Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4211-535/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-19
Bylos Nr.: eI-4211-535/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02124-2017-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: D. K.
Atsakovas: VĮ Registrų centras

Kategorijos

1.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-4211-535/2017Proceso Nr. 3-61-3-02124-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.2, 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytės-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovams VĮ Registrų centras, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismo : panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-05-16 sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr.csprI-103 bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-03-20 sprendimą Nr.VILRS-566, kuriais atsisakyta registruoti žymą apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui ir priimti naują sprendimą, įpareigojant VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti šį juridinį faktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017-05-24 gavo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-05-16 sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. csprl-103 (toliau - Centrinio registratoriaus sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą ir paliktas galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus VI nekilnojamojo turto registro grupės vedėjos S. M. 2017-03-20 sprendimas Nr. VILRS-566 (toliau - Teritorinio registratoriaus sprendimas) atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui. Pareiškėja 2017-03-17 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui, bei pateikė teritoriniam registratoriui visus privalomus dokumentus, kurių pateikimas yra būtinas juridinio fakto - apie objekto priskyrimą šeimos turtui - registravimui, kaip tai numato teisės aktai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro skyriaus VI nekilnojamojo turto registro grupės vedėja S. M. , išnagrinėjusi pareiškėjos 2017-03-17 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 13971609) Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas, pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, priedas Nr. 2) įregistruoti juridinį faktą apie minėto gyvenamojo namo priskyrimą šeimos turtui, 2017-03-20 priėmė sprendimą Nr. VILRS-566, kuriuo nuspręsta atsisakyti įregistruoti prašomą juridinį faktą .Teritorinio registratoriaus sprendimas grindžiamas tuo, kad kadangi Turto arešto aktų registro 2010-09-07 ir 201701-20 pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr. 0710-004000 ir Nr. 2017-003478 pagrindu yra apribota disponavimo Turtu teisė, šeimos turto žymos įregistravimas neva pakeistų šio Turto teisinę padėtį, todėl būtų pažeistas turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo teisės) apribojimą ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva uždėtas turto areštas, turtiniai interesai. Nesutikdama su tokiu nepagrįstu Teritorinio registratoriaus sprendimu Pareiškėja pateikė 2017-04-19 skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, prašant panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują - įregistruoti juridinį faktą apie Turto priskyrimą šeimos turtui, tačiau Centrinio registratoriaus sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas Teritorinio registratoriaus sprendimas, grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Teritorinio registratoriaus sprendimas, nepagrįstai nurodoma, kad juridinio fakto apie Turto priskyrimą šeimos turtui įregistravimas neva pakeistų šio Turto teisinį statusą, kas yra draudžiama dėl Turtui taikomo arešto. Taip pat nurodoma, kad dėl to paties Pareiškėjos prašymo jau buvo priimtas sprendimas atsisakyti registruoti, o nepateikus naujai vertintinų dokumentų, pakartotinis sprendimas negali būti priimamas. Pareiškėjos vertinimu, tiek Centrinio registratoriaus sprendimas, tiek Teritorinio registratoriaus sprendimas yra priimti pažeidžiant LR CK 3.84-3.86 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nuostatas, nesivadovaujant jų taikymo ir aiškinimo taisyklėmis bei teismų praktika, taip nepagrįstai pažeidžiant Pareiškėjos šeimos teises ir teisėtus interesus. Centrinio registratoriaus sprendimu atsisakant registruoti viešame registre juridinį faktą apie Turto priskyrimą šeimos turtui dėl Turtui registruoto arešto neva tai pakeistų šio Turto teisinį statusą, nepagrįstai sukuriamas aiškinimas, jog šeimos turto teisinį statusą ir iš jo kylančias teisines pasekmes turtas įgyja nuo įregistravimo, o ne nuo santuokos sudarymo, kas prieštarauja ne tik imperatyvioms teisės normoms, įtvirtintoms CK 3.84-3.86 str., bet pažeidžia nepilnamečių, gyvenančių tokiame būste interesus.CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad šeimos gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar abiem sutuoktiniams. To paties straipsnio 4 d. numato, kad šeimos gyvenamoji patalpa įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. CK 3.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Teismų praktika patvirtina, kad šeimos turto teisinis režimas disponuojant šiuo turtu taikomas nuo santuokos įregistravimo momento, o ne nuo įregistravimo viešajame registre, dėl ko juridinio fakto įregistravimas jokiu būdu negali pakeisti šio turto teisinio statuso, nes nepriklausomai, ar jis bus registruotas, ar ne, vertinant teisines pasekmes bus atsižvelgiama, kad turtas yra šeimos turtas. Šiuo atveju pareiškėja santuoką įregistravo 1997-06-21 , kas, vadovaujantis teisės aktais, leidžia daryti išvadą, kad bet kuris būstas, kuriame gyveno, gyvena ar gyvens pareiškėjos šeima, nuo 1997-06-21 įgijo, įgyja ir įgis bei turės šeimos turto teisinį statusą, nepaisant to, ar jis bus įregistruotas viešame registre, ar ne. Šeimos gyvenamosios patalpos, kaip šeimos turto, teisinis statusas įgyjamas nuo santuokos sudarymo ir gali būti keičiamas nebent tik nutraukus santuoką, tačiau taip pat ne visais atvejais, ir juridinio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, šeimos turto teisinio statuso nepakeičia. Atitinkamai CK 3.85 straipsnyje numatyti apribojimai dėl išieškojimo iš šeimos turto, būtų taikomi nepriklausomai nuo to, ar šis faktas būtų paviešintas, ar ne, kas sudaro pagrindą panaikinti tiek Centrinio registratoriaus, tiek Teritorinio registratoriaus sprendimus kaip prieštaraujančius galiojantiems teisės aktams. Taip pat nurodoma, kad Teritorinio registratoriaus sprendimas, kuris paliktas nepakeistu Centrinio registratoriaus sprendimu, atsisakant įregistruoti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, tuo pagrindu, jog įregistravus tokį juridinį faktą, būtų pakeistas Turto teisinis statusas ir tai pažeistų sąžiningų trečiųjų asmenų interesus, kurių naudai nustatytas Turto areštas, nes juridinio fakto apie šeimos turtą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra vertintinas kaip disponavimo šiuo turtu suvaržymas - laikytini nepagrįstais ir vadovaujantis teisės aktais, numatančiais procedūrines taisykles VĮ Registrų centrui. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 15 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daroma žyma apie juridinį faktą - nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui. NTRĮ 23 straipsnio 2 dalis numato, jog kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisų suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 90 punkte nustatyta, jog žyma apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui daroma pagal vieno iš sutuoktinių prašymą, kuriame nurodoma, kad jų šeima nuolat gyvena atitinkamame gyvenamajame name ar bute. Pareiškėja 2017-03-17 su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui, bei pateikė teritoriniam registratoriui visus privalomus dokumentus, kurių pateikimas yra būtinas juridinio fakto - apie objekto priskyrimą šeimos turtui - registravimui, kaip tai numato NTRĮ ir Nuostatai. Teritorinio registratoriaus sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Centrinio registratoriaus sprendimu nurodant tuos pačius motyvus, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė tenkinti Pareiškėjos prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie Turto priskyrimą šeimos turtui, kadangi Turto arešto aktų registro 2010-09-07 ir 2017-01-20 pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr. 0710-004000 ir Nr. 2017-003478 pagrindu yra apribota disponavimo Turtu teisė, o žymos apie šeimos turtą įregistravimas pakeistų šio turto teisinę padėtį, kas pažeistų trečiųjų asmenų turtinius interesus. Sprendime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimo ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą; to paties įstatymo 2 str. 7 d. nustato, kad turto disponavimo teisės apribojimas - teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Buvo nurodyta, kad Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo pagrindas - Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d. bei NTRĮ 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p. Pažymėtina, kad NTRĮ įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos vertinimu, toks Teritorinio registratoriaus sprendimo, kuris paliktas nepakeistas centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos, priėmimo pagrindas neatitinka susiklosčiusios situacijos, kas sudaro pagrindą tiek Teritorinio registratoriaus sprendimo, tiek Centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimui. Pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė visus pagal NTRĮ ir Nuostatus privalomus pateikti dokumentus, dėl ko prašymas buvo priimtas ir nebuvo nustatyta, jokių formalių prašymo trūkumų. Tad šiuo pagrindu, Pareiškėjai pateikus visus pagal NTRĮ ir Nuostatus tokiam juridiniam faktui registruoti privalomus dokumentus, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neteisėtai atsisakė įregistruoti prašomą juridinį faktą apie Turto priskyrimą šeimos turtui, nes įstatymas numato galimybę registruoti žymą apie turto priskyrimą šeimos turtui, o būtent, turto priskyrimo šeimos turtui fakto registravimą numato NTRĮ 15 str. 2 d. 8 p. LVAT yra pažymėjęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Šiuo atveju, VĮ Registrų centras nepagrįstai nesivadovavo jiems pateiktais dokumentais, kurie buvo pateikti vadovaujantis Nuostatais, tačiau taip pat suformavo naują teisės aktams prieštaraujančią taisyklę, kad juridinio fakto apie Turto priskyrimą šeimos turtui įregistravimas pakeičia šeimos turto teisinį statusą, nors, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jis įgyjamas įregistravus santuoką, o keičiamas gali būti jai pasibaigus, tačiau taip pat ne visais atvejais. Juridinio fakto įregistravimas atlieka išviešinimo funkciją, o ne pakeičia šeimos turto teisinį statusą, kuris nustatomas ir keičiamas vadovaujantis CK nuostatomis, o ne procedūrinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis VĮ Registrų centro veiklos ribas. Būtent tai sudaro pagrindą panaikinti Centrinio registratoriaus sprendimą ir Teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą - registruoti juridinį faktą apie Turto priskyrimą šeimos turtui. Be to, nurodoma, kad nepagrįstas ir Centrinio registratoriaus sprendime nurodomas argumentas, kad pareiškėjos prašymas negalėjo būti tenkinamas dar ir tuo pagrindu, kad vadovaujantis tais pačiais Pareiškėjos teiktais dokumentais, jau buvo priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas, o nepateikus naujų dokumentų kitoks sprendimas negali būti priimtas. Tačiau Pareiškėja nurodo, kad neturi objektyvių galimybių pateikti kitokių dokumentų, nes santuoka, kurios pagrindu Turtas įgijo šeimos turto teisinį statusą, nėra nutraukta. Prašant registruoti gyvenamąjį namą ar butą šeimos turtu, kaip nurodoma ir Nuostatuose, ir VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje , turi būti pateikiamas laisvos formos prašymas, kuriame nurodoma, kur šeima gyvena, bei esant poreikiui pateikiamas santuokos liudijimas. Kadangi nuo 2016 metais teikto prašymo iki pateikto 2017-03-17, nepasikeitė nei Pareiškėjos šeimos gyvenamoji vieta, kuri šeimos turtu laikoma nuo tada, kai pareiškėjos šeima jame pradėjo gyventi, o būtent 2001 metais, nei santuoka buvo išregistruota, dėl ko pareiškėja neturi objektyvių galimybių pateikti kitus dokumentus nei privaloma teikti VĮ Registrų centrui ir nei buvo pateikti anksčiau. Pareiškėjos vertinimu, Centrinio registratoriaus sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai negali būti laikomi pagrįstais ir negali apriboti pareiškėjos teisės tinkamai apginti savo šeimos, ypatingai nepilnamečių vaikų,

Atsiliepimas

Atsakovas – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau ir – Vilniaus filialas) – su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Vilniaus filialas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja D. K. Vilniaus filialui 2016-01-28 pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 10459429) Registre įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 2 d. 8 p. numatytą juridinį faktą - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Namas) priskyrimą šeimos turtui (toliau - ir Juridinis faktas). Kartu su prašymu pateikė 1997-06-21 išduotą santuokos liudijimą AD Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p. ir 29 str. 7 p., 2016-01-28 priėmė sprendimą Nr. VILRS-173 atsisakyti įregistruoti Juridinį faktą, kadangi Turto arešto aktų registro 2010-09-07 pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. 0710- 004000 pagrindu yra apribota disponavimo teisė (2010-09-07 buvo įregistruotas juridinis faktas apie Namo areštą). Vilniaus filialas 2016-01-28 sprendime nurodė, kad žymos apie priskyrimą šeimos turtui įregistravimas pakeistų turto teisinę padėtį, todėl būtų pažeistas turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo teisės) apribojimą ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva areštuotas turtas, turtiniai interesai. Vilniaus filialo 2016-01-28 priimto sprendimo Nr. VILRS-173 pareiškėja D. K. neskundė, o 2017-03-17 kreipėsi į Vilniaus filialą su nauju 2017-03-17 prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 13971609) įregistruoti juridinį faktą apie Namo priskyrimą šeimos turtui. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p. ir 29 str. 7 p., 2017-03-20 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. VILRS-566 prašymo netenkinti, nes Turto arešto aktų registro 2010- 09-07 ir 2017-01-20 pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr. 0710-004000 ir Nr. 2017- 003478 pagrindu yra apribota disponavimo teisė (2010-09-07, 2017-01-20 buvo įregistruoti juridiniai faktai apie Namo areštus). Šiame Vilniaus filialo sprendime, kaip ir ankstesniame 2016-01-28 sprendime, buvo pažymėta, kad žymos apie priskyrimą šeimos turtui įregistravimas pakeistų turto teisinę padėtį, todėl būtų pažeistas turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo teisės) apribojimą ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva areštuotas turtas, turtiniai interesai.

Šį Vilniaus filialo 2017-03-20 sprendimą pareiškėja skundė Centriniam registratoriui, kuris 2017-05-16 sprendimu Nr. csprl-103 paliko galioti Vilniaus filialo 2017-03-20 priimtą sprendimą Nr. VILRS-566. Centrinis registratorius pažymėjo, kad po arešto įregistravimo Registro tvarkytojui draudžiama Registre keisti areštuoto turto teisinę būklę ir jį papildomai kaip nors apsunkinti (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.). Centrinis registratorius nustatė, kad Vilniaus filialas 2016-01-27 buvo priėmęs sprendimą Nr. VILRS-173, kuriuo jau yra atsisakęs tenkinti pareiškėjos prašymą dėl to paties dalyko ir tų pačių dokumentų pagrindu, bei pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas negalėjo būti tenkinamas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 9 p. pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d. numato, jog teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d. nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

Pareiškėja D. K. galėjo pasinaudoti įstatymų jai suteikta ir Vilniaus filialo 2016-01-28 sprendime Nr. VILRS-173 jai išaiškinta teise apskųsti šį sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėja taip pat nesikreipė į Centrinį registratorių su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau, kaip minėta, 2017-03-17 pateikė naują prašymą įregistruoti tą patį Juridinį faktą tų pačių dokumentų pagrindu (identišką prašymą). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 9 p. nustatyta, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (LVAT 2014-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1161/2014). Negali būti toleruojama situacija, kai formaliai teismui skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai (šiuo atveju Vilniaus filialo 2017-03-20 sprendimas Nr. VILRS-566 ir Centrinio registratoriaus 2017-05-16 sprendimas Nr. csprl-103) būtų panaudojami tik kaip priedanga sugrįžti prie anksčiau priimtų administracinių sprendimų peržiūrėjimo, nepaisant jų (anksčiau priimtų sprendimų) apskundimui įstatymuose nustatytos tvarkos. Priešingu atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos, užkertančios kelią piktnaudžiauti teise, netektų prasmės ir būtų iškreipta pati Administracinių bylų teisenos įstatymo esmė ir administracinių bylų nagrinėjimo teisme instituto paskirtis, todėl Centrinio registratoriaus skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos 2017-03-17 prašymas negalėjo būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad jau yra priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu, yra pagrįsta. Vilniaus filialas, atsisakydamas tenkinti D. K. prašymus Registre įregistruoti Namo priskyrimą šeimos turtui įvertino tą esminę aplinkybę, kad D. K. prašymų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu Namo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro 2010-09-07 ir 2017-01-20 pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr. 0710-004000 ir Nr. 2017-003478 pagrindu 2010-09-07 ir 2017-01-20 buvo įregistruoti juridiniai faktai apie Namo areštus, kuriais buvo apribota disponavimo Namu teisė. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šio įstatymo 2 str. 7 d. nustato, kad turto disponavimo teisės apribojimas - teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Vilniaus filialas įvertinęs turto arešto apimtį (draudimą disponuoti areštuotu Namu), turto arešto tikslus, arešto laikinumą bei vadovaudamasis Registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p. ir 29 str. 7 p.,

2017-01-28 ir 2017-03-20 priėmė sprendimus Nr. VILRS-173, Nr. VILRS-566 atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie Namo priskyrimą šeimos turtui, nes D. K. prašymų tenkinimas prieštarautų turto arešto tikslams (siekimui užtikrinti civilinį ieškinį, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą) ir pakeistų nekilnojamojo daikto teisinį statusą, kurį pareiškėja tik įregistravusi Registre galėtų panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kaip tai nustato Civilinio kodekso 3.84 str. 4 d. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau po skundžiamo Vilniaus filialo sprendimo Turto arešto aktų registro pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr. 2017-015779, Nr. 2017-018741 pagrindu Registre 2017-03-28, 2017-04-10 buvo įregistruoti juridiniai faktai apie Namo areštus, kuriais taip pat buvo apribota disponavimo Namu teisė. D. K. teigia, kad šeimos turto registravimas viešame registre atlieka tik paviešinimo funkciją, tačiau nepakeičia turto teisinio statuso, kuris įgyjamas sudarius santuoką. Nurodė, kad santuokos sudarymo faktas neapsprendžia, kad tam tikram konkrečiam turtui bus priskirtas šeimos turto teisinis statusas. Kuriam konkrečiai turtui bus priskirtas šeimos turto teisinis statusas renkasi sutuoktiniai ir tokio turto (priskirto šeimos turtui) teisinis statusas pasikeičia. Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą (LAT 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013). LAT praktika patvirtina, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia turto disponavimo apribojimus, t. y. turto apsunkinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šeimos turto teisinis statusas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju, jei jis viešajame registre įregistruotas kaip šeimos turtas, todėl turtui, kuris Registre nebuvo paviešintas kaip šeimos turtas, netaikytini disponavimo apribojimai, nustatyti CK 3.85 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010). Pareiškėjos padaryta priešinga išvada, - kad CK 3.85 str. numatyti apribojimai dėl išieškojimo iš šeimos turto, būtų taikomi nepriklausomai nuo to, ar juridinis faktas apie priskyrimą šeimos turtui būtų Registre paviešintas, ar ne, - prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai ir yra nepagrįsta, o skundžiami Vilniaus filialo ir Centrinio registratoriaus spendimai yra pagrįsti bei teisėti ir jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos argumentas, kad juridinio fakto apie Namo priskyrimą šeimos turtui įregistravimas negali pakeisti Namo teisinio statuso, nes neva nepriklausomai, ar toks Juridinis faktas bus įregistruotas, ar ne, vertinant teisines pasekmes bus atsižvelgiama, kad turtas yra šeimos