203341UTC+0300(1)“ matyti, kad D. S. pareigūnams paprašius pasitikrinti neblaivumą ir ruošiant alkotesterį, nurodo, kad čia nieko nesitikrins, prašo vežti jį į policijos komisariatą, po to dar kartą pakartoja, kad nieko nesitikrins, „vežkit į komisariatą“, pareigūnas perspėja D. S., kad dėl tokio atsisakymo jam gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau šis atsako, kad „ tai gerai viskas, viską suprantu“. Nuteistasis patalpinamas į automobilio laikino sulaikymo kamerą, iš vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20230831-204158UTC+0300“ matyti, kad vėliau atliekamas neblaivumo testas, D. S. paprašoma paeiti tiesia linija, pirštu paliesti nosį ir dar kartą paklausiama ar jis sutinka tikrintis neblaivumą alkotesteriu, nuteistasis patikslina kur, nurodžius, kad čia, atsako, kad čia nesutinkantis, tuomet pareigūnas paklausia ar nuteistasis sutinkantis vykti į ligoninę už savo pinigus, šis nurodo nesutinkantis. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaizdo įrašuose nėra jokių duomenų, remiantis kuriais, būtų galima manyti, jog D. S. objektyviai negalėjo pasitikrinti blaivumo. To nuteistasis nenurodo ir apeliaciniame skunde, o apklaustas teismas nurodė, kad atsisakė tikrintis neblaivumą, nes paprasčiausiai to daryti tuo metu nenorėjo. Liudytojas M. B. teisme paaiškino, jog tikrai neatrodė, kad D. S. negali pūsti. Nebuvo situacijos, kad jį reikėjo vežti į gydymo įstaigą. Remiantis pareigūno A. M. tarnybiniu pranešimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, D. S. pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu atsisakė, atlikus neblaivumo testą ir pasiūlius dar kartą pasitikrinti neblaivumą, D. S. vėl atsisakė, paaiškinus, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, D. S. vis tiek nesutiko tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu, pasiūlius vykti į medicinos įstaigą, pasitikrinti girtumą D. S. vykti atsisakė. Minėti įrodymai patvirtina, kad jokio prašymo tikrintis neblaivumą gydymo įstaigoje, nuteistasis įvykio vietoje neišreiškė, tokią galimybę pasiūlė pats pareigūnas, tačiau nuteistasis nesutiko. Todėl apelianto teiginiai, jog jis norėjo vykti pasitikrinti neblaivumą į gydymo įstaigą, tačiau pareigūnai į šį jo prašymą neatsižvelgė, neatitinka įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nors įvykio vietoje D. S. kelis kartus išreiškė pageidavimą vežti jį į policijos komisariatą, o ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad niekas komisariate pasitikrinti neblaivumo nesiūlė, tačiau remiantis vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, D. S. neblaivumas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje tikrintas nebuvo, kadangi asmuo jį tikrintis atsisakė (1 t. b. l. 124).

18. Pasisakydama dėl sulaikymo teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BPK 140 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. D. S. atsisakius tikrintis neblaivumą ir nustačius neblaivumo požymius, policijos pareigūnai turėjo teisę jį sulaikyti, kaip asmenį galimai padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

19. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. S. laikantis teisės aktais nustatytos neblaivumo patikrinimo tvarkos buvo nustatyti neblaivumo požymiai, išaiškintos atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinės pasekmės, nuteistasis kelis kartus sąmoningai atsisakė tikrintis neblaivumą, nepageidavo savo lėšomis vykti į medicinos įstaigą patikrinti neblaivumo, pareigūnui pasiūlius tai padaryti, atsisakė, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

20. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant nuteistajam bausmės rūšį, nustatant jos dydį ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tai yra vertino tai, kad D. S. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat vertino nuteistojo asmenybę, nenustatė atsakomybę lengvinančių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį už vidurkį ir paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme. Apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė