- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-295-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01683-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. ir atsakovės G. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei tėvystės nuginčijimo ir atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, E. Z., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. K. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 85 tarp ieškovo ir G. K. (toliau – ir atsakovė) dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę K. pavardę; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) nepilnametės dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametė dukra), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; 5) nustatyti, kad atsakovas dukters išlaikymui mokės periodines išmokas po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; periodinės išmokos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina (atsakovė); 6) ieškovui ir atsakovei priteisti kiekvienam po 1/2 dalį 59 642 Eur vertės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su 3690 Eur vertės bute esančiais daiktais ir buitine technika; 7) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 711 Eur vertės 0,9485 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) padalinti baldus ir buities daiktus taip: ieškovui priteisti 680 Eur vertės baldus ir buities daiktus: 400 Eur vertės televizorių; 40 Eur vertės lovą; 60 Eur vertės karnizą su užuolaidomis; 100 Eur vertės spintą; 30Eur vertės komodą; 30 Eur vertės kokteilių plaktuvą; 20 Eur vertės 1 vnt. elektrinę blynų keptuvę; atsakovei priteisti 600 Eur vertės baldus ir buities daiktus: 60 Eur vertės lentynas; 30 Eur vertės naują vakuumavimo aparatą; 50 Eur vertės dulkių siurblį; 40 Eur vertės termosus, puodus, keptuves; 40 Eur vertės kilimą; 40 Eur vertės elektrinį radiatorių; 20 Eur vertės elektrinį vėjelį; 40 Eur vertės 2 vnt. (po 20 Eur) elektrines blynų keptuves; 60 Eur vertės darbo stalą; 70 Eur vertės žurnalinį staliuką; 100 Eur vertės patalynės komplektą; 40 Eur vertės elektrinį radiatorių; už atsakovei atitenkančius mažesnės vertės daiktus priteisti 40 Eur piniginę kompensaciją; 9) priteisti iš atsakovės 2 355,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo asmenines lėšas, panaudotas bendram turtui įgyti pagal 2019 m. gegužės 20 d. piniginių lėšų dovanojimo sutartį; 10) nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 10.1) ieškovas naudojasi 14,04 kv. m kambariu, pažymėtu indeksu 13-8; atsakovė naudojasi 13,17 kv. m kambariu, pažymėtu indeksu 13- 6 ir 2,50 kv. m patalpa, pažymėta indeksu 13-7. Pereinamuoju 18,55 kv. m kambariu, virtuve, koridoriumi, WC, vonios ir rūsio patalpa paskirti naudotis bendrai; 11) nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 11.1) tėvas pasiima vaiką kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ir parveža sekmadienį iki 18 val.; 11.2) tą savaitę, kai bendravimas nevyksta savaitgalį, tėvas pasiima vaiką vieną kartą darbo dienomis iš mokyklos ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. Apie konkrečią pasiėmimo dieną informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną; 11.3) vaiko žiemos, pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu tėvas bendrauja su dukra pusę atostogų laiko, apie konkretų laiką pranešdamas vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Poriniais metais tėvas bendrauja su dukra pirmą pavasario, rudens ir žiemos mokyklinių vaiko atostogų dalį, neporiniais metais - antrą vaiko mokyklinių pavasario, rudens ir vasaros atostogų dalį. Vasaros metu tėvas su dukra atostogauja dvi savaites, apie atostogų laiką pranešdamas atsakovei prieš dvi savaites; 11.4) vaikas su tėvu praleidžia Tėvo dieną, su motina - Motinos dieną; 11.5) tėvas netrukdomai bendrauja su vaiku ryšio priemonėmis; 11.6) dėl vaiko ar tėvo ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku savaitgalį, tėvo bendravimas su vaiku kompensuojamas kitu savaitgaliu; 12) nustatyti, kad E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo sūnus, o ieškovas nėra jo tėvas.
2. Nurodė, kad šalys iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnametės dukters. Šeima gyveno darniai, po santuokos sudarymo už 32 500 Eur įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butui įgyti bendrų lėšų šalys neturėjo, todėl pasinaudodami savivaldybės suteikta dalies paskolos dengimo lengvata jaunai šeimai ir „Swedbank“ AB banko kreditu atsiskaitė su pardavėjais. Iki santuokos ieškovas buvo susitaupęs apie 3 000 Eur nuosavų lėšų, be to jo tėvas 2019 m. gegužės 20 d. jam asmeniškai padovanojo 8 000 Eur. Įsigytas butas buvo apleistas, šaltuoju sezonu jame buvo šalta, drėgna, sienos pelijo, todėl pritaikė jį šeimos poreikiams: pakeitė langus, apšiltino lubas, įstiklino ir suremontavo balkoną, sienas ištepė hidroizoliacija, panaikino plyšius, dėl ko butas tapo šiltas ir jaukus. Butą reikėjo apstatyti baldais, įsigyti buitinę techniką, kuriuos įgijo iš esmės ieškovo uždirbtomis lėšomis. Minėtiems reikalams naudojo taip pat ir tėvo dovanotas asmenines ieškovo lėšas. Nuo 2021 m. spalio mėn. atsakovės elgesys jo atžvilgiu labai pasikeitė, ji didelę laiko dalį praleisdavo rašydama žinutes, pradėjo nuo ieškovo slėpti savo telefoną, jos elgesys ieškovo atžvilgiu pasidarė grubus, atsirado visiškas šaltumas. 2022 m. vasario 5 d. atsakovės telefone ieškovas rado žinutę nuo vyriškio, kuris buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) (vėliau tapo žinoma, kad tai E. Z.). Ieškovas parašė E. Z. žinutę, prašydamas paaiškinti, kas jis toks yra. Į tai jam buvo atsakyta, kad dabar G. yra jo. Vėliau savo namuose užtiko E. daiktų: džemperį, batus, rūkalus ir kt. Suprato, kad atsakovė parsivesdavo vyriškį į šeimos namus tuo metu, kai ieškovo namuose nebūdavo ir gyveno dvigubą gyvenimą, t. y. gyveno realiai su dviem vyrais. Paaiškėjus atsakovės neištikimybei ir negalėdamas pakęsti abiejų psichologinio teroro, ieškovas laikinai išėjo pagyventi pas savo motiną. Dėl brutalaus sutuoktinės ir jos sugyventinio elgesio ieškovas prarado namus, šeimą ir sveikatą. Ieškovui prasidėjo depresija, paūmėjo lėtinė liga – (duomenys neskelbtini). Ieškovas negalėdavo užmigti, sutriko kalba, dėl ko prireikė medikamentų. Atsakovės neištikimybė yra įrodyta, nes ji šeimoje palaikė intymius santykius su E. Z., (duomenys neskelbtini) pastojo, o (duomenys neskelbtini) pagimdė sugyventinio kūdikį. Atsakovė ignoruoja ieškovo teisę gyventi jam priklausančiame bute. 2022 m. lapkričio mėnesį ji nepagrįstai apkaltino ieškovą smurtu prieš atsakovę, dėl ko ieškovas buvo uždarytas į areštinę. Atsakovės kaltinimai nepasitvirtino, tačiau dėl jos veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir finansinius nuostolius. Dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas mano, kad reikalinga atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes dukrai yra aštuoneri metai, su kuo ji pati nori gyventi. Jis nuo gimimo kartu su ja gyvena ir rūpinasi ja. Ieškovas nuo 2022 m. gegužės mėnesio teikia dukrai išlaikymą po 200 Eur, mano, kad vaiko poreikiai siekia ne daugiau kaip 500 Eur/mėn., tėvų turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo, be to ieškovas vaikui išlaikymą teikia už jį mokėdamas jo dalį buto komunalinių paslaugų mokesčių bei pirkdamas papildomus vaikui reikalingus daiktus.
3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) termino susitaikymui neskirti; 3) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę „K.“; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 277 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškovo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-07-26) iki vaiko pilnametystės arba iki jis bus emancipuotas, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 642 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 2022 m. vasario 10 d. – 2022 m. liepos 26 d. laikotarpį; 7) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovę; 8) patvirtinti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei dalyvavimo ją auklėjant iki jos pilnametystės tvarką: 8.1) tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (lyginių metų nelyginėmis savaitėmis, nelyginių metų lyginėmis savaitėmis), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 10.30 val., leidžiant nakvoti vaikui pas tėvą, tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17.30 val. - 18.00 val. laikotarpyje. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaiko atostogų metu, tėvų atostogų su vaiku metu bei kitais atvejais, kuomet pagal šią bendravimo tvarką bendravimas su vaiku numatytas su vienu iš tėvų. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, vaiko atostogoms, tėvų atostogoms su vaiku ir kitais atvejais nustatyta tvarka; 8.2) Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dienomis Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pas save ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą tokia tvarka: 8.2.1) poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima vaiką gruodžio 23 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val.; 8.2.2) neporiniais metais per Naujuosius metus pasiima vaiką neporinių metų gruodžio 31 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda sekančių metų sausio 1 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val.; 8.2.3) neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima vaiką penktadienį tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda antrąją Šv. Velykų poilsio dieną (pirmadienį) tarp 17.30 val. -18.00 val.; 8.2.4) neporiniais metais Visų Šventųjų dienos išvakarėse pasiima vaiką tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda jį Mirusių atminimo (Vėlinių) dieną tarp 17.30 val. -18.00 val.; 8.3) kiekvienais metais per Tėvo dieną Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parvesti jį į jo gyvenamąją vietą Tėvo dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val.; 8.4) kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikas būna su Motina; 8.5) kiekvienais metais vasaros metu Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pas save liepos mėnesio 1- 15 (įskaitytinai) dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis, apie konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas Motiną raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 dienos iki atitinkamos vaiko paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus laiko, tai kiekvienais metais Tėvas vaiką pasiima liepos 1 d. 17.30 val. - 18.00 val. ir grąžina liepos 15 dieną 17.30 val. - 18.00 val., taip pat kiekvienais metais Tėvas vaiką pasiima rugpjūčio 1 d. 17.30 val. - 18.00 val. ir grąžina rugpjūčio 15 dieną – 17.30 val. - 18.00 val.; 8.6) kiekvienais metais kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pas save pusei atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto raštu nesusitaria kitaip), apie konkretų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informavęs atsakovę; 8.7) atsakovas jam pagal šią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką numatytu bendravimo su vaiku metu turi teisę išvežti vaiką į užsienio valstybę. Tėvas, besiruošiantis išvykti į užsienio valstybę su vaiku jam pagal šią bendravimo tvarką numatytu su vaiku bendrauti metu privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos iki numatomos kelionės pradžios, informuoti kitą vaiko tėvą apie būsimų atostogų laiką, trukmę ir vietą, o kitas iš tėvų perduoda išvykstančiam į užsienio valstybę tėvui turimus vaiko kelionei į užsienį reikalingus turėti dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.) ir kitus kelionei reikalingus daiktus. Vaiko išvykimo į užsienį metu tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas privalo užtikrinti, kad vaikas turės galimybę netrukdomai bendrauti ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų; 8.8) esant bendram tėvų sutarimui, vaiko tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, ir nustatyti kitą bendravimo su vaiku tvarką, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų; 9) atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti turtą natūra: 9.1.1) butą su rūsiu 2,84 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 59 642 Eur; 9.1.2) kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 830 Eur: šaldytuvą - 50 Eur vertės; žurnalinį staliuką - 40 Eur vertės; sekciją - 200 Eur vertės; televizorių - 300 Eur vertės; spintą – 50 Eur vertės, patalynę - 50 Eur vertės, puodus, termosus - 30 Eur vertės, elektrinę blynų keptuvę - 10 Eur vertės, rūsyje esančius daiktus (eglutę, kalėdinius žaisliukus, rogutes) - 100 Eur vertės; 9.2) ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo prašo priteisti turtą natūra: 9.2.1) 0,9485 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 711 Eur; 9.2.2) neregistruotus kilnojamuosius daiktus natūra, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 960 Eur: mikrobangų krosnelę – 50 Eur vertės; virtuvės stalą - 30 Eur vertės; virtuvės suolą - 10 Eur vertės; virdulį - 20 Eur vertės; minkštą kampą - 300 Eur vertės; miegamąją lovą - 20 Eur vertės; komodą - 30 Eur vertės; vakuumavimo aparatą - 30 Eur vertės; dulkių siurblį - 20 Eur vertės; kokteilių plaktuvą - 20 Eur vertės; elektrinę sumuštinių keptuvę - 10 Eur vertės; kilimą - 20 Eur vertės; Rc Modelius 4 vnt. - 400 Eur vertės; 9.3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 133,81 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenkančią didesnę turto dalį; 10) po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus Swedbank, AB atžvilgiu pagal 2019 m. liepos 25 d. Kredito sutartį Nr. 19-041774-FA palikti solidaria atsakovės ir ieškovo prievole, nustatant, kad įmokas kreditoriui moka atsakovė; 11) pripažinti, jog ieškovas nėra vaiko E. K. biologinis tėvas ir panaikinti vaiko E. K. gimimo įraše duomenis apie tėvą I. K.; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jos kaltės. Ieškovui atsakovė buvo lojali ir ištikima, o su kitu vyru pradėjo santykius tik tada, kai ieškovas išėjo iš namų ir ją paliko vieną su dukra. Nuo 2021 m. liepos mėn. šalių santykiai buvo nutrūkę, nuo 2021 m. iki 2022 m. vasario 10 d. atsakovė su ieškovu nebendravo, nepalaikė jokių šeimyninių santykių, ieškovas grįždavo į namus pas atsakovę su dukra labai retai ir tik pabendrauti su vaiku. Galutinai ieškovas išsikraustė iš šeimos namų 2022 m. vasario 10 d. Vėlesniu metu, t. y. šios bylos nagrinėjimo metu (2022- 11- 23) ieškovas vėl grįžo gyventi į šeimos namus, tačiau toks šalių gyvenimas kartu šiame būste tėra formalus. Ieškovui labiau rūpėjo žvejyba, sodas ir RC modeliukai nei sutuoktinė su dukra. Šalys labai nesutarė, stipriai pykosi dar iki santuokos sudarymo ir iš anksčiau nuomojamo būsto planavo išeiti ir gyventi atskirai, bet susirgo