Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Panaikinti Lietuvos Respublikos Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotojos 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateiktą pažymą Nr.4;

Pripažinti VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį pastato, kurio unikalus Nr.3896-7009-4010, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė naudojimo paskirtis nurodyta kaip ,,Gyvenamoji(vieno buto pastatai)“, negaliojančiu;

Panaikinti 2014 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1776 ,,Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalį, kuria J. P., kaip XI eilės pretendentui, yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės;

bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

B. P., ir O. D., tėvo J. P. tėvai J. P. ir O. P. iki 1945 - 1947 m. įvykdytų trėmimų, jų žūties partizaninėse kovose ir nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė du 9,87 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus. G. J. P. priklausiusio sklypo 1918 m. buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), pradžios mokykla, kuri sovietmečiu buvo perstatyta ir 1975-08-08 Varėnos rajono vykdomojo komiteto Valstybinės priėmimo komisijos aktu pripažinta tinkama naudoti.

1996-05-23 Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 290 ir sprendimu Nr. 38-1706 Ieškovių tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į du 9,87 ha bendro ploto (atskirai - po 8,93 ir 0,94 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie iš esmės atitiko 1931 m. sudarytą teritorijų planavimo dokumentą. 1996-06-27 Ieškovės paveldėjo po 1/2 šio turto dalį. Nuosavybės atkūrimo Ieškovių tėvui metu Mokykla priklausė A. G., kuris šį pastatą įgijo iš A. Š., o 2001-07-05 Mokyklą įsigijo J. P.. 2005-08-04 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 38-20666 mirusiai J. P. motinai A. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į namų valdos sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinta ne natūra, o perkelta į aplink J. P. valdomą Mokyklą esantį 0,51 ha žemės sklypą (t.y. į privatų Ieškovių sklypą). Vis dėlto pati Alytaus apskrities viršininko administracija vėliau nustatė, kad A. P. nuosavybės teisė šioje vietoje atkurta neteisėtai, nes ši teisė atkuriama tik į paties asmens naudojamus namų valdos žemės sklypus, taigi atkūrimo aktas pačios institucijos 2009-01-23 buvo panaikintas. Tuomet 2006-05-02 J. P. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą jam suformuoti namų valdos sklypą.

Lietuvos Respublikos teismams tenkinus Varėnos rajono apylinkės prokuratūros ieškinį, susiklostė tokia situacija, jog Trečiasis asmuo J. P., šiuo metu turėdamas nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esantį Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o paskirtis VĮ „Registrų centro" duomenimis - gyvenamoji, įgijo galimybę suformuoti namų valdos sklypą šalia esančio Pastato Ieškovių protėvių valdyto ir joms atkurto bei 12 metų valdyto žemės sklypo sąskaita vien dėl to, kad niekas neginčijo Pastato paskirties keitimo teisėtumo, nors jokių dokumentų dėl šio Pastato paskirties keitimo nebuvo ir nėra. Tai reiškia, kad teismų sprendimais buvo įteisinta tokia faktinė padėtis, kai esant akivaizdžių įrodymų dėl niekuomet nepakeistos Mokyklos paskirties, sąžiningi asmenys - šiuo atveju Ieškovės, valdančios žemės sklypą, į kurį patenka J. P. siekiamas suformuoti namų valdos sklypas - prarado galimybę nuosavybės teise valdyti dar jų tėvui J. P. atkurtą 0,4863 ha minėto 8,93 ha ploto žemės sklypo dalį. Akcentuotina, jog tokią teisę J. P. įgijo nepaisant to, jog prieš tai minėtame civiliniame ginče nei jis pats, nei kiti byloje dalyvavę asmenys nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio Pastato paskirties keitimą iš negyvenamosios (visuomeninės) į gyvenamąją.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad žemė aplink Pastatą niekada neatitiko nė vieno iš aukščiau paminėtų kriterijų, kadangi:

ii) nėra jokių duomenų, kad aplink Pastatą kada nors buvo suformuota ar bent ketinta suformuoti namų valda (tai patvirtina ir dabartinio Pastato savininko kreipimasis dėl jos suformavimo tik 2006 m. gegužės 2 d.);

iii) nėra duomenų ne tik apie tai, jog Pastatui bandymams ar kitoms mokslo reikmėms kada nors buvo suteiktas koks nors sklypas ar kad jis apskritai, Mokyklai nuo 1985 m. nustojus veikti, šioms reikmėms buvo reikalingas - tai patvirtina ir faktas, kad pažymos apie šio ploto poreikį nepateikė nei Žemės ūkio ministerija, nei kitos suinteresuotos ministerijos ir valstybinės tarnybos;

iv) nėra jokių duomenų apie tai, kad Mokykla kada nors būtų buvusi perduota Perlojos bandymų stoties eksperimentiniam ūkiui, kuris būtų turėjęs teisę šiuo Pastatu disponuoti.

