Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-544-1108/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-01-12
Bylos Nr.: 1-544-1108/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21353-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis: M. B., A. C.
Advokatai: Anatolij Šichovcov

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-544-1108/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21353-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,kaltinamajam M. B. ir jo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,kaltinamajam A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) 1999 m. lapkričio 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (plėšimą) 4 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu;

2) 2000 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį (nepranešimą apie nusikaltimą) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto” 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2003 m. birželio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 116 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius. 2004 m. rugpjūčio 9 d. išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

4) 2004 m. vasario 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. gruodžio 9 d. dekretu Nr. 162 „Dėl malonės suteikimo“ bausmė sumažinta 1 metais. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė lygtinai paleisti iš Marijampolės pataisos namų, neatlikus 2 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

5) 2011 m. spalio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. 2012 m. vasario 17 d. bausmę atliko;

6) 2013 m. rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį sumažinta 12 MGL (1 560 Lt) bauda. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi baudą pakeitė į 72 val. viešųjų darbų bausmę. 2015 m. lapkričio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikęs viešųjų darbų bausmę;

7) 2014 m. sausio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 26 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3–4 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 65 parų arešto ir 12 MGL (1 560 Lt) bauda. 2014 m. gegužės 15 d. atliko arešto bausmę. 2018 m. sausio 19 d. bauda išieškota;

8) 2015 m. birželio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį sumažinta 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, 20 parų arešto bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 20 parų arešto ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda. 2015 m. liepos 13 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

9) 2016 m. spalio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

10) 2017 m. gegužės 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus. 2018 m. birželio 8 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

11) 2019 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metus;

12) 2019 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį sumažinta 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 20 parų arešto bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

13) 2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, paleistas lygtinai 2020 m. liepos 24 d., neatlikęs 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

14) 2021 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinta ir sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu skirta sumažinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityta M. B. laikino sulaikymo šioje byloje laikas (2 paros) ir pagal 2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-284/2019 realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai 17 dienų laisvės atėmimo. Nuosprendis neįsiteisėjęs,

A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m. kovo 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2012 m. vasario 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2013 m. spalio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2014 m. vasario 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, arešto bausmę atlikęs;

4) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, arešto bausmę atlikęs 2019 m. lapkričio 15 d.;

5) 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 30 parų arešto bausme. Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 30 d. 23.15 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 14.45 val., kas prilyginama dviem arešto paroms. 2021 m. kovo 24 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę,

kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2019 m., ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 3 d., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasiūlė A. C. paimti kreditą, nurodydamas, kad jo grąžinti nereikės, A. C. sutikus, nuvežė A. C. į Kauną, kur 2019 m. balandžio 3 d. 11.33 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune jo nurodymu A. C. pateikė paraišką 18 000 Eur kreditui gauti iš Bigbank AS filialo ir jo (M. B.) duotus netikrus dokumentus – A. C. vardu su „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą darbo sutartį ir „Lloyds“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai A. C. užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidino dėl A. C. mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. balandžio 3 d. 12.55 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, A. C. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bigbank AS filialas į A. C. UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 Eur, kuriuos A. C. 2019 m. balandžio 3 d. išgrynino UAB „Medicinos bankas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir su juo pasidalino, po to nei jis, nei A. C. mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis veikdamas bendrininkų grupėje su A. C. apgaule savo ir A. C. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur.

Be to, M. B. 2019 m. pavasarį, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 3 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatyta kompiuterine technika ir spausdintuvu parengė ir atspausdino netikrus dokumentus: A. C. vardu su „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą darbo sutartį, kurią A. C. 2019 m. balandžio 3 d. pasirašė automobilyje, stovėjusiame prie AB „Lietuvos paštas“ skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tariamai A. C. priklausančios „Lloyds“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, tokiu būdu jis veikdamas su A. C. bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus.

A. C. 2019 m. pavasarį, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 3 d., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, M. B. pasiūlius paimti kreditą, bei nurodžius kad kredito grąžinti nereikės, jis (A. C.) sutiko, tuomet M. B. nuvežė jį į Kauną, kur 2019 m. balandžio 3 d. 11.33 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, M. B. nurodymu, jis pateikė paraišką 18 000 Eur kreditui gauti iš Bigbank AS filialo ir M. B. duotus netikrus dokumentus – jo (A. C.) vardu su „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą darbo sutartį ir „Lloyds“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai jo užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidino dėl A. C. mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis Bigbank AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. balandžio 3 d. 12.55 val. AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, jis pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bigbank AS filialas į jo UAB „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 Eur, kuriuos jis 2019 m. balandžio 3 d. išgrynino UAB „Medicinos bankas“ skyriuje, esančiame laisvalaikio ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, ir su M. B. pasidalino, po to nei jis nei M. B. mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu jis veikdamas bendrininkų grupėje su M. B. apgaule savo ir M. B. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur.

Be to, A. C. veikdamas bendrininkų grupėje su M. B. pagamino netikrus dokumentus, o būtent: 2019 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasakė M. B. savo vardą ir pavardę žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, o M. B. 2019 m. pavasarį, ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 3 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nenustatyta kompiuterine technika ir spausdintuvu parengė ir atspausdino netikrus dokumentus: jo (A. C.) vardu su „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis (A. C.) M. B. nurodymu 2019 m. balandžio 3 d. pasirašė automobilyje, stovėjusiame prie AB „Lietuvos paštas“ skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir tariamai jam (A. C.) priklausančios „Lloyds“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko 2019 m. pavasarį. Jis žinojo, jog „Bigbank“ duoda paskolas pateikus netikrus dokumentus iš užsienio. Ieškojo, kieno vardu galėtų paimti paskolą – asmuo turėjo būti su gera kredito istorija. Pasiūlė sutiktam iš matymo pažįstamam A.. A. pasakė, kad „turi antstolių“, tačiau jis A. paaiškino, kad paskolą vis tiek duos. Nusifotografavo A. asmens dokumentą, padarė dokumentus A. vardu. A. nurodė, kad ims 10 000 Eur paskolą, iš kurių A. atiteks 1 000 Eur. Nuvažiavęs iki A. sutarė, kada vyks į Kauną. Padaręs dokumentus, paėmė A. iš namų ir važiavo kartu į Kauną. Jis nusprendė, kad A. turi atsidaryti sąskaitą „Medicinos banke“, kadangi šiame banke dar neturėjo sąskaitų. Atsidaryti sąskaitos į „Medicinos banką“ ėjo A. – viename šio banko skyrių sąskaitos atsidaryti nepavyko, kadangi banko darbuotojai A. pasakė, jog antstoliai vykdo išieškojimus jo atžvilgiu. Tačiau sąskaitą pavyko atsidaryti kitame skyriuje. Kuomet A. C. grįžo atsidaręs sąskaitą, jis su dar dviem asmenimis, iš kurių buvo sutaręs pirkti telefonų, nuvežė A. į „Paypost“ kioskelį. Nurodė A. eiti į „Paypost“ kioskelį su jo (M. B.) parengtais popieriais ir prašyti 18 000 Eur kredito būsto remontui. Jis prisijungė prie A. naujai atsidarytos sąskaitos internetinės bankininkystės. Iš „Paypost“ grįžęs A. pasakė, kad duoda daugiausia 15 000 Eur. Reikėjo laukti telefone patvirtinimo, kad suteikia paskolą. Po kiek laiko gavo žinutę, kad A. reikia nueiti į „Paypost“ ir pasirašyti. Pinigus bankas pravedė maždaug prieš penktą valandą vakaro – tai pamatė per internetinę bankininkystę. Tada nuvežė A. į „Medicinos banką“ „(duomenys neskelbtini)e“ – čia A. išsigrynino pinigus. A. davė 1 000 Eur. A. klausė, ar tikrai nieko nebus – paaiškino A., kad tik antstoliai siųs laiškus. Imamo kredito neketino grąžinti, nežinojo, kad dėl to bus keliamos baudžiamosios bylos, galvojo, kad skolos išieškojimas bus perduotas antstoliams, o „Bigbank“ bankrutuos. A. antstolių neišsigando – nurodė, kad ir taip antstoliai yra areštavę visas jo turimas sąskaitas. Jam buvo žinoma, kad nei jis, nei A. C. neatitinka sąlygų, kad būtų išduotas kreditas. Žinojo, kad A. C. užsienyje nedirba – A. jam pasakė, kad nieko nedaro, kad pinigų neturi. Sau pasiliko apie 13 000 Eur, 1 000 Eur davė A., virš 100 Eur kainavo pinigų išgryninimas. Pinigus išleido savo asmeninėms reikmėms, pirko daiktų savo turimiems keturiems vaikams. Kadangi pats yra gyvenęs Anglijoje, tai žinojo, kaip atrodo angliški dokumentai – išsitraukė savo „Lloyds“ banke turimos sąskaitos išrašą, per programėlę pakeitė skaičius sąskaitoje, datas, įrašė A. C. duomenis. Pakeitimus atliko savo gyvenamojoje vietoje. Sukūrė elektroninį paštą, nupirko naują telefoną ir kortelę, A. C. užrašė telefono numerį ir el. pašto adresą, kai A. ėjo į banką atsidaryti sąskaitos. Sutinka, kad būtų priteistas civilinis ieškinys, tikisi, kad ateityje galės jį padengti. Šiuo metu jo pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį, o vasarą – apie 2 000 Eur per mėnesį. Iki šiol žalos bankui nėra atlyginęs. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, pažada ateityje nenusikalsti.

Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su M. B. susipažino Pakruojyje. M. B. jam pasiūlė pasiimti paskolą. M. B. parodė savo asmens tapatybės kortelę, leido nusirašyti jos duomenis. Sutarė, kad M. B. atvažiuos pas jį į namus – atvažiavo gal po savaitės ar dviejų, pasakė, kad viskas sutvarkyta, kad galima važiuoti į Kauną. Tuomet važiavo į Kauną. M. B. pasakė, kad pirmiausia reikia į „Medicinos banką“ kortelės. Nuėjęs į banką pasakė, kad „turi antstolių“, todėl jam atsisakė suteikti paslaugą ir atidaryti sąskaitą. Tuomet važiavo į kitą „Medicinos banko“ skyrių, kur dokumentus pildė gal pusę valandos. Viską užpildžius, davė sąskaitos numerį ir kortelę. Įsėdus į automobilį, M. B. padavė angliškai parašytus popierius ir sakė, kad reikia juos pasirašyti. Paskui važiavo į „Paypost“, iš M. B. gavo nurodymus, ką reikia sakyti. Jis turėjo sakyti, kad dvejus metus dirbo Anglijoje. Nuėjęs į „Paypost“ ten dirbančiai moteriškei pasakė viską, ką nurodė M. B.. Paaiškino, kad prašomos sumos reikia renovacijai. Pateikė dokumentus, nurodė sąskaitos numerį, o taip pat M. B. parengtus angliškai surašytus dokumentus. „Paypost“ dirbusi moteris patvirtino, kad viskas tvarkoje. Moteriai pasakė, kad norėtų gauti 18 000 Eur paskolą. Liepė laukti žinutės. Laukė, kol ateis atsakymas. Tada į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, nežino, kiek jų buvo. Ieškojo, kur būtų galima juos nusiimti, važiavo į banką. Banke taip pat paaiškino, kad gryninami pinigai skirti renovacijai. Banke gautų pinigų neperskaičiavo, juos įsidėjo į kišenę ir išėjo į lauką. M. B. padavė jam 1 000 Eur ir parvežė namo. Po to karto su M. B. susitikęs nebuvo, o iki įvykio jį pažinojo tik iš matymo. Tuo metu, kai M. B. jam pasiūlė pasiimti paskolą, jis (A. C.) dirbo nelegaliai. Legaliai dirbti negalėjo, nes jo visos sąskaitos buvo areštuotos. Suprato, kad pinigus reikės grąžinti, tačiau grąžinti pasiskolintos sumos neturėjo finansinių galimybių. Kad reikės pasirašyti dokumentus, M. jam pasakė. Kad dokumentai bus ne lietuvių kalba sužinojo tik prieš pat juos pasirašydamas. M. B. iš karto pasakė, kad jam (A. C.) duos 1 000 Eur. Su nurodyta suma sutiko, nors pats sau pagalvojo, kad pinigai dalinami ne visai teisingai, nes jis ir į banką ėjo, ir dėl paskolos tarėsi, pasirašinėjo dokumentus. Civilinį ieškinį pripažįsta, jo atlyginti galimybių neturi. Oficialiai nedirba, nes viską nuskaičiuotų antstoliai. Dirba pas ūkininką prie medienos nelegaliai.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. B. ir A. C. nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be jų paties parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2020 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. C. atpažino M. B., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo apklausos metu (2 t., b. l. 76–81).

2021 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja L. L. parodė, kad iki 2020 m. gruodžio 10 d. ji dirbo pardavimų vadybininke AB „Lietuvos paštas“ „Paypost“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Viena iš jos funkcijų dirbant minėtą darbą buvo tarpininkavimas dėl paskolų, o viena iš paskolas teikiančių įmonių yra „Bigbank“. Kažkur prieš pora metų, tiksliau laiko neprisimena, keitėsi „Bigbank“ paskolų teikimo tvarka, atsirado galimybė paskolas gauti dirbantiems užsienyje. Tuomet buvo klientų suaktyvėjimas, žmonės pradėjo dažniau kreiptis dėl šių paskolų. Jeigu asmuo kreipdavosi dėl paskolos, pirmiausiai nustatydavo tapatybę. Tapatybė nustatoma pagal tapatybės kortelę arba pasą, kiti dokumentai netinka. Visuomet tikrindavo, ar dokumentas galiojantis, taip pat atidžiai žiūrėdavo, kad sutaptų dokumento nuotrauka ir asmuo, tikrindavo ir asmens parašą, kad būtų toks pat kaip asmens dokumente. Jeigu žmogus keldavo kokį įtarimą, tokio ji neaptarnaudavo. Išgėrusių ar apsvaigusių asmenų taip pat neaptarnaudavo. Jos darbo praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai atsisakė aptarnauti dėl paskolų – t ai būdavo tokie atvejai kai ateidavo grupelė asmenų ir šnekėdavo ne tas, kieno vardu būtų imama paskola, o kartu atėjęs. Tokiais atvejais asmenų neaptarnaudavo ir juos išprašydavo. Ant „Paypost“ durų yra užrašai, kad aptarnauja po vieną klientą, to ji visuomet laikydavosi. Kai paskolos prašydavo užsienyje dirbantis asmuo, jis turėjo pateikti darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašus už šešis mėnesius. Ji tuos dokumentus skenuodavo ir siųsdavo į „Bigbank“. Šių dokumentų ji pati nevertindavo, net nelabai ir žiūrėdavo, dokumentai buvo nelietuviški, o užsienio kalbų ji nemoka. Kiek suprasdavo, darbo sutarčių buvo pateikiami originalai, o išrašai turbūt buvo spausdinami pačių žmonių. Nuskenavusi dokumentus, juos grąžindavo klientui. Paraišką paskolai buvo galima pildyti internetu arba „Paypost“ skyriuje. Jeigu asmuo paraišką pildydavo pas ją, klausdavo tokių standartinių klausimų, kaip paskolos suma, kam skirta paskola, asmens anketiniai ir kontaktiniai duomenys. Šiuos duomenis turėjo pasakyti paskolos gavėjas. Visi žmonės, kurie jai tarpininkaujant pasirašė paskolų sutartis, suprato, kad ima paskolas ir tų paskolų norėjo. Paskolų gavėjų anketinių duomenų neprisimena. Neturėjo įtarimų, kad paskolos gavėjai galėjo teikti suklastotus užsienietiškus dokumentus. Žino, kad „Paypost“ skyriuje Garliavoje buvo sulaikyti paskolos prašę asmenys, po šito atvejo tvarka pasikeitė ir užsienyje dirbantiems paskolų išduoti nebuvo galima (1 t., b. l. 99–102).

2019 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja A. M. parodė, kad „Bigbank“ dirbo nuo 2007 m. gegužės iki 2019 m. gegužės. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kita. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo, kokią paskolą buvo galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 Eur, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri – patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra „Google“ programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą, nelabai žino, ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis – angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Klientų, paskolų gavėjų, pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienietiškus dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15 000 Eur sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienietiški dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, kurie sudėti ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumų, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo, ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nėra pastebėjusi, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau, jos požiūriu, tai yra normalu ir tai įtarimų nekėlė. Reikalavimo tikrinti, ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu tą tikrindavo ir jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l. 104–107).

Bigbank AS filialo 2019 m . balandžio 25 d. pareiškime pateikti duomenys apie tai, kad 2019 m. balandžio 3 d. A. C. fiziškai atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, pateikė asmens dokumentą ir užpildė paraišką 18 000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti A. C. „Lietuvos pašte“ pateikė pareiškėjui 2017 m. lapkričio 20 d. darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ Ltd. ir „Lloyds Bank“ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. balandžio 3 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į „Lietuvos pašto“ skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito sutartimi, Bigbank AS filialas išmokėjo A. C. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimai pagal kredito sutartį nebuvo atliekami, klientų telefonai išjungti. Pareiškėjo įsitikinimu, gaunant paskolą buvo pateiktas suklastotas banko sąskaitos išrašas ir darbo sutartis. Prie pareiškimo pridėta paminėta darbo sutartis, banko sąskaitos išrašas, kredito sutartis, A. C. asmens dokumento kopija (1 t., b. l. 24–64).

2021 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2019 m. balandžio 3 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Sutartis atspausdinta ant penkių lapų, joje kaip kredito gavėjas nurodytas įtariamasis A. C., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti kiti A. C. duomenys, kaip kredito davėjas nurodytas Bigbank AS filialas. Kredito suma 15 000 Eur. Nurodytas kredito mokėjimo grafikas (kasmėnesinės 286,72 Eur įmokos nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2026 m. vasario 17 d.), kitos kredito sutarties sąlygos. Kiekvieno sutarties lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „A. C.“ ir rankraštinis parašas, pirmame lape apačioje ties centru yra ir rankraštinė data „2019-04-03“. Kiekvieno sutarties lapo apačioje dešinėje pusėje yra spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-04-03 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė J. L. L.“ ir rankraštinis parašas. Dokumentas iš vieno lapo, kurio viršuje yra atspausdintas pavadinimas „Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“. Dokumente atspausdintas tekstas, susijęs su asmens duomenimis. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „A. C. (duomenys neskelbtini) 2019-04-03“ ir rankraštinis parašas. Kitoje lapo pusėje yra spaudas „AB Lietuvos paštas 2019-04-03 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“. Dokumentas iš dviejų lapų, kurio viršuje atspausdintas pavadinimas „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“. Dokumente atspausdinta informacija apie vartojimo kreditą, abiejų dokumento lapų apačioje yra rankraštinis tekstas „A. C. 2019-04-03“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo padaryta A. C. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopija. Ant to paties lapo yra rankraštinis tekstas „kopija tikra“, parašas ir spaudai „AB Lietuvos paštas 2019-04-03 (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“, „Pardavimų vadybininkė J. L. L.“. Ant keturių lapų atspausdinto anglų kalba surašyto dokumento kopija, pavadinimu „darbo sutartis“, kaip darbuotojas nurodytas „M. A. C.“, kaip darbdavys „(duomenys neskelbtini)“. Dokumente nurodytos darbo sutarties sąlygos. Paskutiniame lape ties grafa „darbdavys (duomenys neskelbtini)“ yra rankraštinis parašas ir ties grafa „darbuotojas M. A. C.“ yra kitas rankraštinis parašas. Dokumente nurodyta data – 2017 m. lapkričio 20 diena. Ant keturiolikos lapų atspausdintos „Lloyds Bank“ sąskaitos išrašų kopijos (anglų kalba). Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos savininkas „M. A. C.“. Sąskaitos išrašuose yra duomenys apie kasmėnesines pajamas iš „(duomenys neskelbtini)“ ir apie įvairias išlaidas (1 t., b. l. 108–110).

