- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-1276-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30001-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- S. F.
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3993-600/2014 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui S. F. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3993-600/2014 ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-28 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė jo ieškinį atmesti visiškai ir priteisė iš ieškovo atsakovui 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog byla buvo išnagrinėta per du posėdžius, kuriuose ieškovo neatstovavo joks advokatas, o pats ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir nevisiškai supranta bylos vedimo teisme proceso. Dėl šių priežasčių iki antrojo teismo posėdžio nesurinko ir nepateikė teismui įrodymų dėl automobilio detalių nekokybiško nudažymo. Be to, vykdydamas teismo pavedimą ieškovas iki antrojo teismo posėdžio bandė surasti ekspertus ir išsiaiškinti ekspertizės kainą, tačiau paaiškėjus, kad teismo ekspertai ekspertizių nekokybiškų darbų faktui nustatyti neatlieka, teismas nesuteikė ieškovui daugiau laiko ekspertams surasti ir antrajame teismo posėdyje bylą išnagrinėjo iš esmės. Dėl šių priežasčių ieškovas nesuspėjo iki antrojo teismo posėdžio pateikti ekspertinių žinių reikalaujantį rašytinį įrodymą ir tuo patvirtinti savo reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ieškovui pavyko gauti tik pasibaigus procesui pirmos instancijos teisme, tačiau per protingą laiką, kadangi jie jau buvo pateikti apygardos teismui su apeliacija. Ekspertizę atlikti sutiko UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“, todėl 2014-01-24 ieškovas pateikė teismui motyvuotą prašymą dėl civilinės bylos pristabdymo iki bus gauti įrodymai, t. y. ekspertizės išvada, tačiau, kaip teigia ieškovas, teismas į jo prašymą nereagavo ir 2014-01-28 priėmė sprendimą, kuriuo ieškininius reikalavimus atmetė. Ieškovo teigimu, 2014-01-30 UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ parengtas ekspertizės aktas Nr. 2014-01-30/1 ir 2014-02-13 UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengta ekspertų išvada, visiškai patvirtina atsakovo kaltę ir pagrindžia ieškovo ieškinį. Šiuos naujus įrodymus pareiškėjas pateikė teismui nepraleisdamas įstatyme numatytų terminų. Pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3993-600/2014 peržiūrėjimą dėl naujai atsiradusių aplinkybių ir atnaujinti terminus dėl bylos peržiūrėjimo, jei teismas laikys juos praleistais.
Atsiliepimas
Atsakovas S. F. pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, kuriuo su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas apie būtinumą pateikti įrodymus sužinojo dar 2014-12-02, t. y. pirmojo parengiamojo posėdžio metu, kai tokią pareigą jam išsamiai išaiškino teismas. Be to, jau pirmajame teismo posėdyje teismas pasiūlė ieškovui bylą vesti per advokatą ir nustatė terminą prašymui dėl ekspertizės skyrimo pateikti, o pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės teismas nusprendė atsižvelgdamas į paties ieškovo prašymą. Ieškovo pateiktas UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ ekspertizės aktas Nr. 2014-01-30/1 parengtas netinkamai, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame padarytos išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, neįrodo defektų buvimo fakto, todėl šis ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Be to, minėti įrodymai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes apie būtinumą teikti įrodymus ieškovui buvo žinoma ir teismo ne kartą išaiškinta viso proceso metu. Atsakovo manymu, ieškovas praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2015 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Iš ieškovo atsakovui priteisė 300 eurų bylinėjimosi išlaidų. Nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido 3 mėnesių termino pateikti prašymui atnaujinti procesą. Nurodė, kad A. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti bylos procesą. Pagal minėtą teisės normą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo pirmos instancijos teisme priėmimo. Pareiga įrodyti ieškinyje išdėstytas aplinkybes tenka ieškovui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju dar spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2013-09-13 nutartimi dėl trūkumų šalinimo teismas konstatavo, kad ieškovas nėra pateikęs ieškinyje nurodyto dydžio žalą pagrindžiančių įrodymų (t. I, b. l. 14). Tai, jog ieškovo ieškinio teiginiai dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, savo atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovas (t. I, b. l. 28-31). 2013-12-02 teismo posėdyje teismas pasiūlė ieškovui vesti bylą per advokatą, išaiškino jo pareigą pateikti įrodymus ir nustatė terminą prašymui dėl ekspertizės skyrimo pateikti (t. I, b. l. 68-72). Ieškovas turėjo pakankamai laiko įrodymams pateikti, nes nuo 2013-09-18 kai ieškovui buvo įteikta nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo (t. I, b. l. 16) iki 2014-01-08 antrojo teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, praėjo beveik keturi mėnesiai. Taigi, ieškovas žinojo ir turėjo visas galimybes laiku pateikti jo ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tačiau savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo. Ieškovo argumentas, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, yra nepagrįstas, nes apie būtinybę pateikti įrodymus ieškovui pirmą kartą buvo teismo išaiškinta dar ieškinio priėmimo stadijoje, o tai, kad ieškovas netinkamai realizavo savo procesinę įrodinėjimo pareigą ir įrodymus pradėjo rinkti tik po bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2014-01-08 teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui paskyrus sprendimo paskelbimo datą, ieškovui neprireikė nei dvidešimties dienų tam, kad susirasti ekspertizę galinčią atlikti bendrovę ir susitarti dėl pačios ekspertizės atlikimo (t. I, b. l. 47). Tokie ieškovo veiksmai tik dar kartą patvirtina, tai, jog jis savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teismas sprendė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes ieškovo pateikti įrodymai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi būtinybė pateikti ieškinį pagrindžiančiu įrodymus egzistavo ir ieškovui buvo žinoma viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme proceso metu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. Z. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti jį tenkinantį sprendimą. Skundą argumentavo tuo, kad teismas tiesiog nenorėjo nagrinėti bylos dėl korupcinių priežasčių arba teisėjos ryšių su atsakovu. Pabrežė, kad teismo nutartis yra neobjektyvi ir formali. Skunde išreiškė bendro pobūdžio pasipiktinimą ir įspūdžius dėl teismo darbo. Nurodė, jog jokių papildomų argumentų ir motyvacijos dėl ginčijamos nutarties nepagrįstumo pateikti negali, nes apart pasipiktinimo ir negerų minčių nieko neišeina, bet yra įsitikinęs, kad aukštesnės instancijos teismas pats mato motyvus ir pagrindus ir jam nereikia aiškinti straipsnių ir nurodyti CPK numerių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą S. F. prašė jį atmesti. Nurodė, kad skundas yra visiškai neargumentuotas, nenurodyta, kokias teisės normas pažeidė teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą atnaujinti procesą, kokių pareiškime nurodytų aplinkybių teismas neištyrė ar netinkamai ištyrė, dėl kokių argumentų, turinčių reikšmės bylai nepasisakė. Teismas atsižvelgė į visus prašymo argumentus, susijusius su proceso atnaujinimu, išsamiai ištyrė visą bylos medžiagą, tinkamai taikė įstatymą bei atsižvelgė į vieningą teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ieškovas prašyme nenurodė jokios aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netgi buvo teismo įpareigotas pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, atsakovas įrodymų nebuvimą nurodė atsiliepime į ieškinį, bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą klausė ieškovo, ar jis neketina teikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjęs teismas netgi sudarė galimybę ieškovui ir nustatė terminą pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, dėl ko buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau ieškovas prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė ir nurodė, kad neteiks ir pats sutiko pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Ieškovas prašyme dėl proceso atnaujinimo pats nurodo, kad apie būtinumą pateikti įrodymus, įskaitant ekspertizės aktą, jis sužinojo dar 2013 m. gruodžio 2 d., t.y. pirmojo parengiamojo posėdžio metu, kai tokią pareigą jam išsamiai išaiškino teismas, t.y. dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parengiamajame posėdyje. Ekspertizės aktas buvo surašytas 2014-01-30, t.y. šis dokumentas buvo ieškovo gautas dar iki pateikiant apeliacinį skundą ir buvo pateiktas kartu su juo, tačiau netgi apeliacinės instancijos teismas nematė pagrindo priimti ekspertizės aktą kaip naują įrodymą, motyvuodamas, kad jis pateiktas per vėlai ir jo pateikimo galimybė ir būtinybė buvo dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).
Apeliatas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę dėl kurios turi būti atnaujintas procesas byloje nurodo jo gautus 2014-01-30 UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ parengtą ekspertizės aktą Nr. 2014-01-30/1 ir 2014-02-13 UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengtą ekspertų išvadą. Tačiau yra visiškai akivaizdu, kad šios aplinkybės, o tiksliau vertinant – įrodymai, buvo pareiškėjui žinomi ir jo paties pateikti teismui dar šios bylos apeliacinio proceso metu kartu su apeliaciniu skundu, todėl niekaip negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl kurių galėtų būti atnaujintas procesas šioje byloje.
Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai šios bylos baigties neįtakoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą priėmė teisėtą ir teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti jo atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo.
Atmetus skundą iš jį padavusio asmens atsakovui priteistini 200 eurų patirtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) S. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 200 eurų bylinėjimosi išlaidų.