Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Audronei Petronytei, atsakovui V. P. , trečiajam asmeniui V. Š. , trečiųjų asmenų V. Š. , V. K. , A. A. ir AB „Rizgonys“ atstovei adv.Ramunei Dulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys V. Š. , V. K. , A. A. , AB „Rizgonys“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis Gintas Badikonis ir antstolė Nijolė Jutkienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas konstatavo, kad Širvintų rajono apylinkės teismui 2002-06-11 sprendimu patenkinus ieškinį iš dalies ir priteisus ieškovei 647109,63 Lt piniginę sumą, 31000 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 679 109,63 Lt, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-05-21 nutartimi buvo panaikintas minėtas teismo sprendimas, o byla grąžinta naujam nagrinėjimui pirmos instancijos teismui. Tačiau ieškovui pagal minėtą panaikintą teismo sprendimą buvo išmokėta 679 109,63 Lt suma. Teismas konstatavo, kad iš naujo išnagrinėjus bylą ir atmetus ieškinį, jis privalo išspręsti ir teismo sprendimo atgręžimo klausimą (CPK 760 str. 1 d., 761 str. 1 d.). Teismas patenkino trečiojo asmens prašymą atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir priteisė iš atsakovės 679 109,63 Lt, nes nėra aplinkybių, ribojančių restituciją. Taip pat teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 rugpjūčio 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo padalinti ieškovės su atsakovu santuokos metu įgytą turtą (pinigines lėšas bendroje sumoje 2 048 035,70 Lt), kurios buvo pervestos į Teismo antstolių kontoros prie Ukmergės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. 144503. Iš viso prašo jai priteisti 1 107 161,90 Lt, iš kurių 679 109,63 Lt ji jau yra gavusi. Pažymi, jog su teismo sprendimu nesutinka, kadangi jis buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodė, jog notarė A.Poškuvienė, tvirtinusi ieškovės ir atsakovo turto dalybų sutartį, atsisakė į ją įtraukti pinigines lėšas, kurios buvo gautos atsakovui V. P. pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomas 39874 AB „Ukmergės keliai“ paprastąsias vardines akcijas, paaiškinusi, jog ginčo piniginėms lėšoms, kurios laikomos teismo depozitinėje sąskaitoje Ukmergės rajono apylinkės teismo 1998-01-15 nutarties pagrindu, yra taikomas toks pats statusas kaip ir areštuotam turtui. Depozitinėje sąskaitoje buvo ne tik AB „Panevėžio keliai“ mokėjimo pavedimais pervesti pinigai už V. P. šiai bendrovei parduotas akcijas, bet ir antstolės J.Gudaitės papildomai areštuoti 39 385,00 Lt ir 50 680,74 Lt. Bendra tuo metu suma depozitinėje sąskaitoje buvo 2 048 035,74 Lt, iš kurių 90 065,74 Lt nebuvo įnešti, pakeičiant Ukmergės rajono apylinkės teismo 1996-06-25 nutartimi taikytas laikinąsias V. Š. ieškinio užtikrinimo priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai tai ignoravo. Taip pat teismas nekreipė dėmesio į tai, jog 1998 m. panaikinant laikinąsias V. Š. ieškinio užtikrinimo priemones ir leidžiant akcijų pirkėjui AB „Panevėžio keliai“ pervesti pinigus už šiai bendrovei parduodamas akcijas į depozitinę sąskaitą, V. Š. ieškinio suma (1996-06-25 buvo 1 260 00 Lt) buvo ženkliai mažesnė už akcijų pirkėjo pervestą sumą. Nurodo, jog pinigų iš atsakovo kreditorių ieškovė nesiskolino, tačiau kreditorių ieškinius nagrinėję teismai jiems priteisė atitinkamas pinigų sumas iš atsakovo, tuo pagrindu, jog revizijos metu nebuvo nustatyta, jog pinigai į UAB „Ročkalnis“ pateko. Ieškovė pažymi, jog tie pinigai nebuvo panaudoti ir šeimos reikmėms. Jog pinigai buvo skolinti verslo reikmėms patvirtino ir kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį tuo pagrindu, jog ji neįrodė, jog prievolės V. P. yra asmeninės, tačiau visiškai nepasisakė dėl argumentų, jog verslo reikalais šalių šeimoje užsiėmė vien V. P. , ieškovė tuo metu augino 3 vaikus, taip pat kreditoriai nereiškė jokių jai turtinių pretenzijų. Teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovė dalyvavo svarstant skolos V. Š. grąžinimo klausimą, niekuo neparemta, kreditorius savo teiginių nepagrindė, su juo ieškovė bendravo tiek, kiek juos siejo darbiniai santykiai, gaunant ir grąžinant UAB „Ročkalnis“ paskolą iš banko, kuriame V. Š. dirbo šio banko Ukmergės filialo valdytoju. Ieškovė pažymi, jog ji negali būti atsakinga už savo sutuoktinio asmenines skolas, nes po pasirašytos sutuoktinių turto dalybų sutarties visos UAB „Ročkalnis“ akcijos yra jo asmeninė nuosavybė. Ši sutartis nėra nuginčyta, todėl visos prievolės, kurios atsirado iš paskolos sutarčių, sudarytų su kreditoriais UAB „Ročkalnis“ vardu, turi būti pripažįstamos asmeninėmis V. P. skolomis. Pinigai už parduotas akcijas, kurių ½ dalis priklausė ieškovei kaip bendrasavininkei, buvo pervesti į depozitinę sąskaitą be jos žinios ir sutikimo, nors parduotos akcijos buvo jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė nesutinka su teismo teiginiais, jog ji ir atsakovas atliko bendrus turto disponavimo veiksmus, tokie veiksmai nebuvo įvardinti. Pabrėžia, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog ieškovė nėra kreditorių skolininkė, nes sutarčių ji nesudarė ir nepasirašė, todėl solidari pareiga jai gražinti V. P. skolą nekyla (LR CK 3.109str.). Nurodo, jog nėra nei vienos sąlygos, numatytos LR CK 3.109 str. 1 d., dėl ko galima būtų ieškovę skaityti solidariai atsakinga už sutuoktinio prisiimtas prievoles. Taip pat tokių sutarčių sudarymas nebuvo susijęs su būtinumu išlaikyti šeimos ūkį ar užtikrinti vaikų auklėjimą ar švietimą, tuo labiau, kad paskolų sutartys yra sudarytos neprotingai ir sandorių kainos yra itin didelės, todėl ieškovė negali būti pripažinta solidaria skolininke (LR CK 3.109 str. 2 d.). Todėl šioje byloje sutuoktinių atžvilgiu turėjo būti taikoma išimtinai LR CK 3.109 str. 3 d., įsakmiai nurodanti, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio žinios ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teismui pripažinus, jog AB „Ukmergės keliai“ akcijos iki jų pardavimo yra bendras sutuoktinių turtas, valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, teismas privalėjo pripažinti, jog ir pinigai gauti už parduotas akcijas yra toks pat bendras turtas, valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, nes šiuo atveju pardavus akcijas viena bendro turto forma (akcijos, kaip vertybiniai popieriai) pavirto kita tom paties turto forma (pinigais). Aplinkybė, jog be ieškovės žinios ir sutikimo pinigai buvo pervesti į depozitinę sąskaitą V. Š. ieškiniui užtikrinti, negali būti pagrindu pripažinti, jog ji yra solidari V. P. kreditorių skolininkė, nes šių pinigų pervedimas yra prievolė, susijusi su bendro turto tvarkymu ir bendro turto suvaržymais, kaip tai teigia teismas savo sprendime remdamasis LR CK 3.109 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. Teismas savo sprendime pasisakė tik dėl dalies pinigų, kurie buvo pervesto AB „Panevėžio keliai“, tvirtindamas, kad ši suma yra tikslinis depozitas, skirtas užtikrini V. Š. ieškinio patenkinimą ir kad ieškovė neginčijo nurodytos sumos pervedimo. Ieškovės nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ji šiuo ieškiniu byloje ir išreiškė reikalavimą padalinti šiuos pinigus, nes teismo nurodytas LR CK 3.96 str. 1 d. įsigaliojo tik 2001-07-01, kada jos ieškinys teisme dėl pinigų padalinimo jau buvo pareikštas. Teismo motyvai, kuriais pinigai esantys teismo depozitinėje sąskaitoje yra prilyginami piniginių lėšų įkeitimui ir, kad įkaito turėtojas turi teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš jo naudai įkeistų lėšų, negali būti taikomas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo, o teismas ieškinio užtikrinimo priemonės objektą (pinigus) nepagrįstai laiko nedalintinu turtu. Ieškovė teismui nurodė, jog depozitinėje sąskaitoje ieškinio įteikimo dienai buvo 2 048 035,70 Lt, todėl visa ši suma yra dalintinas turtas, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių išsprendė tik dalį ieškinio reikalavimų – dėl pinigų, kuriuos pervedė akcijų pirkėjas ir visiškai nepasisakė dėl pinigų, kuriuos areštavo antstolė J. Gudaitė. Taip pat atmetus ieškinį liko neišspręstas ir kitas bendro turto padalinimo klausimas; iki šiol apskaitomos V. P. vardu 105 paprastosios vardinės 50 Lt nominalios vertės AB „Ukmergės keliai“ akcijos, kurias ieškovė prašė pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas nepasisakė ir ieškinio dalyje dėl V. Š. sutikimu antstolės N. Jutkienės išmokėtų bendrų depozitinėje sąskaitoje laikomų pinigų (83 144 Lt), kurių suma ieškovė prašė jai padidinti prašomą priteisti dalį LR CK 3.115 str. 2 d. pagrindu, kaip kompensaciją dėl jos sutuoktinio V. P. kaltės dėl nuostolingai tvarkomos bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri dėl jo nepagrįsto pasitikėjimo savimi ir dėl neapgalvotų paskolų ėmimo ir nežinia kur panaudojimo, esminiai sumažėjo. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl vykdymo atgręžimo ir restitucijos, nes iš šių pinigų taip pat buvo išmokėtas atlyginimas antstoliams, todėl jei yra taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas, visos sumos turėtų būti grąžinamos atgal į depozitinę sąskaitą.

Tretieji asmenys, V. Š. , V. K. ir A. A. , AB „Rizgonys“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, jog prieštarauja ieškovės prašymams. Mano, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pažymi, jog apeliantės teiginys, jog, jei tarp ginčo šalių, jos ir atsakovo, nėra ginčo dėl to, kokį statusą turi ginčijamas turtas, teismas turi sutikti su ginčo šalimis. Kreditoriai pažymi, jog toks teiginys būtų teisingas tuo atveju, jei ginčo šalys neturėtų kreditorių, į kurių interesus atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl bendro jungtinio sutuoktinių turto padalijimo. Todėl nepaisant to, jog tarp ginčo šalių nėra ginčo, teismas negali ignoruoti įstatymais garantuotų kreditoriaus interesų. Kreditoriai nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais dėl atsakovo prievolių kilmės. Apeliantė skunde nurodo, jog ji negalėjo dalyvauti versle, nes augino vaikus, kreditoriai pažymi, jog tai buvo naujas argumentas, be to, vaikai nebuvo mažamečiai, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir rūpyba, taip pat prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog kitoje skundo dalyje apeliantė teigia, jog dirbo UAB „ Ročkalnyje“ buhaltere. Apeliantė, remdamasi LR CK 3.109 str., 1 d. norma sutinka su tuo, kad bendros jungtinės sutuoktinių lėšos ar turtas negali būti dalinami ir kad sutuoktiniai yra solidariai atsakingi tuo atveju, jeigu jų turtu yra laidavimo ar kitokiu būdu užtikrintos sutuoktinių arba vieno jų prievolės kreditoriams. Kreditoriai pabrėžia, kad būtent tokia buvo V. Š. faktinių ir teisinių argumentų pozicija, jog V. Š. naudai įneštos lėšos yra skirtos jo naudai priimto sprendimo vykdymui, nebent teismo sprendimą įvykdžius, liktų lėšų, kurias galima būtų tarp sutuoktinių dalinti. Kreditoriai nesutinka su apeliantės nurodymais, jog teismas netinkamai taikė įstatymą, naujojo LR CK normas vietoj Santuokos ir šeimos kodekso normų, galiojusių teisinio santykio metu. Pažymi, jog LAT šioje byloje, naikindamas žemesniųjų teismų sprendimus ,aiškiai pasisakė, jog naikina juos dar ir dėl to, jog nebuvo taikytos naujojo LR CK normos, užtikrinančios kreditorių interesus, sprendžiant turto padalinimo tarp sutuoktinių klausimus. Nurodo, jog ieškovė niekada neginčijo AB „Ukmergės keliai“ akcijų pardavimo sutarties, atsiskaitymo pagal šias sutartis tvarkos, Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties, kurios pagrindu šių akcijų pardavimo lėšos buvo įneštos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su teismo priimto sprendimo pagrįstumu, todėl apeliacinis skundas turėtų būti netenkintinas.

Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į ieškovės O. P. skundą. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka. Pažymi, jog posėdžio metu nebuvo įrodyta, kad piniginės prievolės yra asmeninės V. P. prievolės, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės ieškinį dėl turto padalinimo, nes taip galėjo būti pažeisti kreditorių interesai. Prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką 1975-05-30 (II t., b.l.3). Šalys santuokos nėra nutraukusios iki šiol. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad šalys, būdamos santuokoje, įgijo 71485 vnt. paprastųjų vardinių AB „Ukmergės keliai“akcijų, kurių 39979 vnt. buvo pilnai apmokėtos, o už likusias buvo sumokėtas tik pradinis įnašas. Šalys turimas UAB „Ročkalnys“ ir UAB „Levaniškis“ akcijas pasidalino 1999-12-14 sudaryta turto dalybų sutartimi (III t., b.l.125). Pagal nekilnojamojo turto viešo registro duomenys ieškovė ir atsakovas bendros jungtinės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto, išskyrus 0,2230 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi (VIII t., b.l.197-198, 200-203), o tuo pačiu adresu esančių gyvenamojo namo ir kitų statinių ½ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, nes įgyti jos nuosavybėn paveldėjimo būdu (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 1996-06-25 nutartimi, kuri buvo patikslinta Vilniaus apygardos teismo 1996-11-27 nutartimi civilinėje byloje pagal trečiojo asmens V. Š. ieškinį atsakovui V. P. buvo areštuotos šalims priklausančios AB „Umergės keliai“ akcijos bei kitas V. P. turtas 1949850 Lt sumai (I t., b.l.31, 153). Vėliau Ukmergės rajono apylinkės teismo 1998-01-15 nutartimi buvo panaikintas areštas visam V. P. turtui su sąlygą, kad už parduotas AB „Ukmergės keliai“ akcijas gauta pinigų suma, atitinkanti arešto apimtį, bus įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą kaip ieškinio užtikrinimo priemonė (I t., b.l.43, 58). AB „Panevėžio keliai“ į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą už nupirktas AB „Ukmergės keliai“ akcijas pervedė 1957970 Lt (I t., b.l.77-79). Atsakovo ir ieškovės turimos nevisiškai apmokėtos akcijos buvo parduotos trečiajam asmeniui AB „Rizgonys“, o atsakovui buvo grąžintas pradinis 39385 Lt dydžio pradinis įnašas, įmokėtas į minėtą depozitinę sąskaitą (I t., b.l.184), o 1997-12-03 mokėjimo pavedimu AB „Ukmergės keliai“ į minėtą sąskaitą pervedė 50680 Lt dividentų (I ., b.l.185). Šiuo metu šalys valdo 105 vnt. AB „Ukmergės keliai“ paprastųjų vardinių akcijų (IX t., b.l.51). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB „Ukmergės keliai“ turėtos ir turimos akcijos ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi jos įgytos santuokos metu ir byloje nėra įrodymų, paneigiančių bendrąją prezumpciją, kad jos įgytos iš santuokinių lėšų. Taigi, ir piniginės lėšos, gautos už perleistas akcijas, taip pat priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokį patį teisinį statusą turi ir į depozitinę sąskaitą įmokėti dividendai bei grąžintas pradinis įnašas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-05-21 nutartimi šioje byloje konstatavo, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina vadovautis galiojančio LR CK normomis, reglamentuojančiomis santuokinio turto teisinį statusą, jo padalinimą bei prievolių tretiesiems asmenims vykdymą (VI t., b.l.61-64). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai vadovavosi galiojančio 2000 m. LR CK normomis.

Taigi, sprendžiant santuokinio turto padalinimo klausimus, visų pirma būtina sudaryti ieškovės ir atsakovo turto balansą (LR CK 3.118 str.). Byloje nustatyta, kad iš atsakovo V. P. įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir papildomu sprendimu trečiajam asmeniui V. Š. yra priteista 1260000 Lt negrąžintos paskolos, 500 000 Lt delspinigių ir 7000 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 760 000 Lt sumos nuo 2003-09-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 30000 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (VIII t., b.l.70-73, 87). Be to, iš atsakovo buvo priteista įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu trečiajam asmeniui V. K. 80000 Lt negrąžinos paskolos ir 2564,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui A. A. – 12000 Lt negrąžintos paskolos ir 364,18 Lt bylinėjimosi išlaidų (VIII t., b.l.14-16, 18-20, 50-55). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004-04-02 sprendimu už akių iš atsakovo V. P. papildomai buvo priteista trečiajam asmeniui V. K. 22573,99 Lt nuostolių ir 1677 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2004-01-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų V. K. buvo išieškota 83444,18 Lt ir 4988 Lt vykdymo išlaidų antstolei (IX t., b.l.76). Šiuo metu antstolio sąskaitoje yra saugoma 1 280 193,93 Lt suma (IX t., b.l.86). Pagal byloje pateiktus duomenis šiuo metu V. P. skola V. K. sudaro 22343,98 Lt, o A. A. – 5945,18 Lt (IX t., b.l.166-167). Be to, iš atsakovo V. P. trečiajam šioje byloje asmeniui AB „Rizgonys“ buvo priteista 11886 Lt bylinėjimosi išlaidų (XIII t., b.l.41, 70-71, 114-116), kurios buvo priteistos byloje, kurioje V. P. siekė panaikinti jam priklausiusių AB „Ukmergės keliai“ akcijų perleidimą AB „Rizgonys“.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, apimant šalių ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus bei padarė išvadą, kad V. P. skolos tretiesiems asmenims yra solidarios su ieškove. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje šalys neginčijos, kad V. P. pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų skolinosi verslo reikalams, ieškovė tam neprieštaravo, jos sutikimo tam pagal tuo metu galiojančio LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.4 d. nereikėjo. Tretieji asmenys turėjo teisėto pagrindo tikėtis, kad atsakovas tai daro ieškovės sutikimu. Tai, kad pinigai buvo panaudoti verslui, reiškia, kad pinigai buvo panaudoti šeimos gerbūviui gerinti, nes iš verslo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Todėl pagrįsta yra teismo išvada, kad ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi prieš trečiuosius asmenis (LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Prievolės sumokėti žyminius mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir bylinėjimosi išlaidas AB „Rizgonys“ atsirado atsakovui bylinėjantis dėl bendromis pripažintų skolų grąžinimo ir disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe valdomomis AB „Ukmergės keliai“ akcijomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR CK 3.109 str. 1 d. 1-2 p., šias prievoles pripažino bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei išlieka teisė kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo dėl to, kad dėl atsakovo veiksmų sumažėjo jų bendro turto vertė (LR CK 3.115 str.).

Pagal LRCK 3.118 str. 1 d. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, o pagal minėto straipsnio 2 d. iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Jeigu sudarius turto balansą, paaiškėja, kad bendro turto lieka, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus LR CK numatytas išimtis (LR CK 3.118 str. 4 d.). Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti nustatomas visas sutuoktinių turimas bendras ir asmeninis turtas, tuomet turi būti nustatomi visi kreditoriai, kuriems prievolės turi būti vykdomos iš bendro turto, ir tik padengus prievoles kreditoriams, likęs turtas, jeigu toks lieka, gali būti dalinamas tarp sutuoktinių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo dalintinas turtas yra į depozitinę sąskaitą įneštos piniginės lėšos – 2 048 035 Lt, 105 vnt. AB „Ukmergės keliai“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 5 Lt, iš viso 525 Lt, ir 0,2230 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal viešo registro duomenis ir kurio vertės niekas neginčijo yra 4094 Lt. Bendra turimo turto vertė sudaro 2 052 654 Lt. Kadangi dalis skolų kreditoriams (tretiesiems asmenims) buvo dengiama iš depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, dalis sumos buvo sumokėta ieškovei, nėra žinoma ar dalis skolų iš minėtų lėšų yra padengta V. Š. , todėl sudarant balansą, atsižvelgtina į visų į šią sąskaitą pervestų lėšų sumą ir visas priteistas tretiesiems asmenims sumas. Byloje nustatyta, kad tretiesiems asmenims, šalių kreditoriams, teismo sprendimais buvo priteista iš viso 1 916 179,10 Lt. Be to, trečiajam asmeniui V. Š. yra priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 760 000 Lt sumos nuo 2003-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vien tokių palūkanų suma per vienus metus sudaro 88000 Lt, o visa skola nėra atlyginta iki šiol jau virš 5 metų. Taigi, įvertinus šalių turimo turto vertę ir mokėtinų tretiesiems asmenims sumą, akivaizdu, kad šalių turto nepakanka visoms skoloms padengti. Net įvertinus tai, kad dalis skolų yra padengta, akivaizdu, kad atitinkamai sumažėjo ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų suma. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos pagrįstai pripažino, kad santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalinamas, kol neįvykdytos prievolės, t.y. nepadengtos skolos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bylos įrodymus dėl šalių turimo bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo turto ir šalių prievolių pobūdžio bei jų dydžio ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas.

Jeigu po atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis liks santuokinio turto, tuomet ieškovas ar atsakovė turės teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio likusio turto padalinimo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės O. P. argumentu, kad teismo depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai prilyginami piniginių lėšų įkeitimui. Pagal LR CK 4.198 str. įkeitimas – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo turto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Kilnojamojo turto įkeitimas yra reglamentuojamas materialinės teisės normomis, atsiradimo pagrindas – sutartinis, įstatyminis arba teismo sprendimu, turi būti įforminama sutartimi ar lakštu, teismo įsiteisėjusiu sprendimu ar įstatymu. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės yra reglamentuojamos proceso teisės normomis. Tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu galiojusio 1964 m. LR CPK 158 str. 2 d., tiek galiojančio LR CPK 146 str. 2 d. suteikia teismui teisę panaikinti taikomą areštą, jeigu į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokama prašoma priteisti suma, tačiau tokiu būdu įmokėtos lėšos vis tiek lieka laikinosiomis apsaugos priemonės, užtikrinančiomis galimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl nurodytų priežasčių į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos lėšos negali būti prilyginamos jų įkeitimui. Todėl šį argumentą teisėjų kolegija pašalina iš teismo sprendimo. Tačiau teismo sprendimo pagrįstumo ši aplinkybė neįtakoja.

Širvintų rajono apylinkės teismui 2002-06-11 sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies ir ieškovei priteisus iš atsakovo V. P. 647109,63 Lt, ši suma ieškovei buvo išmokėta po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-05-21 nutartimi panaikinus minėtą Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą ir grąžinus iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir skundžiamu teismo sprendimu ieškinį atmetus, teismas privalėjo išspręsti ir teismo sprendimo atgręžimo klausimą (CPK 760 str. 1 d., 761 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išsprendė šį klausimą ir iš ieškovės priteisė 679 109,63 Lt sumą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teismo sprendimui pagrįstumui ir teisėtumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Tretysis asmuo V. Š. apeliacinėje instancijoje patyrė 3000 Lt dydžio išlaidas advokatei teisinei pagalbai už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą. Atmetus apeliacinį skundą, šios atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į advokatės darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1600 Lt (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.), atitinkamai visiems atsakovams priteisiant iš ieškovo po 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui V. Š. iš ieškovės O. P. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.