2020 m. kovo 31 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog patikrinus duomenis apie įtariamojo A. C. mokumą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. antstolių žinioje buvo bylos dėl 1 621 Eur skolų išieškojimo iš A. C.. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, A. C. 2018–2019 metais gavo 260 Eur pajamų. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, A. C. neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, A. C. transporto priemonių neturi. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, A. C. nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki šiol vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 187).

Prie 2019 m. gegužės 24 d. UAB „Medicinos bankas“ rašto pridėtas A. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas ir vaizdo įrašai. Sąskaitos išraše yra duomenys apie 2019 m. balandžio 3 d. gautą 15 000 Eur įplauką iš Bigbank AS filialo ir apie 2019 m. balandžio 3 d. 14 900 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą bei apie 89,40 Eur komisinį mokestį už grynųjų pinigų išdavimą (1 t., b. l. 165–167).

2019 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota AB „Medicinos bankas“ atsiųstų vaizdo įrašų apžiūra. Matyti, kad 2019 m. balandžio 3 d. 17.25 val. į banko skyrių iš koridoriaus ateina vienas vyras – pagal POLIS II naršyklėje esančią nuotrauką, šis asmuo panašus į A. C.. Vyras vilki mėlyną džemperį, kurio priekyje yra baltos spalvos detalės, džemperio rankovės atraitotos, mūvi tamsias kelnes, ant kairės rankos turi tamsios spalvos laikrodį, iš rankinės, kurią persijuosęs per petį, vyras kažką išima ir paduoda banko darbuotojai, kažką jai sako, banko darbuotoja dirba kompiuteriu, veda skaičius į skaičiuotuvą, rodo skaičiuotuvą klientui. Įjungus vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini) KAP_03_20190403_173000[3].avi“ matyti, kad filmuojamas tas pats vaizdas, vaizdo įrašo data 2019 m. balandžio 3 d., pradžios laikas 17.30 val., prie kairėje pusėje nufilmuoto stalo sėdi asmuo, panašus į A. C., kuris paima banko darbuotojos duotą pluoštą kupiūrų, jas įsideda į savo rankinę ir 17.32 val. išeina (1 t., b. l. 168–174).

2021 m. liepos 12 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime pateikti duomenys apie tai, jog sudarydamas kredito sutartį su „Bigbank“ A. C. nurodė savo kontaktinį telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su šio abonento telekomunikacinių įvykių išklotine, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. jis buvo naudojamas su mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI(duomenys neskelbtini), kitomis dienomis išklotinėje apžvelgiamu laikotarpiu minėtas abonentas neveikė. Taip pat nustatyta, kad tas pats mobilaus ryšio telefono aparatas (IMEI (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2019 m. spalio 5 d. buvo naudotas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi įtariamasis M. B. (1 t., b. l. 186).

Aukščiau nurodyti ir aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. B. ir A. C. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių byloje nekilo.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismams tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K?188?719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-303-693/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019). Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur).

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. parodė, kad jam buvo žinoma, jog „Bigbank bankas“ suteikia paskolas pagal padirbtus užsienio valstybių dokumentus. Ketindamas pasinaudoti galimybe įgyti didelę pinigų sumą, jis tikslingai ieškojo žmogaus su gera kredito istorija, kurio vardu būtų galima įforminti paskolos paėmimą. Radęs tinkamą žmogų, t. y. kaltinamąjį A. C., jo vardu parengė netikrus dokumentus – darbo sutartį anglų kalba ir Anglijos banko išrašą, be to, specialiai nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui sukūrė el. pašto adresą, parūpino telefono abonentinį numerį ir telefono aparatą. Įtikinėdamas prisidėti prie nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo, jis kaltinamąjį A. C. patikino, kad imamos paskolos grąžinti nereikės ir kad vienintelis nepatogumas bus antstolių vykdomas išieškojimas, į kurį nereikia kreipti dėmesio. Kaltinamasis A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog suprato, kad pinigai bus gauti kaip paskola, jam buvo žinoma, kad paskolas reikia grąžinti, tačiau šiuo konkrečiu atveju paskolos grąžinti neketino ir buvo susitaikęs su tuo, kad paskolos išieškojimas bus perduotas antstoliams. Kaltinamasis A. C. taip pat parodė, kad „Paypost“ darbuotojai teikdamas kaltinamojo M. B. parengtus dokumentus, tariamai patvirtinančius jo (A. C.) darbą Anglijoje, žinojo, kad Anglijoje iš tiesų niekada nėra dirbęs ir kad „Paypost“ darbuotojai sako netiesą. Kaltinamajam A. C. buvo žinoma, kad iš jo paskolos sumos išieškoti nepavyks, kadangi jokio turto neturi, jo atžvilgiu kiti antstoliai jau vykdė išieškojimus ir buvo areštavę visas jo sąskaitas, o jis pats verčiasi nelegaliai dirbdamas atsitiktinius darbus pas ūkininkus. Paminėti kaltinamųjų parodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad pasirašydamas 2019 m. balandžio 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis A. C. siekė ne iš šio civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o nusikalstamų tikslų – savo ir kaltinamojo M. B. naudai iš „Bigbank banko“ įgyti didelę pinigų sumą neketinant vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir suvokiant, jog net ir priverstinis įgytos sumos išieškojimas bus neįmanomas. Kaltinamajam A. C. pasirašant 2019 m. balandžio 3 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyvendintas kaltinamojo M. B. nusikalstamas sumanymas.

Kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai esmingai sutampa, o jų teisingumą patvirtina bylos duomenys, pateikti Bigbank AS filialo 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime, prie 2019 m. gegužės 24 d. UAB „Medicinos bankas“ rašto pridėtame A. C. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše, 2019 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota UAB „Medicinos bankas“ atsiųstų vaizdo įrašų apžiūra. 2020 m. kovo 31 d. Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime pateikti duomenys apie tai, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. antstolių žinioje buvo bylos dėl 1 621 Eur skolų išieškojimo iš A. C.. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, A. C. 2018–2019 metais gavo 260 Eur pajamų. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, A. C. neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, A. C. transporto priemonių neturi.

Šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nusikalstamą pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamųjų naudota apgaulė (pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų apie tariamą A. C. darbą Didžiosios Britanijos bendrovėje, apie tariamai iš šios bendrovės gaunamą darbo užmokestį) buvo esminė Bigbank AS filialo apsisprendimui perduoti jo valdomą turtą – 15 000 Eur kaltinamajam A. C.. Kaltinamieji suvokė, kad suklaidindami Bigbank AS filialą dėl A. C. tariamai turimo darbo ir tariamai gaunamų pajamų A. C. neteisėtai ir neatlygintinai savo bei kaltinamojo M. B. naudai įgyja svetimus bankui priklausančius 15 000 Eur, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų bankui bus padaryta turtinė žala, ir tokių padarinių norėjo (neturėdami jokių finansinių galimybių ir net neketindami grąžinti paskolos, jie tą pačią dieną, kai buvo pervesta paskola, UAB „Medicinos banke“ nusiėmė visą paskolos sumą ir ją pasidalino tarpusavyje, o vėliau pinigus išleido savo nuožiūra).

Kaltinamieji turėjo išankstinę tyčią negrąžinti A. C. suteiktos 15 000 Eur paskolos ir nevykdyti Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. C. prisiimtų įsipareigojimų. Jie neabejotinai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jų nusikalstamą pobūdį bei numatė dėl to kilsiančius padarinius ir aktyviais veiksmais tų padarinių siekė, jų įgyta suma viršija 250 MGL (12 500 Eur), todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai jos pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių, kaip būtinojo požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).

