Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. A2-1-370/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
A2-1-370/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. J., Ž. V., G. V.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1-370/2014Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00090-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.2.7; 130.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Danguolė Martinavičienė (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalia Kačinskienė ir Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011 pagal pareiškėjų Ž. V. ir G. V. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį dėl globos skyrimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registras 2011 m. balandžio 26 d. priėmė nutartį byloje Nr. NJ10C00170, kuria skyrė specialią vaiko S. V. globą G. V. ir Ž. V. nuo 2011 m. balandžio 26 d., taip pat suteikė teisę G. V. ir Ž. V., S. seneliui iš tėvo pusės ir močiutei, išsivežti S. V. iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos į Lietuvą, kur ji nuolat gyventų su seneliais iš motinos pusės Lietuvoje, leido atskleisti šios bylos dokumentų turinį G. V. ir Ž. V., leido atskleisti S. medicininius įrašus G. V. ir Ž. V..

Šalies argumentai

Pareiškėjai Ž. V. ir G. V. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas, netikrindamas šio procesinio sprendimo nepripažinimo pagrindų, 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. 2014 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo inter alia prašo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011 ir įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu; panaikinti minėtą Lietuvos apeliacinio teismo procesinį sprendimą ir priimti naują nutartį; nagrinėti bylą pakartotinai, šiuo tikslu sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Šiuo prašymu pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti įvairius prašyme nurodomus dokumentus bei įrodymus ir kt. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia tuo, jog, pareiškėjo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi išsprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – pareiškėjo – materialiųjų teisių ir pareigų bei naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 p.). Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. birželio 13 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014, naujai paaiškėjo ta aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, išsprendė dėl į bylą neįtraukto V. J. materialiųjų teisių ir pareigų, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų saugomas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti prašymą.

Prašyme keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje išspręstas kitos ES valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas.

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin reikšmingoms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šis proceso teisės institutas neturi ir negali būti priemonė asmenims, kurių netenkina bylos baigtis, siekti pakartotinai išspręsti ginčą, galbūt, savo naudai, arba siekti kitokių panašaus pobūdžio teisinių pasekmių, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip proceso koncentracija ir ekonomiškumas, protingumas, galutinis įsiteisėjusio teismo sprendimo pobūdis, šalių procesinis lygiateisiškumas ir kt. Šis proceso įstatyme numatytas instrumentas yra išimtinio pobūdžio, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Iš pareiškėjo prašyme formuluojamų argumentų turinio matyti, jog šiame dokumente pareiškėjas V. J. nurodo du: CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu) ir to paties straipsnio 1 dalies 7 punkte (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus.

Pirmasis pareiškėjo nurodomas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje – atnaujinimo galimybė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) – egzistuoja tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad jo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šis pagrindas gali būti taikomas, kai šios faktinės aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Procesas išnagrinėtoje byloje antruoju pareiškėjo nurodomu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu – pagrindu gali būti atnaujinamas dėl to, kad nustatoma, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas V. J., kaip minėta, nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. birželio 13 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014, paaiškėjo naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui. Pareiškėjo teigimu, paaiškėjo tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs 2011 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011, išsprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pareiškėjo prašyme nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų yra išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1-381/2012, kurioje teismas konstatavo, jog negalima daryti išvados, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria pripažinta ir leista vykdyti Lietuvoje Jungtinės Karalystės teismo nutartis, buvo tiesiogiai pasisakyta dėl V. J. teisių ar jo pareigų, kad šiuo sprendimu jam buvo sukurta teisių ar pareigų arba kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pasisakyta ir dėl kitų reikalavimų, kuriuos pareiškėjas pakartotinai kelia prašyme – išaiškinta, jog galimas tik tokio procesinio sprendimo, kuris yra vykdytinas dokumentas, vykdymo sustabdymas, tuo pačiu išaiškinant, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011, negali būti pripažinta vykdytinu dokumentu, o Jungtinės Karalystės teismo sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio teismo sprendimas dėl asmens teisinio statuso, apskritai nereikalaujantis vykdymo veiksmų ir kt. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jau yra išaiškinta, kad vykdymo veiksmų sustabdymas tokio pobūdžio bylose negalimas, nes jose nėra priverstinio vykdymo reikalaujančių veiksmų ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria, kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu, remiasi pareiškėjas, apskritai nėra susijusi su vaiko globos klausimais, nes joje buvo sprendžiamas tik sutartinių netesybų sumažinimo klausimas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, jog pareiškėjo prašyme formaliai nurodoma, jog aplinkybės, pareiškėjo teigimu, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, paaiškėjo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. birželio 13 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014, pareiškėjo prašymo esmė, juose keliami klausimai bei nurodomos faktinės aplinkybės savo esme yra tapatūs ankstesniame pareiškėjo prašyme dėstomoms aplinkybėms, dėl kurių jau buvo išspręsta ir pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1-381/2012. Todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo vertintinas kaip pareikštas pakartotinai. Atsižvelgiant į CPK 374 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, jog pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas, pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 374 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 365 straipsnio 1 dalimi, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 369 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 374 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011.

Teisėjos Danguolė MartinavičienėDalia KačinskienėNijolė Piškinaitė