Nekilnojamojo turto registre egzistuojantis Pastato tikslinę naudojimo paskirtį įvardijantis įrašas „Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai)" buvo įrašytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.

Tarp šalių nėra ginčo, jog Pastatas, dėl kurio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties yra kilę pagrįstų abejonių, dar 1975 m. buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti, priimtas eksploatuoti ir naudojamas kaip Mokykla (tai patvirtina ir 2012-02-20 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo 6 lape nurodyti teiginiai: „J. P. įgytas gyvenamasis namas iki jis buvo parduotas A. Š. buvo mokyklos pastatas", tačiau, nors nė vienas iš daugybės Pastato savininkų niekada nėra kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl Pastato paskirties keitimo, šiuo metu Pastato paskirtis viešame valstybės registre nurodyta kaip gyvenamoji. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir oficialus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, kuriame nurodoma, kad nei buvę, nei esami savininkai dėl Pastato, kurio unikalus Nr. 3896-7009-4010, rekonstrukcijos ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo į šią instituciją nėra kreipęsi, taip pat jie įstatymų nustatyta tvarka nėra kreipęsi gauti pažymų apie statinio statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, taip pat nėra žinių, ar šie pastatai pripažinti tinkamais naudoti, t. y. nurodyti pastatai yra nelegalūs. Vadinasi, ir pats Mokyklos tapimas gyvenamuoju namu yra neteisėtas, nes jokių duomenų, kada šis Pastatas perstatytas iš Mokyklos, Nekilnojamojo turto registre nėra, jie nebuvo pateikti ir įregistruoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Pastato perstatymo faktą patvirtina ir paties J. P. paaiškinimai, kuriuos teikdamas jis yra nurodęs, jog namą jau pirko „su sumažintais langais", „pakeitė stogą" ir kt. Pažymėtina, jog dėl šių veiksmų ir savavališkos statybos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. lapkričio 8 d. trečiajam asmeniui surašė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1996-05-23, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu, Pastatas nuosavybės teise priklausė A. G., kuris Pastatą buvo įsigijęs iš A. Š.. Vėliau A. G. Pastatą pardavė V. G., o V. G. 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pastatus perleido trečiajam asmeniui J. P.. Kaip minėta, ankstesnėje tarp šalių vykusioje byloje nustatyta, kad J. P. įgytas gyvenamasis namas, iki jis buvo parduotas A. Š., buvo mokyklos pastatas. Iš 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimo taip pat matyti, kad A. Š. iš Varėnos rajono Perlojos eksperimentinio ūkio nupirko 2-jų aukštų mūrinį pastatą (taigi jokiu būdu ne gyvenamąjį namą). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų banke šis pastatas nuo 1992-09-30 yra nurodomas kaip gyvenamasis namas. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog Pastato paskirtis iš negyvenamosios (visuomeninės) į gyvenamąją galėjo būti pakeista tik 1992-05-29 - 1992-09-30 laikotarpiu, t. y. per 4 mėnesius nuo Pastato nuosavybės perėjimo privačiam fiziniam asmeniui.

Remiantis nurodytu laikmečiu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, per nurodytą 4 mėnesių (1992-05-29 -1992-09-30) laikotarpį Pastato savininkas, siekdamas pakeisti bei vėliau - įregistruoti jau pasikeitusią Pastato paskirtį, privalėjo atlikti ne vieną vienas paskui kitą sekantį veiksmą: 1) Pastato savininkas turėjo pateikti prašymą išduoti leidimą pertvarkyti Pastatą; 2) gauti tuo metu buvusių savivaldos institucijų (šiuo atveju Varėnos rajono savivaldybės) leidimą, o norint jį gauti - miesto (rajono) vyriausiajam architektui turėjo būti pateikiami Pastato nuosavybės teisę įrodantys dokumentai ir Pastato pertvarkymo projektas, kurių pagrindu buvo išduodamas savivaldos institucijos leidimas; galiausiai, gavus tokį leidimą ir jį įregistravus, 3) pagal pertvarkymo projektą turėjo būti vykdomi statybos darbai, kurių kontrolę tuo metu vykdė Valstybinė statybos inspekcija; 4) užbaigus darbus, kadastro duomenų bylą su Valstybinės statybos inspekcijos išvada apie pastato pripažinimą tinkamu naudoti reikėjo pateikti tuometiniam Inventorizavimo biurui (nuo 1991-07-25 pastatus, statinius ir butus registravę bei registravimo pažymėjimus išduodavę valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai; žr. 1991-07-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo" 3 punktą).