Remiantis kaltinamojo M. B. parodymais nustatyta, kad jis pagamino netikrus dokumentus – A. C. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytą darbo sutartį (1 t., b. l. 47–50) ir Jungtinės Karalystės „Lloyds bank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus (1 t., b. l. 51–64). Kaltinamasis parodė, kad dokumentus suklastojo pats, savo namuose, naudodamasis savo turima įranga. Kadangi pats yra dirbęs Anglijoje, žinojo, kaip turi atrodyti su Jungtinės Karalystės įmone sudaryta darbo sutartis ir banko išrašai. Jungtinės Karalystės „Lloyds bank“ išrašus padirbo pasinaudodamas savo paties išrašu, nes turi sąskaitą šiame banke. Kaltinamojo tyčia buvo nukreipta pagaminti netikrus dokumentus, kurių forma ir turinys nekeltų įtarimų dėl jų netikrumo, iš anksto planuojant, kad kaltinamasis A. C. juos pateiks kaip tikrus tretiesiems asmenims paskolai gauti. Kaltinamasis A. C. pasirašė ant kaltinamojo M. B. pagamintos netikros darbo sutarties tokiu būdu apsunkindamas „Paypost“ darbuotojai galimybę pastebėti, kad jai pateiktas dokumentas yra suklastotas. Netikri dokumentai buvo pagaminti turint tikslą juos panaudoti darant kitą kaltinamųjų iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką ir buvo panaudoti kaltinamiesiems darant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

M. B. ir A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jie veikas padarė veikdami bendrininkų grupe – abu kaltinamieji veikė vieninga tyčia, kaltinamasis A. C. pritarė kaltinamojo M. B. nusikalstamam sumanymui ir vykdė visus jo nurodymus (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina ir tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Dėl kaltinamajam M. B. skirtinos bausmės

Kaltinamasis M. B. teisiamas jau penkioliktą kartą – praeityje ne kartą teistas ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra duomenų apie teistumus Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 177–189; 3 t., b. l. 1–7). Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 56–64). (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, psichiatro įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų įskaitoje buvo registruotas 2016–2019 metais, diagnozė F10.4, F10.2, F10.1 (3 t., b. l. 49). M. B. yra pakaltinamas – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-261/2020 nurodyta, kad M. B. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 53–54). Kaltinamasis pateikė pažymą, kad nuo 2020 m. spalio 27 d. vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 149), nuo 2020 m. liepos 9 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 65). Duomenų apie kaltinamojo legaliai gaunamas pajamas byloje nėra.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas). Padaryti nusikaltimai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo M. B. už abu padarytus nusikaltimus skirti jų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas M. B. jau buvo ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas kaltinamajam didesnės teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo, toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, tai tendencinga kaltinamojo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi, tačiau skiriant bausmes atsižvelgtina į tai, kad jo apgaule įgyto svetimo turto vertė yra net 15 000 Eur, iš kurių jis tik 1 000 Eur atidavė kitam kaltinamajam, o likusius išleido savo reikmėm, į tai, kad būtent kaltinamajam M. B. kilo sumanymas apgaule įgyti iš „Bigbank banko“ didelę pinigų sumą, būtent jis įkalbėjo kaltinamąjį A. C. prisidėti prie šio sumanymo įgyvendinimo ir būtent M. B. pagamino netikrus dokumentus. Pagrįstai manytina, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis ne kartą teistam, išvadų nedarančiam kaltinamajam yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, jos paskyrimas užtikrins realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamajam už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas ilgesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas. Kaltinamajam už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei už BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę už BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

M. B. 2021 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bei sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu skirta sumažinta 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityta M. B. laikino sulaikymo šioje byloje laikas (2 paros) ir pagal 2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-284/2019 realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai 17 dienų laisvės atėmimo. Kadangi 2021 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis dar neįsiteisėjęs – Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamas kaltinamojo apeliacinis skundas (Šiaulių apygardos teismas procesinį sprendimą byloje skelbs 2022 m. sausio 19 d., baudžiamoji byla Nr. 1A-39-616/2022), nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra bendrinama su 2021 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Dėl kaltinamajam A. C. skirtinos bausmės

Kaltinamasis A. C. teisiamas šeštą kartą – praeityje ne kartą teistas ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 103–108). Baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, paskirtų baudų nemoka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 146–152). (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, psichiatro įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruotas (2 t., b. l. 144). Nors byloje yra duomenų apie A. C. vykdomą individualią veiklą, tačiau jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba neoficialiai. Kaltinamasis Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (2 t., b. l. 145).

Kaltinamasis A. C. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas). Padaryti nusikaltimai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Sprendžiant bausmių rūšies ir dydžio už padarytas nusikalstamas veikas parinkimo kaltinamajam A. C. klausimą atsižvelgtina į tai, kad jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Esant aukščiau paminėtai aplinkybei, teismas sprendžia, kad turi būti įvertintos BK 62 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamojo A. C. atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas kaltinamajam A. C. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta – yra tik viena kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis nėra atlyginęs civiliniam ieškovui padarytos žalos, be to, nėra duomenų, kad jis atitiktų kurią nors iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų sąlygų. Todėl teismas daro išvadą, kad BK 62 straipsnio 2 dalis A. C. atžvilgiu netaikytina.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas, visų pirma, kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. C. tik vykdė kaltinamojo M. B. nurodymus, kaltinamajam A. C. atiteko tik nedidelė dalis kaltinamųjų apgaule įgytos 15 000 Eur sumos, t. y. tik 1 000 Eur. Sumanymas apgaule įgyti didelę sumą pinigų kilo kaltinamajam M. B., kuris organizavo nusikalstamas veikas, tuo tarpu kaltinamasis A. C. prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo prisidėjo tik įkalbėtas M. B. – ištyrus byloje surinktus įrodymus nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis A. C. būtų pats ieškojęs būdų, kaip apgaule įgyti didelę sumą pinigų. Kaltinamasis M. B. pasinaudojo sunkia kaltinamojo A. C. finansine padėtimi įtraukdamas jį į nusikalstamų veikų darymą.