dukra. Vien dėl dukros ligos nutarė nesiskirti, pasinaudoti lengvatiniu kreditu būstui kaip jauna šeima gauti ir dukrai sukurti saugias gyvenimo sąlygas. Nuo pat santuokos sudarymo dienos gyveno skirtinguose kambariuose. Ieškovas nėra šeimos žmogus, būdavo tokių dienų, kad jis grįžęs iš darbo kieme palikdavo vieną automobilį ir persėsdavo į kitą bei išvažiuodavo visam savaitgaliui net neužėjęs į namus pasisveikinti su atsakove bei dukra. Atsakovė ieškovui buvo reikalinga kaip namų šeimininkė, kuri jam išskalbtų drabužius, sutvarkytų namus, pagamintų valgyti. Ieškovui išėjus iš šeimos namų, atsakovė nusprendė šeimyninės laimės ieškoti kitur, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė pažeidė savo sutuoktinės pareigas, nes tarp šalių šeima jau buvo iširusi. Ginčo su ieškovu dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra, ji turėtų būti nustatyta su vaiko motina. Dukra tinkamai rūpinasi, dėl dukros ligos netgi buvo atsisakiusi darbo. Vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalingas 633 Eur dydžio išlaikymas, iš kurio atėmus 80 Eur vaiko išmoką, gaunama 553 Eur suma, kurios ne mažiau kaip pusė (277 Eur) privalo skirti ieškovas. Atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. (kai ieškovas paliko šeimos namus) iki ieškinio teisme padavimo dienos (2022-07-26), kas sudaro 642 Eur. Ieškovas per šį laikotarpį yra sumokėjęs viso 600 Eur. Atsakovė prašo nustatyti jos patikslintame priešieškinyje nurodytą tėvo su dukra bendravimo tvarką, nes ieškovo nurodyta bendravimo tvarka nėra aiški ir tiksli, joje nėra nurodytos aiškios vaiko paėmimo dienos ir laikai konkrečiais atvejais, nėra išsami ir informatyvi, neužtikrina sklandaus tėvo su dukra bendravimo. Ieškovo ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra patogi ir tinkama tik jam, bet ne dukrai ir jos motinai. Atsakovė nesutinka, kad ji turi kompensuoti ieškovui jo tėvo dovanotus 8 000 Eur. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovo tėvas jam dovanojo 8 000 Eur, tačiau, kur ieškovas tuos pinigus panaudojo, nėra žinoma, nes ieškovas finansinių ataskaitų nei dėl savo gaunamo darbo užmokesčio, nei dėl kitų piniginių lėšų panaudojimo atsakovei niekada neteikdavo ir nieko neaiškino. Faktas, kad būstas buvo kažkiek remontuojamas neįrodo, kad jis buvo remontuotas būtent iš tėvo gautomis lėšomis, nes šalys abu turėjo ir bendrų lėšų, jo gaunamos darbinės pajamos taip pat buvo bendras šalių turtas. Tarp šalių nėra ginčo, jog transporto priemonės įgytos iki santuokos ir registruotos kiekvieno jų vardu, dėl to lieka to asmens asmenine nuosavybe. Atsakovė prašo kilnojamųjų daiktų, kurie yra šalių šeimos būste, priteisti jai už 830 Eur sumą, ieškovui už 960 Eur sumą, išmokant atsakovei 65 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą. Santuokoje įgytą butą prašo priteisti natūra jai, o ieškovui išmokant 13 108,62 Eur (59 642 Eur – 46 533,38) kompensaciją, įvertinus tai, kad bankui neįvykdytų įsipareigojimų suma lygi 46 533,38 Eur, bei priteisus natūra ieškovui žemės sklypą, kurio vertė 4 711 Eur ieškovo naudai priteistina 4 198,81 Eur kompensacijos. Priteisus natūra butą, atsakovė prašo nustatyti, kad prievolę kreditoriui ji vykdys asmeniškai, tačiau prievolė prieš kreditorių liks solidaria šalių prievole. Taip pat atsakovė prašo nuginčyti ieškovo tėvystę nepilnamečio vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes šio vaiko biologinis tėvas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. Z..
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, E. Z. pripažino, kad yra nepilnamečio E. K. tėvas, sutinka, kad būtų panaikinti vaiko gimimo įraše duomenys apie ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, tarp ieškovo ir atsakovės, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.85, nutraukė dėl atsakovės kaltės. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – K.. Nustatė, kad ieškovas nėra vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. K. – jo sūnus, ir panaikino Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. sausio 9 d. išduotame gimimo įraše Nr. 5 atliktą įrašą apie tėvą (ieškovą). Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (atsakove). Priteisė iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 277 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 26 d. iki dukters pilnametystės, išskaičiuojant sumokėtas išlaikymo sumas, kurias ieškovas mokėjo į atsakovės sąskaitą nuo 2022 m. gegužės 1 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant dukters piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei (atsakovei). Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros naudai 642 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (lyginių metų nelyginėmis savaitėmis, nelyginių metų lyginėmis savaitėmis), vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 10.30 val., leidžiant nakvoti vaikui pas tėvą, tėvui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 17.30 val. - 18.00 val. laikotarpyje. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaiko atostogų metu, tėvų atostogų su vaiku metu bei kitais atvejais, kuomet pagal šią bendravimo tvarką bendravimas su vaiku numatytas su vienu iš tėvų. Šiomis dienomis bendravimas su vaiku vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, vaiko atostogoms, tėvų atostogoms su vaiku ir kitais atvejais nustatyta tvarka; 2) Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dienomis Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pas save ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą tokia tvarka: 2.1) poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima vaiką gruodžio 23 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val.; 2.2) neporiniais metais per Naujuosius metus pasiima vaiką neporinių metų gruodžio 31 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda sekančių metų sausio 1 dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val.; 2.3) neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima vaiką penktadienį tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda antrąją Šv. Velykų poilsio dieną (pirmadienį) tarp 17.30 val. -18.00 val.; 2.4) neporiniais metais Visų Šventųjų dienos išvakarėse pasiima vaiką tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parveda jį Mirusių atminimo (Vėlinių) dieną tarp 17.30 val. -18.00 val.; 3) kiekvienais metais per Tėvo dieną Tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) tarp 17.30 val. - 18.00 val. ir parvesti jį į jo gyvenamąją vietą Tėvo dieną tarp 17.30 val. - 18.00 val.; 4) kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikas būna su Motina; 5) kiekvienais metais vasaros metu ieškovas su dukra iš viso turi praleisti 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, apie numatomą su vaiku atostogų datą bei trukmę informuojant atsakovę apie konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas atsakovę raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki atitinkamos vaiko paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus vasaros atostogų mėnesio, tai poriniais metais ieškovo pasirinkimu priklauso vasaros atostogų mėnuo ir jis vaiką pasiima nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžina 17.30 val. - 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, o ne poriniais metais atostogų laiką renkasi atsakovė. Atostogos gali būti naudojamos dalimis, tačiau jos negali būti trumpesnės kaip 14 