Be kita ko, 1992-05-29 - 1992-09-30 laikotarpiu kadastro duomenų pasikeitimai buvo fiksuojami vadovaujantis tuo metu galiojusiais 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtintais Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniais nurodymais, kurie numatė, kad kartu su nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais turi būti pateikta ir kadastro duomenų byla. Tokia byla, kaip minėta, buvo parengta tik 1992-09-30, kurioje jau buvo užfiksuotas gyvenamasis namas, tačiau nei joje, nei VĮ „Registrų centro" Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/59636 nėra užfiksuota jokių duomenų apie keičiamą Pastato paskirtį. Vadovaujantis tuo, jog VĮ „Registrų centras", 1997 m. pab. perėmusi VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro" teises ir pareigas, galimai įregistravo įrašą apie pasikeitusią Pastato paskirtį nesilaikydama teisės aktų reikalavimų bei neįsitikinusi, ar Pastato savininkas pateikė visus su aptariamu įrašo pakeitimu reikalingus dokumentus.

Iš to nuosekliai seka, kad nesant nei Pastato pertvarkymo projekto, nei išduoto statybos leidimo, Lietuvos Respublikos Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio pavaduotoja (netgi ne pats viršaitis) neturėjo jokio teisinio pagrindo 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateikti pažymos Nr. 4 (toliau - Pažyma), kad „Pagal Varėnos apylinkės ūkinę knygą Nr. 10, asmen. sąsk. Nr. 1383 dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal nuosavybės teisės liudijimą <...> užregistruotas A. Š. vardu <...>"", nes gyvenamojo namo toje vietoje niekada nebuvo nei teisine, nei faktine prasme. Tai reiškia, kad, viena vertus, Pažyma yra neteisėta dėl joje nurodytų neteisingų duomenų (dėl to, kad Mokyklos paskirtis taip ir nebuvo pakeista), kita vertus -neaišku, ar: i) viršaičio pavaduotoja O. M. turėjo įgaliojimus apskritai rašyti panašaus pobūdžio pažymas, o jei ir turėjo, kuo remdamasi tai darė; ii) ar Alytaus inventorizacijos biurui pakako vien šios Pažymos, kad Mokykla būtų įregistruota kaip gyvenamasis namas. Labai realu, kad Pažyma buvo pateikta vien dėl to, jog Alytaus inventorizacijos biuras suabejojo ir kitu jam pateiktu dokumentu -1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimu, ant kurio nėra nė vieno atsakingo subjekto parašo.

Taigi, esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, 1994 m. sausio 10 d. Alytaus inventorizacijos biurui pateikta Pažyma Nr. 4 privalo būti panaikinta.

Apibendrinant galima teigti, jog šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Pastato tikslinę paskirtį neatitinka dokumentų, kurių pagrindu turėtų būti šie duomenys įrašyti, kadangi tokie dokumentai iš viso neegzistuoja: dėl Pastato paskirties keitimo nebuvo kreiptasi nė į vieną valstybinę instituciją, ir juo labiau nėra duomenų, jog šis Pastatas buvo rekonstruojamas. Dėl šios priežasties Nekilnojamojo turto registre Pastato tikslinę naudojimo paskirtį įvardijantis įrašas „Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (vieno buto pastatai)" turi būti pripažintinas negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu, ieškovės palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė B. P. nurodė, kad iš pradžių tame pastate buvo mokykla, vėliau zefyrų kepykla, po to – autoservisas. 1992 metais, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė , ten buvo gyvenamasis namas, lakstė visokie pijokai, tačiau ten niekas negyveno. B. P. nurodė, kad jau nagrinėjant ir ankstesniąją bylą dėl žemės, buvo kalbama apie pastato paskirtį, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Ieškovė O. D. nurodė, kad raštu tokių reikalavimų nereiškė.

1996 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso J. P. įstatyminėms įpėdinėms B. P. ir O. D.. Paaiškėjus, kad į šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotą buvo įtrauktas ir nuosavybės teisių atkūrimo metu A. G. priklausiusių statinių (pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) eksploatacijai būtinas žemės plotas, buvo konstatuota, kad Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 38-1706 yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Dėl to buvo inicijuotas šio sprendimo dalies panaikinimas, ginant viešąjį interesą, teismine tvarka.

Ieškovės nurodo, kad J. P. įgytas pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas neteisėtai, nes iki jo pardavimo A. Š. tai buvo mokyklos pastatas, nors byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad pastatas iki pat jo pardavimo A. Š. pagal paskirtį buvo naudojamas kaip mokykla. Priešingai, Ieškovės savo ieškinyje nurodo, kad ginčo pastatas kaip mokykla nustojo veikti nuo 1985 metų (ieškinio lapas 5 iii) pastraipa), ginčo pastato patalpose buvo vykdoma įvairi veikla, t. y. šiame pastate buvo vykdoma gamybinė, ūkinė - komercinė ir kt. veikla. Taigi, Ieškovės pačios patvirtina, kad ginčo pastatas jau seniai buvo naudojamas ne pagal paskirtį ir iš byloje esančių Ieškovių pateiktų dokumentų negalima nustatyti kas, kada, kaip ir kokiai paskirčiai naudojo ginčo pastatą.

Pažymėtina tai, kad A. Š. 2- jų aukštų mūrinį pastatą įsigijo iš (duomenys neskelbtini), vykdant valstybinio turto privatizavimą pagal 1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo Nr.I-1115 nuostatas, t. y. aukciono būdu ir jam 1991 m. gegužės 29 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Šio dokumento pagrindu, VĮ Registrų centras 1992 m. rugsėjo 30 d. atliko pastato teisinę registraciją. Pastatų teisinė registracija atlikta vadovaujantis tuomečiais reikalavimais ir teisės aktais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 str., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovės teigia, kad vykdant pastato registraciją ir keičiant jo paskirtį, pagal 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 937 punktą 18.5 buvo privalomas savivaldos institucijos leidimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis A. Š. teisę į Pastatą išduotas 1992 m. gegužės 29 d., ginčo Pastatas Registrų centre, atlikus kadastrinius matavimus, įregistruotas 1992 m. rugsėjo 30 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 937, įpareigojantis pastato eksploatavimo paskirties keitimą derinti su savivaldos institucija ir gauti jos leidimą, įsigaliojo tik 1993 m. sausio 11 d., t. y. po jo paskelbimo Valstybės žiniose (Žinios, 1993 Nr.1-13, 1993-01-10).

Priimant ir vertinant šį Ieškovių argumentą, visų pirma būtina objektyviai įvertinti tai, kad Ieškovės savo ieškinio reikalavimus grindžia teisės aktu, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo vėliau nei Nekilnojamojo turto registre atlikta ginčo pastato teisinė registracija A. Š. vardu ir pastatas įregistruotas gyvenamuoju namu. Todėl juo vadovautis nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - pastatas), vadovaujantis 1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu Nr. I-1115 (toliau - Privatizavimo įstatymas) buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Sutinkamai su Privatizavimo įstatymo nuostatomis valstybinio turto privatizavimą įgyvendino Centrinė privatizavimo komisija bei jai pavaldžios miestų ir rajonų privatizavimo komisijos. Privatizavimo komisijos ir tarnybos buvo laikini organai, sudaryti tik Privatizavimo įstatyme nustatytiems uždaviniams įgyvendinti. Pagal šį įstatymą valstybinis turtas buvo privatizuojamas: 1) parduodant privatizavimo objektus aukcione; 2) skelbiant viešąjį akcijų pasirašymą. Objektus privatizavimui parengdavo įmonių, įstaigų administracijos, steigėjai ar kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai, kurių reguliavimo sferoje buvo privatizavimo objektas.

Kaip matyti, iš teismui pateikto Ieškinio turinio, ieškovės, ginčydamos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimą, siekia įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra. Ieškovės nurodo, kad nuginčijus ginčo pastato paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, J. P. naudojamas žemės sklypas nebūtų priskiriamas išperkamiems ir natūra negrąžinamiems žemės plotams, kadangi šio žemės sklypo paskirtis nebūtų namų valdos.

Tokia ieškovių pozicija yra neteisinga ir su ja nesutiktina, nes Ieškovės ir toliau neturės jokio teisinio pagrindo reikalauti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį po ginčo pastatais, natūra. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas žemė yra valstybės išperkama ne tik tuomet, kai ji kaimo vietovėje yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, bet ir užimta visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, taip pat suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms. Mano, kad ieškovių ieškinys šioje civilinėje byloje turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nesukels ieškovėms materialiųjų teisinių pasekmių.

Teismo posėdžio metu atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovė ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Atsakovės atstovė paaiškino, kad kol nebuvo reikalavimo registruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, jis buvo registruojamas seniūnijose ūkinėse knygose. Ieškovių ginčijamoje pažymoje esantys duomenys visiškai atitinka duomenis esančius pirminiame dokumente, t. y. ūkinėse knygose, todėl neaišku, kokiu pagrindu ši pažyma turi būti ar galėtų būti pripažinta negaliojančia. Ši pažyma nesusijusi su pastato įregistravimu registre, nes ji buvo išduota 1994 metais, o ginčo pastatas nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruotas 1992 metais. Nuosavybės teisės liudijime, išduotame A. Š. buvo nurodyta, kad jis įgijo pastatą (tačiau pastato paskirtis neįvardinta). Ūkinėse knygose ir vėlesniuose sandoriuose jau buvo nurodoma, kad tai gyvenamasis namas ir toks faktas buvo įregistruotas registre.

Atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepime nurodė, jog atsižvelgdami į teismo pateiktus dokumentus, išnagrinėjo nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis daiktas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis bei nustatė, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis - gyvenamoji, nekilnojamojo daikto pavadinimas - gyvenamasis namas, adresas - (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registras Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai buvo atlikti 1992-09-30 pil. Š. A. prašymu bei įregistruotos nuosavybės teisės pagal 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimą.

Pažymi, kad VĮ ,,Registrų centras“ nei archyvinių dokumentų nei duomenų, jog ginčo objektas buvo mokykla, neturi.

Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Varėnos rajono Varėnos apylinkės viršaičio 1994-01-18 pažyma Nr. 4 nurodo, kad ginčo objektas yra gyvenamasis namas.

Nuo šio nekilnojamojo daikto bei teisių į jį įregistravimo momento praėjo daugiau kaip 20 metų bei įvyko ne vienas nuosavybės teisės perleidimo sandoris (1994-10-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GDM7-6190, 1998-04-07 turto pardavimo be varžytinių aktas, 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4711 V), kuriuose taip pat nurodoma, kad perleidžiamas gyvenamasis namas. Todėl akivaizdu, jog negali būti pažeistos sąžiningo įgijėjo teisės nepagrįsto ieškinio pagrindu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu visi duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998-01-01 buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą be atskiro jų revizavimo, t. y. vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo reikalavimus.

Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini).:

- gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1967 statybos m.);

- ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 statybos m.).

Minėtos archyvinės bylos duomenimis, t. y. statinių išdėstymo plane yra nurodytas faktiškai naudojamas žemės sklypas - 5204 kv. m., tačiau duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra minėti nekilnojamieji daiktai, bei daiktinių teisių į jį įregistravimą, neturi.

Informuojame, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-01-19 duomenimis žemės sklypas (8, 9300 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise įregistruotos po 1/2 dalį pil. O. D. ir B. P. vardu (pagrindas: 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

VĮ Registrų centro Alytaus filialas (teritorinis registratorius) neatliko jokių veiksmų, pažeidžiančių ieškovių teisėtus interesus, todėl VĮ Registrų centras šioje byloje yra netinkamas atsakovas.

VĮ ,,Registrų centras“ atstovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Viešajame registre yra tik išviešinami duomenys, pateiktų dokumentų pagrindu. Tuo metu kai buvo atliekama pirmoji ginčo pastato registracija, dar veikė inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras. Duomenys iš šios duomenų bazės buvo tik perkelti į NT registrą ir jie laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti. Registro atsakomybė yra tokia, kad padaryti įrašai registre atitiktų duomenis pateiktuose dokumentuose.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog šiuo atsiliepimu dėl ieškinio reikalavimų pasisako tik tiek, kiek tai susiję su žemės sklypu, kuriame stovi ginčo statinys.

Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (ankstesnėje civilinėje byloje) kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti Alytaus apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 38-1706 dalį dėl nuosavybės teisių J. P. į 0,4863 ha namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atkūrimo, kuriame yra dabartiniam savininkui J. P. nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir panaikinti Varėnos rajono l-ojo notarų biuro notarės atsakovėms B. P. ir O. D. 1996 m. birželio 27 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 937V dėl minėtojo 0,4863 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

2013 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje buvo gautas J. P. prašymas suformuoti 0,51 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį J. P. galėtų išsipirkti iš valstybės. Tuo metu jau buvo įsiteisėję teismo sprendimai dėl žemės sklypo.

Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1776 „Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo" (toliau - Žemėtvarkos projektas), J. P., kaip XI eilės pretendentui, yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės.

Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypo paskirtis yra nustatoma atsižvelgiant į pastatų, esančių tame žemės sklype, nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo" 16 punktu žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, yra nustatoma naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Taip pat pažymėtina, kad teismine tvarka nuginčijus ar teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus ginčo statinio paskirtį atitinkamai būtų keičiama ir šio pastato eksploatacijai reikalingo žemės sklypo paskirtis.

Kaip matyti iš teismui pateikto Ieškinio turinio, ieškovės, ginčydamos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskirties keitimą, siekia įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji:

kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Vyriausybė (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad turto grąžinimas natūra yra tik vienas nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Įstatymų leidėjui pasirinkus ribotą restituciją, piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, kurių parinkimą lemia ne tik pretendentų pageidavimai, bet ir objektyvios aplinkybės (dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių atsiradusios kliūtys grąžinti turtą natūra ar atlyginti lygiaverčiu turtu). Dėl to piliečio, atitinkančio Atkūrimo įstatyme nustatytus reikalavimus nuosavybės teisėms atkurti, valios išreiškimas dar nereiškia, kad būtent jo pageidaujamu būdu nuosavybės teisės jam ir bus atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012). Konstitucinio Teismo priimtuose nutarimuose ne kartą (1994 m. gegužės 27 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d.) pabrėžta, kad nuostata, jog negalint turto grąžinti natūra, skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovių subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra galėtų būti įgyvendinta tuo atveju, jeigu žemės plotas, reikalingas ginčo pastato su priklausiniu eksploatacijai, nebūtų valstybės išperkamas.

Ieškovės ieškinyje nurodo, kad nuginčijus ginčo pastato paskirtį, šiuo metu įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, J. P. naudojamas žemės plotas nebūtų priskiriamas valstybės išperkamiems ir natūra negrąžinamiems žemės plotams, kadangi šio žemės ploto paskirtis nebūtų namų valdos. Nesutiktina su tokia ieškovių pozicija.

Remiantis minėtomis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis darytina išvada, kad žemė yra valstybės išperkama ne tik tuomet, kai ji kaimo vietovėje yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, bet ir užimta visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, taip pat suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms.

Kaip matyti iš kartu su Ieškiniu pateiktų dokumentų (priedas Nr. 2), ginčo pastatas 1975 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės priėmimo komisijos aktu buvo priimtas naudoti kaip (duomenys neskelbtini) pradinė mokykla. Taigi vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis žemė, reikalinga mokslo paskirties pastato eksploatacijai, taip pat yra valstybės išperkama ir natūra piliečiams negrąžinama.

Trečiasis asmuo J. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Ieškovės savo reiškiamus reikalavimus grindžia, pareikšdamos ieškinį, ir nurodydamos, kad jų teisės pažeistos, dėl ko kreipiasi teisminės gynybos, teikdamos ieškinį dėl pastato paskirties pakeitimo ginčijimo ir RC įrašo panaikinimo. Ieškovės teigia, kad Pastato negyvenamoji paskirtis niekada nebuvo pakeista į gyvenamąją, todėl viešuose registruose užfiksuotas įrašas „pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji" yra atliktas neturint teisinio pagrindo. Esą neteisėti duomenys viešame registre J. P. negali suteikti teisės suformuoti namų valdos žemės sklypo šalia pastato, kurio paskirtis nebuvusi pakeista, o ieškovės negali prarasti galimybės išlaikyti atkurtą nuosavybę į 0.46863 ha žemės dalį būtent šioje vietoje, kur trečiasis asmuo nori suformuoti namų valdos žemės sklypą. Tai gali būti užtikrinama šioje byloje priėmus ieškovėms palankų sprendimą ir atnaujinus civilinę bylą Nr. 2-102-445/2012, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Ieškovės nurodo, kad nuginčijus pastato gyvenamąją paskirtį, taptų akivaizdu, kad Perlojos kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas apie pastatą buvo pažymėtas nepagrįstai , nes ne namų valdos žemės sklypas negali būti priskirtas valstybės išperkamiems ir neprivatizuotiems žemės plotams. Teigiama, kad J. P. prarastų galimybę suformuoti namų valdą apie valdomą pastatą, paaiškėjus jog Pastato paskirtis į gyvenamąją esą pakeista neteisėtu būdu.

Pažymėtina, ir tai, kad net ir tuo metu, kai pastatas dar priklausė (duomenys neskelbtini), jis buvo naudojamas kaip gyvenamosios paskirties pastatas, nes šiame name gyveno M. šeima ir kiti asmenys.

Trečiasis asmuo nurodė, kad jis pritaria NŽT išsakyta pozicija, kad ieškovių pateikti šiame ieškinio pareiškime reikalavimai pripažinti negaliojančia pastato - paskirtį - kaip gyvenamosios paskirties, nesukels ieškovėms jokių teisinių pasekmių, net jei būtų priimtas joms palankus teismo sprendimas. Net ir tuo atveju, jei iki 1992 m pastato paskirtis buvusi visuomeninė, tai vėliau remiantis galiojančiomis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, žemė yra valstybės išperkama ne tik tuomet kai ji kaimo vietovėje yra užimta gyvenamaisiais namais ar namų valda, bet ir užimta visuomeninės paskirties pastatais ir įrenginiais. Visiškai atmestinai argumentai, kad prarastų galimybę suformuoti namų valdą apie nuosavybės teise valdomą pastatą. Ieškovės, ginčydamos pastato paskirtį kaip gyvenamąją, tuo pačiu turėtų ginčyti ir J. P. sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį bei ankstesnius sandorius, kuriai šis gyvenamasis namas buvo perleistas iš vienų savininkų kitiems . J. P. nurodė, kad jis ir ankstesni gyvenamojo namo savininkai laikytini sąžiningais įgijėjais, nes įgijo būtent gyvenamąjį namą , o ne kitokį turtą. Tačiau anksčiau sudarytų sandorių ieškovė neginčija, o ir ginčyti nurodytus sandorius, sudarytus per 20 metų laikotarpį ir pastatų paskirtį kaip gyvenamąją, būtų sudėtinga, nes yra praleisti ieškinio senaties terminai ( CK 1.126, 1.131 str. ), ir juos prašo taikyti.

