Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-272-312/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-24
Bylos Nr.
1S-272-312/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-272-312/2017(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir A. B. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi subendrinta A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi, paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 16 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi, tenkinus Vilniaus pataisos namų teikimą dėl bausmių subendrinimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir A. B. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirti kuo švelnesnę bausmę.

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas, bendrindamas bausmes, vadovavosi ne teisingumo principu, o ankstesniais A. B. teistumais. Paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta. A. B. nuteistas už vagystes, o ne už sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, bendrindamas A. B. paskirtas bausmes, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatas, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias asmuo yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje minimų nuosprendžių, kuriais paskirtos bausmės buvo subendrintos, priėmimo.

Nuteistojo skunde nurodomo BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kuriame numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, nagrinėjamu atveju, taikyti nėra teisinio pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi buvo bendrinamos nuteistajam A. B. skirtingais įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, tokiu atveju, padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Nors BK idealiosios ir realiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos tiesiogiai nesuformuluotos, tačiau jas galima atskleisti pagal baudžiamojo įstatymo prasmę. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelis nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2010).

Atsakant į nuteistojo argumentus dėl per griežtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimo, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-316/2009, 2K-7-686/2006). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-578/2012).

Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas prie griežtesnės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėjo švelnesnės bausmės dalį. Parenkant bausmės dalį bei skiriant subendrintą bausmę nuteistajam, atsižvelgiama į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį bei darymo intensyvumą, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, taip pat atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbęs, darbo biržoje neregistruotas, neturėjęs nuolatinės gyvenamosios vietos, baustas administracine tvarka, kas, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas subendrintos bausmės dydis yra adekvatus tiek nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek jo asmenybei. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus pažymėtina, kad ankstesni nuteistojo teistumai yra ne vienintelė aplinkybė, į kurią yra atsižvelgiama bendrinant paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau visumoje su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat yra vertinama. Tuo atveju, jei A. B. būtų buvęs teistas už sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą, atitinkamai keistųsi ir jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai. Tai, šiuo atveju, nėra argumentas, švelninantis nuteistojo teisinę padėtį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo A. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str.,

nutaria:

Nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė