- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- T-1505-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33404-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- D. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 29 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų –304,17 Eur baudžiamojoje byloje priteisimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į teikimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 23 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo D. S., kadangi jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir buvo laikomas kalėjime. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam D. S. gynėja buvo parinkta advokatė Z. M.. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2605-369/2024, kurioje D. S. buvo kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi pagrindu D. S. buvo paskirta gynėja advokatė Z. M..
Iš 2024 m. lapkričio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad advokatės Z. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos D. S. išlaidos sudaro 304,17 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, kai teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Atsižvelgus į D. S. turtinę padėtį, pažymėtina tai, kad jis yra ne kartą teistas, šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime. Gynėjas jam baudžiamojoje byloje buvo paskirtas dėl to, kad negalėdamas laisvai judėti jis negalėjo pats pasirūpinti savo teisine gynyba.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. S. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. S. priteisimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.