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 1994-01-10 Varėnos apylinkės viršaičio pažymą, išduotą pagal įrašus Varėnos rajono apylinkės ūkinėje knygoje Nr. 10, asmeninė sąskaita Nr. 1383, kad dviejų aukštu mūrinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas A. Š. vardu, pirktas iš (duomenys neskelbtini)o, esantis 5204 ha žemės sklype. Ieškovės nenurodo, kokiu pagrindu ginčija nurodytą pažymą, tik sprendžia kad joje įrašyti neteisingi duomenys. Tačiau pačios ieškovės sutinka su tuo, kad pagal 1991-07-25 LRV nutarimą Nr. 297" Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo", kuria patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, pagal 11 p., inventorizavimo biuras, registruoja pastatą remdamasis pateiktais dokumentais. Šiuo konkrečiu atveju buvo pateikta pastato nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis įvykusį sandorį ir pažyma iš viršaičio, kuri patvirtina kad yra įrašai ūkinėse knygose, patvirtinantys pastato paskirtį bei savininką.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad jis jau seniai naudojasi namu, tad reikėtų taikyti ieškinio senatį. Ieškovėms nuo pat jo pastatų įsigijimo yra žinoma, kad jis savininkas, tačiau anksčiau pretenzijų nekėlė. J. P. nurodė, kad ieškovių motina Julė sakė, kad čia yra jo žemė, nes ji priklausė anksčiau mokyklai. Todėl mano, kad ieškinys turi būti atmestas.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad ji šioje ginčo mokykloje baigė tris klases. Liudytoja nurodė, kad tame name gyveno ir viena mokytoja. Vėliau šiame pastate buvo pieno supirkimo punktas, autoservisas, žuvies rūkykla. Liudytoja patvirtino, kad mokykla yra jos tėvų, senelių (M. B.) žemėje. Pastaruoju metu šiame name gyvena P. .

Liudytoja D. K. paaiškino, kad J. P. atsikraustė 2001metais. Ji paaiškino, kad iš pradžių tame pastate buvo mokykla. 1990-1994 metais pastatas buvo apleistas ir tuščias, o 1994 m. pabaigoje įsigijo G. ir pradėjo veikti zefyrų cechas, vėliau žuvų rūkykla. Vėliau įsigijo G. ir ten veikė autoservisas.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, jog Perlojos mokykla buvo pastatyta ir priimta į eksploataciją 1975 metais (b. l. 20-23, 24-26, T1).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-11-05 išrašu su istorija patvirtinama, kad pastatas, esantis(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, prie kurio yra ūkinis pastatas. Šio pastato pirmasis savininkas buvo A. Š. įgijęs pastatą 1992-05-29. Vėliau pastato savininku tapo A. G., kuris 1998-11-10 perleido V. G., o šis 2001-09-17 – J. P. (b. l. 29-31, T1).

Nuosavybės teisės liudijimu patvirtinama, kad 1992-05-29 A. Š. aukcione įgijo iš (duomenys neskelbtini) 2 aukštų mūrinį pastatą (b. l. 73, T1).

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). nurodoma, kad pastato paskirtis yra gyvenamasis namas (b. l. 77-91,T1).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. Š. 2- jų aukštų mūrinį pastatą įsigijo iš (duomenys neskelbtini), vykdant valstybinio turto privatizavimą pagal 1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo Nr.I-1115 nuostatas, aukciono būdu ir jam 1991 m. gegužės 29 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Šio dokumento pagrindu, VĮ Registrų centras 1992 m. rugsėjo 30 d. atliko pastato teisinę registraciją. Pastatų teisinė registracija atlikta vadovaujantis 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo" pavirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau - Instrukcija). Šios instrukcijos 8 punkte pateiktas išsamus sąrašas pagrindinių dokumentų, teisinei registracijai atlikti ir patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Privatizavimo komisijos 1992 m. gegužės 29 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas A. Š. buvo tinkamas ir teisėtas pagrindas įregistruoti aukcione įgytą pastatą ir nuosavybės teises į jį nekilnojamojo turto registre ir tai atitiko registracijos metu galiojusius teisės aktų reikalavimus (Instrukcijos punktas 8, pap. 8.6, 8.12). 1991 07-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo" buvo numatyta, kad pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra šie: paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai (8.6 p); privatizacijos dokumentai (8.12 p.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 str., Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovės tvirtindamos, jog ginčo objekto paskirtis buvo pakeista nepagrįstai, pažeidžiant nustatytąją tvarką, jog turėjo būti laikomasi 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.937 reikalavimų ir atliekant pastato paskirties keitimą, turėjo būti gautas savivaldos institucijos leidimas. Tačiau iš aptartų dokumentų matyti, kad jau 1992 metų viduryje pastatas buvo nurodomas kaip gyvenamasis namas. Nuosavybės teisės liudijimas, patvirtinantis A. Š. teisę į Pastatą išduotas 1992 m. gegužės 29 d., ginčo Pastatas Registrų centre, atlikus kadastrinius matavimus, įregistruotas 1992 m. rugsėjo 30 d. Ieškovių nurodomas teisės aktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 937, įpareigojantis pastato eksploatavimo paskirties keitimą derinti su savivaldos institucija ir gauti jos leidimą, įsigaliojo tik 1993 m. sausio 11 d., t.y. po jo paskelbimo Valstybės žiniose (Žinios, 1993 Nr.1-13, 1993-01-10). Todėl teismas daro išvadą, kad Ieškovės savo ieškinio reikalavimus grindžia teisės aktu, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo vėliau nei Nekilnojamojo turto registre atlikta ginčo pastato teisinė registracija A. Š. vardu ir pastatas įregistruotas gyvenamuoju namu. Todėl, LRV 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr.937 punkte 18.5 numatytas reikalavimas, jog keičiant pastato paskirtį būtina turėti savivaldos institucijos leidimą, nagrinėjamuoju atveju neturi būti taikomas ir negali būti laikomas pažeidimu. CK 1.7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka". Ši nuostata reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi tiems civiliniams santykiams, kurie atsirado, o nagrinėjamuoju atveju ir pasibaigė, iki tam tikro teisės akto paskelbimo, nes galimi atvejai, kad asmenys, žinodami, kad yra tokie teisės aktai, nebūtų sukūrę sau šių teisinių santykių.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau A. Š. nuosavybę į ginčo pastatus įgijo nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, pastatus įgijęs aukcione; A. G. – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, V. G. - turto pardavimo be varžytinių akto pagrindu, o J. P. – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Visi šie sandoriai teismine tvarka nebuvo ginčijami ir nebuvo įrodyta, jog jie buvo sudaryti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo ieškiniu taip pat nebuvo reikalavimų ginčyti ir sudarytus sandorius. Trečiasis asmuo J. P. yra sąžiningas ginčo pastatų įgijėjas CK 4.96 str. 1 d. prasme.

Ieškovės prašo panaikinti 2014-12-03 įsakymo Nr.3VĮ-(14.3.2)-1776 ,, Dėl Varėnos rajono Perlojos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ dalį, kuria J. P., kaip XI eilės pretendentui yra suprojektuotas 0,53 ha namų valdos žemės plotas Nr. 990 pirkti iš valstybės. Ieškovės nurodė, kad jeigu būtų patenkintas jų ieškinys, tai negali likti galioti ir šis Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimas, nes VĮ Registrų centras panaikinus Mokyklos pastato pakeitimo į gyvenamąją patalpą, neliks jokio teisinio pagrindo J. P. pretenduoti į namų valdą.

Ieškovės ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jos siekia susigrąžinti žemės sklypą, nors kartu posėdžio metu ieškovė B. P. parodė, kad ji prieštarauja, jog toje vietoje galėtų būti išperkama žemė ir ten negali būti formuojama valstybinė žemė. Ji taip pat patvirtino, kad ginčo statinys yra ne ant jų žemės.

Šią aplinkybę patvirtina ir Perlojos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autoriaus V. B. 2008-10-15 raštas, kuriame jis nurodė, kad išnagrinėjęs ištrauką iš (duomenys neskelbtini) išskirstymo viensėdžiais plano sudaryto 1931 metais ir tenkindamas J. P. prašymą įbraižė buvusių savininkų J. P. valdytos žemės sklypų (archyvinis Nr. 45 ir Nr. 53) ir B. M., Petro valdytos žemės sklypo (archyvinis Nr. 54) ribas. Pažymėjus archyvinių žemės sklypų ribas žemės sklypo Nr. 231 plane, kurį 2005-03-14 parengė buvęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius P. U., matyti, kad J. P. namų valdos sklypas patenka į buvusio savininko B. K. valdytos žemės ribas, o ne J. P.. Tai reiškia, kad NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu suprojektavus J. P. 0,53 ha namų valdą pirkti iš valstybės niekaip nėra pažeidžiamos ieškovių teisės ir teisėti interesai.

Žemės sklypo paskirtis yra nustatoma atsižvelgiant į pastatų, esančių tame žemės sklype, nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo" 16 punktu žemės sklypams, skirtiems vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, yra nustatoma naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės neįrodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo priimtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką ir galiojančius teisės aktus. Tokią išvadą iš esmės padaro ir Seimo kontrolierius, atlikęs ieškovių skundo tyrimą. Todėl ir šis, išvestinis reikalavimas, atmestinas.