kalendorinių dienų; 6) kiekvienais metais kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos pas save pusei atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto raštu nesusitaria kitaip), apie konkretų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 7 dienas, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informavęs atsakovę; 7) ieškovas jam pagal šią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką numatytu bendravimo su vaiku metu turi teisę išvežti vaiką į užsienio valstybę. Ieškovas, besiruošiantis išvykti į užsienio valstybę su vaiku jam pagal šią bendravimo tvarką numatytu su vaiku bendrauti metu privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos iki numatomos kelionės pradžios, informuoti kitą vaiko tėvą apie būsimų atostogų laiką, trukmę ir vietą, o kitas iš tėvų perduoda išvykstančiam į užsienio valstybę tėvui turimus vaiko kelionei į užsienį reikalingus turėti dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.) ir kitus kelionei reikalingus daiktus. Vaiko išvykimo į užsienį metu tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas privalo užtikrinti, kad vaikas turės galimybę netrukdomai bendrauti ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų; 8) esant bendram tėvų sutarimui, vaiko tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, ir nustatyti kitą bendravimo su vaiku tvarką, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,9485 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: lovą - 30 Eur vertės; karnizą su užuolaidom - 50 Eur vertės; komodą – 30 Eur vertės; kokteilių plaktuvą – 25 Eur vertės; spintą – 75 Eur vertės; vakuumavimo aparatą – 30 Eur vertės; dulkių siurblį – 35 Eur vertės; elektrinę blynų keptuvę – 15 Eur; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: žurnalinį staliuką – 55 Eur vertės; karnizą su užuolaidom – 35 Eur vertės; lentynas – 40 Eur vertės; rūbų pakabą ir pufiką – 35 Eur vertės; patalynę – 75 Eur vertės; termosus, puodus, keptuves – 35 Eur vertės; televizorių – 350 Eur vertės; kilimą -30 Eur vertės; elektrinę sumuštinių keptuvę – 15 Eur. Ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 1 724,40 Eur kompensaciją (1 344,40 Eur atlikus tarp šalių priteisiamų sumų įskaitymą + 380 Eur už didesnės vertės atitekusį kilnojamąjį turtą). Nustatė naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) tvarką: po santuokos nutraukimo ieškovas naudojasi šia patalpa – plane pažymėta 13-8; po santuokos nutraukimo atsakovė naudojasi šia patalpa – plane pažymėta 13-6 bei 2,50 kv. m. tamsiu kambarėliu plane pažymėtu 13-7; likusiomis buto patalpomis, t. y. pereinamuoju 18,55 kv. m. kambariu, plane pažymėtu 13 - 5; virtuve, plane pažymėta 13-4, koridoriumi, plane pažymėtu 13- 1, WC, plane pažymėtu 13-2 ir vonios patalpa, plane pažymėta 13-3, rūsiu, plane pažymėtu R-16 šalys naudojasi bendrai. Nustatė, jog ieškovas ir atsakovė bendrai naudosis daiktais: virtuvėje (plane pažymėta 13-4) esančius baldus ir buities techniką: šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, stalą, suolą, virtuvės komplektą, orkaitę ir kaitlentę, gartraukį, plautuvę su maišytuvu, virdulį, peilių komplektą, indus; svetainėje (plane pažymėta 13–5) esančius baldus: sekcija, minkštą baldų komplektą, karnizą su užuolaidomis. Pripažino prievolę pagal 2019 m. liepos 25 d. kredito sutartį Nr. 19-041774-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), sudarytą su Swedbank, AB, solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Priteisė ieškovui iš atsakovės 58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 455,63 Eur valstybės naudai už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei ekspertizės išlaidas. Priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 507 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 967 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 60,08 Eur išlaidas. Paliko nenagrinėtu ieškovo ieškinio dalį atsakovei dėl ikiteisminio tyrimo metu 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išaiškino ieškovui, kad tokį reikalavimą jis gali reikšti atskiroje byloje ginčo teisenos tvarka. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą: 1) priteisti iš atsakovės papildomai 4 300,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo asmenines lėšas, panaudotas bendro turto įgijimui; tenkinus šią apeliacinio skundo dalį, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; 2) pakeisti priteistas valstybei išlaidas už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą, jas sumažinant ir priteisiant iš ieškovo valstybei 140,71 Eur; 3) pakeisti priteistą žyminį mokestį iš ieškovo valstybei už išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą jį sumažinant ir nustatyti žyminį mokestį 41 Eur; 4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bendro turto įgijimui ieškovas panaudojo 8000 Eur asmeninių lėšų, kurias įrodo: 1) 2019 m. gegužės 20 d. ieškovo tėvo mokėjimo nurodymas Nr. 1, kuriuo jis pervedė ieškovui 8000 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį: buto pirkimui - dovana; 2) 2019 m. liepos 23 d. ieškovo tėvo ranka surašyta dovanojimo sutartis. Nors atsakovė teigė, kad A. K. dovana buvo skirta abiem sutuoktiniams, A. K. tokias aplinkybes teismo posėdyje paneigė. Rašytiniai įrodymai ir A. K. paaiškinimai teismui įrodo, kad ieškovas gavo 8 000 Eur, šios lėšos pripažintinos asmeninėmis lėšomis, jos buvo panaudotos šeimai reikalingų daiktų įsigijimui.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nustatė, kad bendra ieškovo sumokėtų asmeninių lėšų suma (buto pirkimui, baldų įsigijimui) sudaro 3 699,90 Eur. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, jog 4 300,10 Eur dovanotų (asmeninių) lėšų jis nepanaudojo bendram dalintinam turtui. Teismui pateiktos fotografijos patvirtina aplinkybę, kad būsto remontui buvo panaudotos asmeninės ieškovo lėšos, nes kitų lėšų šeima neturėjo. Iš gaunamo nedidelio darbo užmokesčio trijų asmenų šeima pragyveno, kitų pajamų neturėjo. Ieškovo sunaudotos lėšos asmeniniams poreikiams (po 20 Eur epizodiškai) nebuvo reikšmingos ir neatitiko 4 300,10 Eur sumos. Tai patvirtina, kad ieškovas įrodė, jog buto įgijimui ir jo remontui ir kilnojamųjų daiktų įsigijimui ieškovas panaudojo 8 000 Eur asmenines lėšas.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodinėjo, jog žemės sklypą įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas nurodė, jog 3 000 Eur asmeninių lėšų panaudojo 2020 m. spalio 16 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl prašė ne pripažinti žemės sklypą kaip įgytą asmeninės nuosavybės teise, o įvertinti 3000 Eur dovanotų lėšų panaudojimą bendro daikto įsigijimui ir remtis CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos sutuoktinio asmeninės lėšos. Ieškovas į bylą pateikė tris mokėjimo nurodymus: 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. spalio 15 d., kuriais iš viso pervedė minėto žemės sklypo pardavėjui 3 000 Eur. Teismas vertino, kad negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent dovanotos lėšos buvo panaudotos šiam žemės sklypui įsigyti, nes nuo pinigų padovanojimo (2019 m. gegužės 20 d.) iki lėšų pervedimo momento praėjo beveik 1 metai 5 mėnesiai. Su tokia išvada negalima sutikti, nes pinigų judėjimas ieškovo sąskaitoje įrodo, jog kito finansavimo šaltinio nebuvo. Darbo užmokestis buvo skirtas kasdieniniams šeimos poreikiams tenkinti, jo nepakako nekilnojamojo turto įsigijimui.
1.4. Atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 351,60 Eur ir 318,44 Eur, viso 670,04 Eur. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai iš ieškovo priteisė valstybei 455,63 Eur išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinė teisinė pagalba atsakovei buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 22 d. Iki nurodytos datos atsakovė nebuvo pateikusi priešieškinio (priešieškinis pateiktas 2023 m. vasario 6 d.). Ieškovo reikalavimai iki antrinės teisinės pagalbos atsakovei nutraukimo buvo patenkinti visiškai. Net jeigu teismas sprendė, kad išnagrinėjus bylą minėti reikalavimai buvo patenkinti 79 proc., tokiu atveju ieškovas privalėtų valstybei atlyginti ne 455,63 Eur , o 140,71 Eur (670,04 - 529,33). Teismo teiginys „už ekspertizę“ vertintinas kaip rašybos klaida, nes ekspertizė byloje nebuvo paskirta.
1.5. Nesutiktina su teismo paskaičiuota žyminio mokesčio suma. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė nustatyti vaikui išlaikymą po 200 Eur/mėn., atsakovė - po 277 Eur/mėn. Teismas priteisė vaikui išlaikymą po 277 Eur/mėn. Ieškovas ne tik reiškė reikalavimą, bet ir nuolat teikė vaikui išlaikymą po 200 Eur/mėn., kas reiškia, kad atsakovės reikalavimas buvo patenkintas 77 Eur/mėn. Žyminis mokestis, mokėtinas už išlaikymo vaikui priteisimą, turėjo būti 21 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą 20 Eur, taigi bendras žyminis mokestis mažintinas iki 41 Eur.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti iš I. K. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. K. po 277 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t, y. nuo 2022 m. liepos 26 d. iki dukters pilnametystės, išskaičiuojant sumokėtas išlaikymo sumas, kurias ieškovas mokėjo į atsakovės sąskaitą nuo 2022 m. liepos 26 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant dukters piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovei; pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 5 punktą, jį išdėstant taip: „Kiekvienais metais vasaros metu Tėvas su dukra iš viso turi praleisti 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, apie numatomą su vaiku atostogų datą bei trukmę, apie konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas Motiną raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki atitinkamos vaiko paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus vasaros atostogų mėnesio, tai poriniais metais Tėvo pasirinkimu priklauso vasaros atostogų mėnuo ir jis vaiką pasiima nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžina 17.30 val. - 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, o ne poriniais metais atostogų laiką renkasi vaiko motina. Atostogos gali būti naudojamos dalimis, tačiau jos negali būti trumpesnės kaip 14 kalendorinių dienų“; pakeisti sprendimo dalį dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistino turto ir ją išdėstyti taip: „Ieškovui I. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,9485 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kilnojamuosius daiktus: lovą - 30 Eur vertės; karnizą su užuolaidom - 50 Eur vertės; komodą - 30 Eur vertės; kokteilių plaktuvą - 25 Eur vertės; spintą - 75 Eur vertės; vakuumavimo aparatu - 30 Eur vertės; dulkių siurblį - 35 Eur vertės; elektrinę blynų keptuvę - 15 Eur; RC modeliukus (2 vnt.) - 400 Eur vertės”; pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai už didesnės vertės sutuoktiniui atitenkantį turtą ir ją išdėstyti taip: „Atsakovės G. K. naudai iš ieškovo I. K. priteisti 515,55 Eur kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą”. Kitas Alytaus apylinkės teismo 2023 m spalio 12 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė ieškovui turėtų mokėti 1849,95 Eur už ieškovo asmeninį indėlį į bendrai įgytą ir padalintą tarp šalių butą, o ieškovas atsakovei turėtų mokėti 2355,50 Eur kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį abiem sutuoktiniams priklausantį žemės sklypą, todėl įskaičius vienas kitam mokėtinas kompensacijas ieškovas privalo mokėti atsakovei 505,55 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau skundžiamame sprendime nurodyta, jog atlikus tarp šalių priteisiamų sumų įskaitymą nustatytina jog ieškovui iš atsakovės priteistina 1 344,40 Eur (3 699,90 Eur - 2 355,50 Eur) kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priteisus šalims butą po 1/2 dalį bei nustačius buto naudojimosi tvarką, virtuvėje esančius baldus ir buities techniką palieka ieškovui ir atsakovei bendram naudojimui, taip pat bendram naudojimui paliekami ieškovui ir atsakovei svetainėje esantys baldai. Kitus kilnojamuosius daiktus teismas padalino tarp šalių ir bendrai ieškovui kilnojamųjų daiktų priteisė už 290 Eur, atsakovei už 670 Eur. Ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta. Teismui priteisus kilnojamųjų daiktų ieškovui už 290 Eur, o atsakovei už 670 Eur, jos ieškovui mokėtina kompensacija turėtų būti lygi ne 380 Eur, o pusė šios sumos - 190 Eur.
2.3. Teismas nepagrįstai į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukė 2 vnt. RC modeliukų. Atsakovė šiuos daiktus įtraukė į dalintino turto balansą, prašydama juos priteisti ieškovui, o jai išmokėti ½ dalį, kas sudaro 200 Eur kompensaciją. Teismas vertino, jog ieškovas neneigė, kad tokie RC modeliukai egzistuoja, davė nuoseklius paaiškinimus apie jų įsigijimą, o atsakovė, įtraukdama juos į dalintino turto balansą ir esant ginčui, turėjo pateikti įrodymus, tačiau pati nurodė, jog jų pateikti negali. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, įrodinėjant šalių turimų kilnojamųjų daiktų (RC modeliukų) asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę, tuo pažeisdamas materialinės bei procesinės teisės normas (CPK 178 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ginčo, kad ieškovas turi RC modeliukus, nėra, šį faktą ieškovas pripažino 2023 m. birželio 7 d. posėdžio metu. RC modeliukus (4 jų vnt.) ieškovas yra įvertinęs 1200 Eur (t. y. 1 RC modeliuką įvertino 300 Eur), tai užfiksuota Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė savo patikslintame priešieškinyje RC modeliukus (4 vnt.) įvertino vos 400 Eur, t. y. 1 vnt. vertę nurodė 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas kitus kilnojamuosius daiktus, vadovavosi nurodytų kilnojamųjų verčių aritmetiniu vidurkiu, t. y. sudėdamas abiejų šalių nurodytas vertes ir padalindamas iš dviejų, šis principas taikytinas ir dalijant RC modeliukus, todėl jo 1 vnt. vertė turėtų būti 200 Eur.
2.4. Susumavus ieškovo mokėtinas atsakovei kompensacijas už jam atitenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, gautina galutinė ieškovo atsakovei mokėtina 515,55 Eur kompensacija už ieškovui atitenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
2.5. Nesutiktina su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 277 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 26 d. iki dukters pilnametystės, išskaičiuojant sumokėtas išlaikymo sumas, kurias ieškovas mokėjo nuo 2022 m. gegužės 1 d. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš vaikui priteisto išlaikymo nuo ieškinio padavimo teismui dienos be pagrindo išskaičiavo ieškovo sumokėtas sumas iki ieškinio teismui padavimo dienos (2022-07-26). Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo dienos (2022-07-26) ieškovo mokėjimai vaiko išlaikymui jau yra įvertinti sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo klausimą ir dėl to ieškovui yra priteistas mažesnis išlaikymo įsiskolinimo dydis. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, negali antrą kartą išskaičiuoti iš vaikui priteisto išlaikymo ieškovo vaiko išlaikymui mokėtinų sumų, sumokėtų iki ieškinio padavimo dienos. Ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota, priimta pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
2.6. Teismo numatytas 7 dienų terminas ieškovui informuoti atsakovę apie numatomą su vaiku atostogų datą bei trukmę, apie konkrečias vaiko paėmimo ir grąžinimo valandas yra akivaizdžiai per trumpas, pažeidžiantis atsakovės ir dukros interesus. Tokiu atveju atsakovė su dukra iki pat jos pilnametystės niekada negalės planuoti iš anksto vasaros atostogų, kitų išvykų ar laisvalaikio, nes ieškovas, bet kuriuo vasaros metu panorėjęs ir pranešdamas vos prieš 7 dienas, galėtų atvykti ir pasiimti dukrą ir taip sugriauti jų bet kokius iš anksto kurtus vasaros planus. Tokia nuostata turėtų būti keistina, numatant 3 mėnesių informavimo terminą ieškovui pranešti atsakovei dėl jo norimo bendrauti su dukra laiko ir datos.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad aštuonerių metų vaikui reikalinga išlaikymui suma siekia ne daugiau nei 600 Eur per mėnesį. Įvertinęs ieškovo vaikui teiktą išlaikymą, teismas pagrįstai sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki ieškinio teisme pateikimo dienos (2022 m. liepos 26 d.), sudaro 642 Eur. Ieškovas teikia mokėjimo nurodymo duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovei po teismo sprendimo priėmimo buvo pervesta 1 109 Eur, kurie visiškai užtikrino išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu ieškovas sutinka ir teikia vaikui teismo nustatytą išlaikymą nuo 2022 m. liepos 26 d. po 277 Eur/mėn.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nesutinka su informavimo pareiga prieš tris mėnesius, nes atsižvelgiant į jo darbo pobūdį toks išankstinis informavimas negalės būti vykdomas. Jei teismas spręs, kad toks laiko tarpas yra protingas, tuomet informavimo pareigą su vaiku apie būsimas atostogas turi turėti ne tik tėvas, bet ir vaiko motina.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovė neidentifikavo, kuriuos modeliukus iš ieškovo kolekcijos ji teigia įgytus santuokoje. Dėl šių reikalavimų teismas nėra aktyvus ir kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginius. Nors atsakovė remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau joje atsispindi priešingos atsakovės teiginiams aplinkybės: ieškovas pranešė policijai, kad buvo pavogtas jo asmeninis turtas - RC modeliukai. Teigdama priešingai, atsakovė privalėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius bendro turto įgijimo santuokos metu faktą ir jo kainą.
3.4. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ieškovas palaiko apeliacinį skundą, kuriame jis yra nurodęs, kad jam priteista iš atsakovės piniginė kompensacija yra per maža.
10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą teismo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Ieškovas savo skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie leistų pagrįsti apeliacinio skundo reikalavimą - priteisti iš atsakovės papildomai 4300,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo asmenines lėšas, panaudotas bendro turto įgijimui. Ieškovas nepaneigė teismo argumentų, kuriais teismas nepripažino likusios ieškovo dovanojimo pagrindu gautų piniginių lėšų (4300,10 Eur) panaudojimo bendram šalių turtui įsigyti, remontuoti.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės didesnę kompensaciją, nei prašė patikslintame ieškinyje, o apeliaciniame procese draudžiama reikšti naujus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 1 724,40 Eur kompensaciją už didesnės vertės sutuoktiniui atitenkantį turtą.
4.3. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės papildomai 4300,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovo asmenines lėšas, panaudotas bendro turto įgijimui, yra nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovas, prašydamas priteisti likusią asmeninių lėšų sumą 4310,10 Eur, laiko, jog atsakovė turi ieškovui kompensuoti visas jo turėtas asmenines lėšas (8000 Eur), kas yra nelogiška ir aritmetiškai neteisinga. Skundžiamu sprendimu ieškovui yra priteista 1/2 dalis buto, į kurį, kaip ieškovas nurodė, neva investavo 5000 Eur (ieškovo teigimu, 1000 Eur panaudota pirkimui, 4000 Eur remontams), bei teismo sprendimu ieškovui priteistas visas žemės sklypas, kurio pirkimui ieškovas taip pat investavo neva 3000 Eur asmeninių lėšų. Taip ieškovas teismo sprendimo pagrindu gavęs beveik visą šalių turėtą bendrą turtą, į kurį, ieškovo teigimu atliktos investicijos, papildomai iš atsakovės reikalauja ir jo neva atliktų investicijų (8000 Eur), nors beveik visas turtas atiteko jam.
4.4. Ieškovo reikalavimas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaidų valstybei iš ieškovo priteisimo nepagrįstas ir neargumentuotas. Be kita ko ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą, neatsižvelgia ir į tai, kad procese jis nuolat keitė savo ieškinio reikalavimus, dėl ko šalys patyrė papildomas išlaidas, už kurių atlygintinumą atsakingas ieškovas. Ieškovo reikalavimai iki antrinės teisinės pagalbos atsakovei nutraukimo buvo patenkinti ne visiškai, o didele apimtimi atmesti arba juos ieškovas, gavęs atsakovės priešieškinį, tikslino iš esmės. Todėl ieškovui teikiant naujus reikalavimus ir juos tikslinant susidarė papildomos šalių išlaidos byloje, už kurias yra atsakingas ieškovas, todėl ieškovo prašymas sumažinti jam priteistinas išlaidas valstybei vien šiuo pagrindu yra atmestinas.
4.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, iš ieškovo priteisiamas 97 Eur žyminis mokestis, bet ne 507 Eur, ką klaidindamas teismą skunde nurodo ieškovas. 507 Eur žyminio mokesčio suma ieškovui buvo paskaičiuota už visus byloje keliamus reikalavimus, ne tik už vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą. Ieškovas byloje aktyviai ginčijo atsakovės priešieškiniu prašomą 277 Eur vaiko išlaikymo dydį bei prašomą priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą, dėl ko šalys taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas, teismas skyrė laiką išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumui nustatyti ir teismas skundžiamu sprendimu atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, teisingai sudarė kompensacijų balansą, ar pagrįstai nusprendė dėl nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo išskaitų, ar tinkamai nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Prie atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas pateikė duomenis apie mokėjimą vaiko išlaikymui, 2024 m. balandžio 2 d. – rašytinį paaiškinimą ir duomenis apie išlaikymo vaikui mokėjimą bei ieškovui pervestas pinigines lėšas už parduotą butą.
15. Atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, savo banko sąskaitos išrašų kopijas ir mokėjimo pavedimo už parduotą butą kopiją.
16. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai įvertinti šalių nepilnamečio vaiko interesai, priima abiejų šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertina tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl turto padalijimo ir piniginių kompensacijų
18. Apeliantė atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad bendra ieškovo sumokėtų asmeninių lėšų suma buto pirkimui ir baldų įsigijimui sudaro 3 699,90 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovu, kad buto remontui ir kilnojamųjų daiktų įsigijimui jis panaudojo visą tėvo padovanotą 8000 Eur sumą.
19. Anot apelianto, jei pirmosios instancijos teismas sutiko, kad butas buvo remontuojamas (tai patvirtina fotonuotraukos), tai būsto remontui buvo panaudotos asmeninės ieškovo lėšos, nes kitų lėšų šeima neturėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis 2 050 Eur iš asmeninių lėšų grynaisiais sumokėjo už ginčo bute pakeistus 4 langus ir balkono įstiklinimą – ieškovo teigimu, atsiskaitymui su UAB „Remansta“ nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. jis išgrynino 2 080 Eur (2019 m. liepos 9 d. 500 Eur, 2019 m. liepos 25 d. 180 Eur, 2020 m. kovo 1 d. 600 Eur, 2020 m. balandžio 20 d. 300 Eur, 2020 m. rugpjūčio 11 d. 500 Eur), tačiau sulyginus UAB “Remansta” grynųjų pinigų 2019 m. lapkričio 19 d. apmokėjimo kvitą su ieškovo sąskaitos išrašu matyti, kad tuo laikotarpiu ieškovas nėra išgryninęs tokio dydžio ar bent panašios sumos. Analogiška situacija ir dėl antrosios UAB „Saulmeta” 2020 m. liepos 7 d. sąskaitos 1 250 Eur sumai, įpareigojant ją apmokėti iki 2020 m. liepos 14 d. Minėtu laikotarpiu ieškovas irgi nėra išgryninęs tokio dydžio ar bent panašios sumos, įrodinėjamas ieškovo išgrynintų pinigų laikotarpis visiškai nesutampa su apmokėjimo laikotarpiu.
20. Teisėjų kolegija pritaria šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, juolab atsižvelgiant į laikotarpį tarp pinigų iš ieškovo tėvo gavimo ir ieškovo nurodomų buto remonto išlaidų, patirtų 2021 metų kovo – balandžio mėnesiais. Svarbi aplinkybė, kad ieškovas gaudavo lėšų ir iš lošimų 2019 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais lošimų svetainėje UAB ,,TOP SPORT” (lažybose dalyvavo net 43 kartus), be to, abi šalys aktualiu laikotarpiu buvo dirbantys asmenys, tik ieškovė susirgus šalių dukrai ilgą laiką dėl vaiko ligos turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jai buvo mokamos ligos išmokos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygų dalių prezumpcija ir šios normos taikymo praktika, pagal kurią sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, kas leidžia apginti turtinius interesus ekonomine prasme silpnesnio sutuoktinio, kuris dėl objektyvių priežasčių įnešė mažesnį indėlį sukuriant turtą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Remiantis analogiškais motyvais, atmestini ir apelianto ieškovo argumentai, kad 3000 Eur asmeninių lėšų jis panaudojo žemės sklypo įsigijimui, nes kito finansavimo šaltinio nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuo pinigų padovanojimo 2019 m. gegužės 20 d. iki lėšų pervedimo praėjo beveik pusantrų metų, be to, buvo ir kiti piniginių lėšų šaltiniai, o perkant šį žemės sklypą ieškovas neišreiškė valios jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise, priešingai – pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad šis turtas buvo perkamas šeimai.
22. Tuo remiantis atmestinas apelianto ieškovo prašymas pripažinti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui jis panaudojo visas jo tėvo padovanotas lėšas.
23. Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo šalių kilnojamojo turto sudėties klausimu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neįrodė, jog į dalintino turto sudėtį neįtraukti RC modeliukai (radijo bangomis valdomos žaislinės mašinos) šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
24. Apeliantė remiasi ieškovo paaiškinimais 2023 m. birželio 7 d. teismo posėdyje ir ieškovo pareiškimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. M-1-01-22622-22, tačiau nei ieškovo paaiškinimai apie iki santuokos turėtus keturis vienetus RC modelių, nei jo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neįrodo, kad šie daiktai buvo įsigyti gyvenant santuokoje. Priešingai – ieškovas nurodė, kad visus modelius įsigijo iki santuokos sudarymo. Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. gegužės 9 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2022 m. gegužės 9 d. ieškovas policijai pateikė pranešimą, kuriame nurodoma, kad vyksta skyrybų procesas, dėl kurio jis laikinai gyventi persikėlė pas tėvus. Atvykus aplankyti į šeimos butą dukros 2022 m. balandžio 17 d., RC modeliukai dar buvo padėti sandėliuke, atvykus kitą savaitgalį balandžio 24 d. neberado keturių savo RC mašinų, kurių vertė 1200 Eur (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-22622-22). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šių daiktų laikymas šeimos būste aplinkybė anaiptol neįrodo, kad jie buvo įsigyti gyvenant santuokoje. Pastarąją aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
25. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad nustačius, jog šalių kilnojamojo turto vertė yra 960 Eur, o pusė jos sudaro 480 Eur, atsakovui ji turėtų mokėti ne 380 Eur piniginę kompensaciją, o 190 Eur (670-480).
26. Kadangi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas padalintas po ½ dalį (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo šalys butą pardavė ir, atsiskaitę su kreditoriais, pinigus pasidalino lygiomis dalimis) ir po lygiai padalinti kilnojamieji daiktai, apeliantė atsakovė iš dalies teisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš jos ieškovui nepagrįstai priteisė visą buto ir kilnojamųjų daiktų įsigijimui panaudotą asmeninių lėšų sumą 3 699,90 Eur. Pusę šios sumos ieškovas investavo į jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, todėl atsakovės ieškovui mokėtina piniginė kompensacija sumažintina iki 1849,95 Eur (3 699,90/2).
27. Bendra atsakovės ieškovui mokėtina piniginė kompensacija sudaro 2039,95 Eur (1849,95+190), ieškovo atsakovei mokėtina piniginė kompensacija už jam priteistą žemės sklypą 2355,5 Eur (4711/2), pritaikius kompensacijų įskaitymą ieškovas turi sumokėti atsakovei 315,55 Eur piniginę kompensaciją (2355,5-2039,95).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo momento
28. Apeliantė atsakovė pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš ieškovo išlaikymą nepilnametei šalių dukrai po 277 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos 2022 m. liepos 26 d. iki dukters pilnametystės, išskaičiuojant sumokėtas išlaikymo sumas, kurias ieškovas mokėjo į atsakovės sąskaitą nuo 2022 m. gegužės 1 d., netinkamai pritaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl teismo sprendimo motyvavimo ir CPK 263 straipsnį, nes ši sprendimo dalis nėra pagrįsta – minima išvada neatitinka pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.
29. Nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteistas vaiko išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 01 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos 2022 m. liepos 26 d., kas sudaro 642 Eur (visa to laikotarpio išlaikymo suma 1 242 Eur – 600 Eur teiktas išlaikymas). Nėra jokios pagrįstos vados iš išlaikymo, priteisto nuo 2022 m. liepos 26 d., išskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (dalyje šio laikotarpio) sumokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuo laikotarpiu ieškovo mokėtas išlaikymas vaikui buvo nepakankamas ir dėl to priteisė išlaikymo įsiskolinimą, todėl sprendimas išskaičiuoti iki ieškovės kreipimosi į teismą sumokėtas išlaikymo sumas iš išlaikymo, mokėtino nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2022 m. liepos 26 d., yra prieštaringas. Ši sprendimo dalis pakeistina nustatant, kad išlaikymas po 277 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos 2022 m. liepos 26 d. iki dukters pilnametystės, išskaičiuojant išlaikymo sumas, kurias ieškovas sumokėjo į atsakovės sąskaitą nuo 2022 m. liepos 26 dienos.
Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos
30. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante atsakove, kad bendravimo tvarkos 5 punkte numatytas septynių dienų terminas, skirtas pranešti atsakovei apie numatomą ieškovo vasaros atostogų su vaiku datą ir trukmę, yra per trumpas. Tokiu atveju atsakovė su dukra iki pat jos pilnametystės negalės susiplanuoti savo atostogų ar išvykų, o suplanuotos atostogos ar kitoks laisvalaikis negalės būti realizuoti taip, kaip numatė ieškovė, nes atsakovo pranešimas apie savo atostogas prieš septynias dienas sugriautų ieškovės planus. Kadangi vasaros atostogų laikas yra numatomas iš anksto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomas trijų mėnesių terminas, skirtas informuoti ją apie ieškovo vasaros atostogų su dukra laiką, yra protingas.
31. Iš dalies sutiktina su ieškovu, kad analogiškas terminas informavimui apie suplanuotas atostogas taikytinas ir atsakovei. Nors bendravimo su vaiku tvarka nustatoma skyrium gyvenančiam tėvui, pirmosios instancijos teismas šiame punkte yra aptaręs atvejus, jei tėvai nesutaria dėl konkretaus vasaros atostogų mėnesio. Šis sakinys papildytinas, įpareigojant abu tėvus pranešti apie pasirenkamą vasaros atostogų mėnesį ne vėliau kaip likus iki jo trims mėnesiams. Sutarimo atveju, ieškovui prieš tris mėnesius pranešus atsakovei apie numatomas vasaros atostogas, savo atostogas su vaiku ji organizuos atitinkamai prie to prisitaikydama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skyrium gyvenančio ieškovo bendravimu su nepilnamete dukra, dėl to privalo bendradarbiauti abu tėvai. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Bendravimo tvarkos 5 punktas išdėstytinas taip: „Kiekvienais metais vasaros metu tėvas su dukra iš viso turi praleisti 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, apie numatomą su vaiku atostogų datą bei trukmę ir konkrečias vaiko paėmimo bei grąžinimo valandas raštu informuojant G. K., telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamos vaiko paėmimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus vasaros atostogų mėnesio, tai poriniais metais tėvo pasirinkimu priklauso vasaros atostogų mėnuo ir jis vaiką pasiima nuo17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžina 17.30 val. - 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, o neporiniais metais atostogų laiką renkasi vaiko motina, tokiu atveju abu tėvai įpareigojami pranešti vienas kitam apie pasirenkamą vasaros atostogų laiką ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki numatomo vasaros atostogų laiko. Atostogos gali būti naudojamos dalimis, tačiau jos negali būti trumpesnės kaip 14 kalendorinių dienų“.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
33. Padalindamas bendrąją jungtinę šalių nuosavybę, pirmosios instancijos teismas netinkamai sudarė kompensacijų balansą; nepagrįstai vertino, kad iš atsakovo mokėtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui, priteisto nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, išskaičiuotina dalis iki kreipimosi momento atsiradusio išlaikymo įsiskolinimo; nustatė per trumpą terminą atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje, informuojant atsakovę apie vasaros atostogų laiką, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita abiejų šalių apeliacine tvarka apskųsta sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina (CPK 263 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Nesutiktina su apeliantu ieškovu, kad žyminis mokestis už ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo turėjo būti apskaičiuotas ne nuo 277 Eur sumos, o nuo 77 Eur, nes pats ieškovas prašė iš jo priteisti išlaikymą po 200 Eur ir tokį išlaikymą atsakovei nuolat mokėjo. Pastarąją aplinkybę paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas iki tos datos, kuomet priešieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukters išlaikymo pareiškė atsakovė, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Antra, ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo yra nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pagrįstai priteisė tokiu būdu apskaičiuotą žyminį mokestį.
35. Ieškovas apeliacine tvarka neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad ieškinys yra patenkintas 79 proc., priešieškinis – 68 proc. ir kad valstybė dėl atsakovės atstovimo byloje patyrė 670,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad valstybei kompensuotina 21 proc. šių išlaidų (t. y. proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai), nes, anot jo, ieškinio reikalavimai buvo visiškai patenkinti iki antrinės teisinės pagalbos atsakovei nutraukimo 2022 m. lapkričio 22 d. Teismo sprendimas dėl abiejų šalių įstatymo nustatyta tvarka pareikštų reikalavimų yra priimtas 2023 m. spalio 12 d., todėl nepriklausomai nuo to, kad atsakovės priešieškinis buvo pateiktas 2023 m. vasario 6 d., paskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir nusprendė priteisti valstybei 68 proc. jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
36. Tačiau pastebėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. (12.33 Mr)-PT-9274 dėl 318,44 Eur teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą G. K. pagal 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1368-4663 yra parengta pagal advokato padėjėjos R. K. prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos dydį teikiant teisinę pagalbą R. J. pagal tarnybos 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (8.2MR)-TP-22-1033-3581 (nurodytos išlaidos 318,44 Eur). Dėl to 68 proc. pirmosios instancijos teismo priteistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atsakovės atstovavimu, skaičiuotinos tik nuo 351,60 Eur sumos (239 Eur), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo mokėtinų bylinėjimosi išlaidų.
37. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 115 Eur žyminio mokesčio ir 1700 Eur už apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, paaiškinimų ir priedų teismui vykdant 2024 m. kovo 21 d. nutartį parengimą ir konsultavimą). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, 180 Eur išlaidų už prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo pagal minėtą teismo nutartį ir rašytinio paaiškinimo parengimą, sumokėjo 213,60 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1943,60 Eur.
38. Netenkinus apelianto ieškovo materialinių reikalavimų, patenkinus tris iš keturių apeliantės atsakovės reikalavimų, jai iš ieškovo priteistina 1458 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (1943,60/4x3) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą.
Sprendimo 27 puslapio rezoliucinės dalies 8 pastraipoje nurodytą datą „nuo 2022 m. gegužės 1 d.“ pakeičiant į datą „nuo 2022 m. liepos 26 d.“
Sprendimo 28 puslapio rezoliucinės dalies 9 pastraipą dėl kompensacijų išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315,55 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 55 centus) piniginę kompensaciją“.
Sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos 5 punktą išdėstyti taip: „Kiekvienais metais vasaros metu tėvas su dukra iš viso turi praleisti 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, apie numatomą su vaiku atostogų datą bei trukmę ir konkrečias vaiko paėmimo bei grąžinimo valandas raštu informuojant G. K., telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamos vaiko paėmimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus vasaros atostogų mėnesio, tai poriniais metais tėvo pasirinkimu priklauso vasaros atostogų mėnuo ir jis vaiką pasiima nuo17.30 val. iki 18.00 val. ir grąžina 17.30 val. - 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą, o neporiniais metais atostogų laiką renkasi vaiko motina, tokiu atveju abu tėvai įpareigojami pranešti vienas kitam apie pasirenkamą vasaros atostogų laiką ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki numatomo vasaros atostogų laiko. Atostogos gali būti naudojamos dalimis, tačiau jos negali būti trumpesnės kaip 14 kalendorinių dienų“.
Sprendimo 29 puslapio 4 pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti iš I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) valstybės naudai už atsakovei G. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1458 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.