Įvertinus tiek aukščiau nurodytas aplinkybes, tiek tai, kad kaltinamasis A. C. prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, kas rodo, jog jis savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, pripažintina, kad šiuo atveju BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam A. C., neatitiktų teisingumo principo. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, A. C. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. C. BK 48 straipsnyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. C., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi BK 48 straipsnio redakcija, numatanti galimybę skirti intensyvią priežiūrą, nusikalstamų veikų padarymo metu negaliojo, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis). Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 1 metus nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), per visą bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 500 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir kaltinamajam uždraustina bendrauti su M. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Manytina, kad taip pat yra pagrindas kaltinamajam A. C. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti A. C. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 46 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamajam A. C. paskirtina 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų.

Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, už atskirus nusikaltimus A. C. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu taikant bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei už BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtai laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę už BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą viešųjų darbų bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Byloje civilinis ieškovas – Bigbank AS filialas pateikė civilinį ieškinį dėl 24 083,25 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 111–137). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti turtinę žalą sudaro: 15 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 585 Eur sutarties sudarymo mokestis, 7 910,25 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką ir 588 Eur sutarties administravimo mokestis pagal grafiką. Abu kaltinamieji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, neprieštaravo, kad jis būtų tenkinamas.

Dėl reikalaujamų priteisti 588 Eur sutarties administravimo mokesčio, pažymėtina, kad A. C. pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės net nebuvo pradėta vykdyti – pirmoji įmoka pagal šią sutartį turėjo būti mokama 2019 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 39), o 2019 m. balandžio 25 d. Bigbank AS filialas jau parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 24). Kadangi sutartis nebuvo vykdoma, nebuvo atliekamas ir jos administravimas, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį yra nepagrįstas ir civilinis ieškinys dalyje dėl 588 Eur sutarties administravimo mokesčio, kaip turtinės žalos atlyginimo, priteisimo netenkintinas.

Likusioje dalyje Bigbank AS filialo civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) civilinio ieškovo naudai priteistina 23 495,25 Eur turtinės žalos atlyginimo: 15 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 585 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 7 910,25 Eur palūkanos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – turtinę žalą, t. y. civilinis ieškovas neteko 15 000 Eur ir negavo sudarius sutartį jam priklausiusio gauti sutarties sudarymo mokesčio, o taip pat palūkanų už paskolintą pinigų sumą.

Civiliniame ieškinyje taip pat yra pareikštas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atitinkamai, civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas – civiliniam ieškovui iš kaltinamųjų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kiti klausimai

Teismas nesutinka su prokurorės nuostata, kad kaltinamajam M. B. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti turėtų būti pakeistas griežtesne kardomąja priemone – suėmimu. Kaltinamasis M. B. dalyvavo bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nuo teismo nesislapstė – visuomet buvo pasiekiamas telefonu, kviečiamas dalyvaudavo teismo posėdžiuose. Teismas nenustatė, kad jis darytų ar ketintų daryti naujas nusikalstamas veikas. Nenustačius suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų (BPK 122 straipsnis), kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 173–175) paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam A. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 82–84) paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

2021 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. vasario 19 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimas į A. C. vardu UAB „Medicinos bankas“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 18 000 Eur, uždraudžiant jomis disponuoti, paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog visos lėšos nuo šios sąskaitos buvo nuimtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 2 metų laisvės atėmimo bausmei, paskirtai už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti kaltinamajam M. B. subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam M. B. sumažintą galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. suėmimo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Kaltinamajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei 2 metų laisvės apribojimo bausmei, paskirtai už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimant švelnesnę viešųjų darbų bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti kaltinamajam A. C. subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam A. C. paskirti sumažintą galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamąjį A. C. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų per 1 (vienerius) metus nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), per visą bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį – 500 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždrausti bendrauti su M. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo Bigbank AS filialo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir A. C. solidariai 23 495,25 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 25 ct) turtinės žalos atlyginimo Bigbank AS filialo naudai bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinio ieškinio reikalavimus kaltinamiesiems atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. C. UAB „Medicinos bankas“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 18 000 Eur palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė