- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1745-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30001-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- S. F.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui S. F. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. F. ieškovo naudai 4000 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2012 metų kovo mėnesį sudarė žodinę sutartį su atsakovu dėl automobilio VOLVO–V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų, t. y. išlyginti automobilio lonžeronus, surinkti priekį iš kliento detalių, atlikti dalinį dažymą. Buvo sutarta, kad už darbą bus sumokėta 1500 Lt. Avansu sumokėta 1300 Lt. Aptarti darbai nebuvo atlikti, atsakovas atsisakė pašalinti trūkumus. Specialistų vertinimais, atsakovas automobilio dažymui pasirinko pačias pigiausias medžiagas, spalva parinkta netinkamai. Po nekokybiško dažymo, specialistai padarė išvadą, kad automobilį reikia perdažyti pilnai. Pagal preliminarius paskaičiavimus tai kainuotų 3500 Lt. Buvo kreiptasi į įvairias institucijas dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų. Buvo bandoma padaryti nekokybiško atsakovo darbo įvertinimą ne maisto prekių valstybinėje inspekcijoje, bet buvo atsisakyta. Dėl atsakovo veiksmų buvo patirtas psichologinis ir moralinis diskomfortas. Kadangi atsakovas nesuteikė tinkamų paslaugų, ieškovas prarado darbą, kadangi nuo 2012-03-30 turėjo pradėti dirbti Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungoje, atliekant darbą automobiliu. Organizacija nuo 2012-06-30 nutraukė sutartį, nes nebuvo sutvarkytas automobilis. Ieškovas neteko realaus 800 Lt darbo užmokesčio per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas S. F. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl automobilio remonto darbų – bamperio pritvirtinimo ir dalinio automobilio dažymo, t. y. nudažyti galinį sparną bei priekį. Ieškovui buvo pasiūlyta taip pat padaryti dažų perėjimą bei nupoliruoti automobilį. Bendra paslaugų kaina būtų buvusi 1800 Lt. Ieškovas pareikalavo tiesiog nudažyti automobilio atskiras dalis be dažų perėjimo ir atsisakė poliravimo. Ieškovas sumokėjo 1300 Lt ir liko skolingas 200 Lt. Ieškovas buvo įspėtas apie galimus spalvų skirtumus bei dažų nusėdimą, jei nebus atliktas dažų perėjimas ir poliravimas, tačiau ieškovas atsisakė dažų perėjimo ir poliravimo. Ieškovas užsiima panaudotų automobilių prekyba, todėl jam nereikėjo kokybiško darbo atlikimo. Ieškovas, teigdamas, kad atliko lanžeronų lyginimą namuose pats, patvirtina, kad ieškovas turi specialią įrangą automobiliams. Kadangi ieškovas daugiau nei vienerius metus naudojosi automobiliu, nereiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų, akivaizdu, kad darbų kokybė atitiko susitarimą. Jei pasitvirtintų aplinkybė, kad dažai nusėdo, šį trūkumą galima ištaisyti nupoliravus automobilį. Darbų kaina būtų 300 Lt. Nesuprantama, kuo remiantis, ieškovas reikalauja 4000 Lt žalos. Ieškovas pateikė tik lokalinę sąmatą, tačiau realių nuostolių patyrimo jis neįrodė. Žodiniu susitarimu nebuvo susitarta dėl viso automobilio dažymo. Darbo sutartis buvo sudaryta 2012-03-02, o pretenziją reiškė tik 2013 m. birželio mėnesį, todėl akivaizdu, kad darbo funkcijų nevykdė ne dėl automobilio remonto darbų. Netolygi automobilio spalva ir dažų nusėdimas negalėjo trukdyti atlikti darbo funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo šalys sudarė žodinį susitarimą dėl automobilio remonto darbų atlikimo, kuriuo susitarė dėl tokių konkrečių darbų: 1) suremontuoti bamperį (suvirinti ir nudažyti įbrėžimus), 2) pakeisti kairės pusės priekinį žibintą (keitimui žibintą atvežė ieškovas), 3) nudažyti variklio dangtį (atvežė ieškovas), 2 kairės ir dešinės pusės priekio sparnus, 2 kairės ir dešinės pusės galinius sparnus. Teismas nustatė, kad atsiimant automobilį, ieškovas pretenzijų dėl darbo kokybės neturėjo, darbus priėmė, sumokėjo už darbus 1300 Lt, o pas atsakovą dėl nekokybiškai, kaip nurodė pats ieškovas, nudažytų automobilio detalių kreipėsi tik 2013 m. pavasarį, t. y. kiek daugiau nei po metų. Teismas konstatavo, kad įrodymų, ar skiriasi ir kaip esminiai skiriasi automobilio dažytų detalių ir likusių detalių spalva, ieškovas teismui nepateikė. Ieškovas net neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės dėl automobilio poliravimo būtinumo. CK 6.663 str. nurodyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovo atlikti dažymo darbai buvo nekokybiški. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo teiginius dėl nekokybiškų dažymo darbų, pateikė įrodymus, kad dažai buvo parenkami kompiuteriu, t. y. specialia įranga specializuotoje bendrovėje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas nekokybiškai atliko automobilio detalių dažymo darbus, ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, pripažinęs, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, netenkino ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pirmojo teismo posėdžio metu, teismas nurodė ieškovui pagalvoti dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje, surasti ekspertus, pasiūlyti jų kandidatūras ir išsiaiškinti ekspertizės kainą. Ieškovas iki antrojo teismo posėdžio bandė surasti ekspertus, skambino visiems į teismo ekspertų sąrašą įtrauktiems teismo ekspertams, tačiau ieškovui buvo nurodyta, jog teismo ekspertai šios kategorijos ekspertizių, tikslu nustatyti nekokybiškų darbų faktą, neatlieka. Antrojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė teismui, jog nei vienas į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas tokio pobūdžio ekspertizių neatlieka ir paprašė skirti papildomo laiko, kad ieškovas galėtų pasiaiškinti, ar nėra privačių juridinių ar fizinių asmenų, kurie turi tokių ekspertinių žinių ir gali atlikti tokio pobūdžio ekspertizes. Teismas neleido ieškovui įrodyti ieškinio reikalavimų, neleido ir nesuteikė galimybės nustatyti ir išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio ekspertizių neatlieka privačios įstaigos ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, todėl dėl išimtinai ieškovo nesuspėjimo iki antro teismo posėdžio pateikti ekspertinių žinių reikalaujantį rašytinį įrodymą ir tuo patvirtinti savo reikalavimo pagrįstumą, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį. Pažymi, jog ieškovui pavyko surasti privačią ekspertinę įstaigą, kuri atliko ekspertizę, pateikė išvadą ir konstatavo, jog atsakovo atlikti automobilio detalių dažymo darbai buvo atlikti nekokybiškai, t. y. ne tik pats darbas atliktas nekokybiškai ir ne pagal reikalavimus, tačiau ir tai, jog automobilio detalė buvo perdažytos netinkama spalva: atsakovas į bylą buvo pateikęs rašytinį įrodymą, jog perdažė spalva, kurios kodas 613 – neefektinė tamsiai mėlyna spalva, kai ekspertai nustatė, jog automobilio detalės privalėjo būti perdažytos spalva, kurios kodas 613-46 – violetine spalva. Šioje byloje iš ieškovo, kurio neatstovavo profesionalus teisininkas ir kuris nežino lietuvių kalbos, buvo nepagrįstai atimta galimybė ir nepagrįstai nesuteikta galimybė, skiriant papildomai laiko, pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiantį ekspertinį vertinimą. Teismas klydo, jog nėra subjektų, kurie galėtų atlikti tokio pobūdžio nekokybiškų darbų nustatymo įvertinimą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu sąlygų. Ieškovo prie šio apeliacinio skundo pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – konstatuota pridedamame ekspertizės akte. Tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys – konstatuota ekspertizės akte. Ieškovas pateikė patirto nuostolio dydį patvirtinančius įrodymus, ieškovas įrodė atsakovo atžvilgiu kylančią sutartinę civilinę atsakomybę, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintinas visiškai. Taip pat nurodo, kad dėl atsakovo atlikto ieškovo teisių pažeidimo, ieškovas patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo patirtą ir reikalaujamą visą turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas S. F. atsiliepimu į ieškovo A. Z. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2014-01-30 Autotechninės ekspertizės aktas Nr. 2014-01-30/1 neatitinka įrodymų priimtinumo ir leistinumo reikalavimų. Ieškovas žinojo ir turėjo visas galimybes laiku pateikti jo ieškinį pagrindžiančius įrodymus, jų būtinybė atsirado ne po teismo sprendimo priėmimo, jis tą suprasti turėjo jau gavęs atsiliepimą į ieškinį, be to, teismas labai aiškiai jam išaiškino reikalingumą pateikti įrodymus, tačiau jis savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, nebuvo aktyvus, todėl teismas, neturėdamas absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus bei aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti į naujai pateiktą įrodymą, pateikti savo įrodymus, paneigiančius ekspertizės aktą, užduoti klausimus jį parengusiam asmeniui, jis nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ištirtas, atsakovas net nematė automobilio, dėl kurio vyksta ginčas, todėl neturi žinių, ar ekspertizės aktas iš tiesų atspindi realią situaciją ir nustatyti defektai iš tiesų egzistuoja, ar jie atsirado dėl atsakovo atliktų dažymo darbų. Patenkinus prašymą ir priėmus naują įrodymą apeliacinėje instancijoje būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Pažymi, jog ekspertizės aktas parengtas netinkamai, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jame padarytos išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, todėl jis negali būti vertinamas, kaip tinkamas įrodymas. Asmens, parengusio ekspertizės aktą, kvalifikacija nėra žinoma, todėl neaišku, ar jis turi reikiamų specialių žinių šioje byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, išvadoms padaryti, todėl jis neatitinka CPK 212 str. ekspertui nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad ekspertizės išvada duota dėl detalių, kurių atsakovas net nedažė, netinkamo nudažymo (Akto 2 punktas: „ant priekinio bei galinių bamperių matomas „apelsinų žievelės“ efektas“, nors atsakovas galinio bamperio išvis neremontavo). Nesuprantama, kokiu būdu ekspertizės aktą parengęs asmuo išvis nustatė, kokie darbai buvo atlikti būtent atsakovo, ir kuo remiantis jis teigia, kad būtent atsakovo atlikti darbai atlikti nekokybiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo darbų atlikimo iki ekspertizės akto parengimo praėjo daugiau negu dveji metai, automobilis galėjo būti perdažytas kitų asmenų. Taip pat pažymi, jog ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų (kokie neteisėti veiksmai buvo padaryti, kokie teisės aktai pažeisti), priežastinio ryšio tarp atliktų darbų ir kokybės trūkumų, nuostolių fakto ir jų dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad automobilio detalės buvo nudažytos nekokybiškai, nes šie argumentai grindžiami naujais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismas negali priimti ir nagrinėti (t. 2, b.l. 115-127 ). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų ieškovas neteikė pirmosios instancijos teisme. Negalima sutikti su apeliantu, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti ieškinyje išdėstytas aplinkybes tenka ieškovui (CPK 178 str.). Reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti (t. 1, b.l. 13), o taip pat 2013-12-02 teismo posėdyje išaiškino ieškovui A. Z. jo pareigą pateikti įrodymus, įskaitant jo teisę prašyti skirti teismo ekspertizę, ir abiem atvejais suteikė protingą terminą įrodymams pateikti. Taigi būtinybė pateikti įrodymus negalėjo atsirasti apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovo pareiga pateikti įrodymus egzistavo ir ieškovui buvo tinkamai su vertėjo pagalba išaiškinta jau pirmosios instancijos teisme. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos 2014-01-08 teismo posėdyje nepateikė įrodymų, todėl pagal CPK 314 straipsnį negali jais remtis apeliacinės instancijos teisme.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis turėjo būti nudažytas violetine spalva. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktos UAB „Silda“ pažymos matyti, kad automobilio spalvos kodas yra 613, t.y. tamsiai mėlyna spalva (t. 1, b.l. 65). Ieškovas apeliaciniame skunde neigia pastarąjį įrodymą ir tvirtina, kad ekspertai nustatė, jog automobilis turėjo būti dažomas violetine spalva. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovo apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų, todėl ieškovas negali remtis Transporto mokslinio tiriamojo centro autotechninės ekspertizės aktu Nr. 2014-01-30/1(t. 2, b.l. 1-15). Kita vertus, apeliantas nesąžiningai bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nes priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, ekspertizės akte pateikiamos išvados ne paneigia, bet kaip tik patvirtina UAB „Silda“ pažymoje nurodytus duomenis, t.y. kad automobilio spalva pagal kodą turi būti - tamsiai mėlyna (ekspertizės akto 3-4 punktai ).
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio ir šio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius būtinas civilinės atsakomybės nuostolių forma sąlygas – visų pirma žalą, tada neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tiek žalos faktą ir jos dydį, tiek ir neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio faktus privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005). Teismas pripažinęs, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, sprendime aiškiai nurodė, kad netenkina ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo. Kaip minėta, šioje byloje ieškovas apskritai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. kad atsakovo veiksmais jam buvo padaryta žala, todėl pasisakyti dėl žalos dydžio nebuvo pagrindo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas S. F. pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt (t. 2, b.l. 48-49). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo apeliacinio skundo turinį ir apimtį (t. 2, b.l. 42-47), bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš ieškovo A. Z. atsakovo S. F. naudai priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. Z. atsakovo S. F. naudai 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.