turtas, prieštarauja pačios pareiškėjos veiksmams - priverstine, teismine, ginčo tvarka priversti Registro tvarkytoją paviešinti Juridinį faktą, nors juridinio fakto įregistravimas apie Namo priskyrimą šeimos turtui jokios teisinės reikšmės neva neturi. Vertinant šį argumentą dar kartą atkreiptinas dėmesys į CK 3.84 str. 4 d., kuri nustato, kad sutuoktiniai panaudoti turto priskyrimo šeimos turtui faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Patenkinus skundą ir įpareigojus Vilniaus filialą įregistruoti Juridinį faktą, pareiškėja įgytų teisę šį juridinį faktą panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis (CK 3.84 str. 4 d). Nagrinėjamu atveju, Registro tvarkytojui patenkinti D. K. prašymus įregistruoti Registre prašomą Juridinį faktą draudė Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d. norma, neleidžianti keisti turto teisinės padėties, esant apribotai disponavimo areštuotu turtu teisei, todėl Registro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis Registro įstatymo 26 str. 3 d. 2 p. bei 29 str. 7 p. atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus. Skunde nurodoma, kad šeimos turto instituto paskirtis yra užtikrinti nepilnamečių vaikų ir šeimos interesus. Akivaizdu, kad pareiškėja Juridinio fakto įregistravimą Registre siekia panaudoti šeimos intereso prioritetą prieš kreditorių interesą, t. y. suvaržyti išieškojimą iš turto, Registre paviešinto, kaip šeimos turto. Registro tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių papildomų sąlygų ir aplinkybių (tokių kaip nepilnamečių vaikų buvimo šeimoje fakto nustatymas, nepilnamečių vaikų ar šeimos interesų užtikrinimo prioritetiškumas), kurias jis turėtų įvertinti priimdamas vieną iš Nekilnojamojo turto registro 26 str. 3 d. nurodytų sprendimų (prašymą tenkinti, prašymą atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti). Viešojo administravimo subjektų (Vilniaus filialo ir Centrinio registratoriaus) veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikė jiems įstatyme nustatytos kompetencijos ribose. Viešojoje teisėje, kaip visuotinai pripažįstama, dominuoja specialus leidimo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai leidžiama, skirtingai nuo privatinės teisės, kur galioja principas, kad privatinės teisės subjektai gali daryti tai, kas jiems tiesiogiai neuždrausta. Kadangi Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti pareiškime nurodytų tokių vertinamųjų faktų, kaip nepilnamečių vaikų ar vieno likusio sutuoktinio, kaip silpnesnės šalies, teisių ir teisėtų interesų prioritetiškumo, todėl minėti pareiškėjos argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., prašo pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas - VĮ Registrų centras - su skundu nesutinka, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-05-16 sprendime Nr. csprl-103 išdėstytais motyvais ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog Registrų centras šioje byloje atsakovu įtrauktas be teisinio pagrindo. Pagal LVAT praktiką tais atvejai, kai paliekamas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas į bylą atsakovu traukiamas teritorinis registratorius, o Centrinis registratorius (Registrų centras) tokioje byloje yra tik trečiasis suinteresuotas asmuo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai Centrinis registratorius palieka galioti teritorinio registratoriaus sprendimą yra laikoma, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent teritorinio registratoriaus sprendimas. Tokiu atveju neturėtų būti keliamas reikalavimas dėl Centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-01 nutartį admin. byloje Nr. eAS-474-492/2016).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja D. K. atsakovais šioje administracinėje byloje nurodo tiek VĮ Registrų centras Vilniaus filialą, tiek ir centrinį registratorių – VĮ Registrų centrą. Atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką, kai paliekamas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas, į bylą atsakovu traukiamas teritorinis registratorius, o VĮ Registrų centras šioje byloje laikytinas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes tiesiogines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent teritorinio registratoriaus sprendimas.

Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-03-20 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-05-16 Sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. K. Vilniaus filialui 2016-01-28 pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr.10459429) Registre įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15str.2d.8p. numatytą juridinį faktą – gyvenamojo namo (unik.Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui. Kartu su prašymu buvo pateiktas 1997-06-21 išduotas santuokos liudijimas AD Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus filialas 2016-01-28 priėmė sprendimą Nr.VILRS-173 , kuriuo atsisakė įregistruoti Juridinį faktą, motyvuodamas tuo, kad Turto arešto registro 2010-09-07 pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr.0710-004000 pagrindu yra apribota disponavimo teisė (2010-09-07 įregistruotas Namo areštas). Atsakovo Vilniaus filialo 2016-01-28 sprendime nurodyta, kad žymos apie priskyrimą šeimos turtui įregistravimas pakeistų turto teisinę padėtį, todėl būtų pažeistas turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo teisės) apribojimą, tuo pažeidžiant trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva turtas areštuotas , interesai. Šis Vilniaus filialo sprendimas nebuvo apskųstas. Pareiškėja 2017-03-17 kreipėsi į Vilniaus filialą su nauju prašymu įregistruoti juridinį faktą apie Namo priskyrimą šeimos turtui. Vilniaus filialas , sutinkamai su NTRĮ 26str.3d.2p., 29str.7p. 2017-03-20 priėmė sprendimą Nr.VILRS-566, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino , nurodė, kad Turto arešto aktų registro 2010-09-07 ir 2017-01-20 pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr.0710-004000 ir Nr.2017-003478 pagrindu yra apribota disponavimo teisė (2010-09-07 ir 2017-01-20 buvo įregistruoti juridiniai faktai apie Namo areštus). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad žymos apie priskyrimą šeimos turtui įregistravimas pakeistų turto teisinę padėtį, todėl būtų pažeistas turto areštu uždėtas draudimas, nustatantis nuosavybės teisės (disponavimo teisės) apribojimą ir tuo pačiu būtų pažeisti trečiųjų asmenų, kurių iniciatyva areštuotas turtas, turtiniai interesai. 2017-03-20 Vilniaus filialo sprendimą Nr.VILRS-566 pareiškėja apskundė Centriniam registratoriui, kuris 2017-05-16 sprendimu Nr.cspr-103 paliko galioti minėtą Vilniaus filialo sprendimą. Centrinis registratorius nurodė, kad po arešto įregistravimo Registro tvarkytojui draudžiama Registre keisti areštuoto turto teisinę būklę ir jį papildomai kaip nors apsunkinti (Turto arešto aktų registro įstatymo 2str.7d.). Centrinis registratorius nurodė, kad Vilniaus filialas 2016-01-27 buvo priėmęs sprendimą Nr.VILRS-173, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl to paties dalyko tų pačių duomenų pagrindu bei pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas negalėjo būti tenkinamas ir NTR įstatymo 29str.9p. pagrindu. Pareiškėja ginčija tiek Vilniaus filialo 2017-03-20 sprendimą Nr.Nr.VILRS-566, tiek Centrinio registratoriaus 2017-05-16 sprendimą Nr.cspr1-103. Pareiškėja teigia, kad šeimos turto registravimas viešame registre atlieka tik paviešinimo funkciją, tačiau nepakeičia turto teisinio statuso, kuris įgyjamas, sudarius santuoką. Su šiuo pareiškėjos argumentu teismas sutikti negali, kadangi šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti ir nesusijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. LAT praktika patvirtina, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia turto disponavimo apribojimus, t.y. jo apsunkinimą. Šeimos turto teisinis statusas prieš kreditorių gali būti panaudotas tik tuo atveju jei jis viešajame registre įregistruotas kaip šeimos turtas , todėl turtui, kuris Registre nebuvo paviešintas kaip šeimos turtas, netaikytini disponavimo apribojimai, numatyti CK3.85str. Atkreiptinas dėmesys ir į CK3.84str.4d., kurioje nurodyta, kad sutuoktiniai panaudoti turto priskyrimo šeimos turtui faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Patenkinus skundą ir įpareigojus Vilniaus filialą įregistruoti Juridinį faktą, pareiškėja įgytų teisę šį juridinį faktą panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis Registro tvarkytojui prašymus įregistruoti Registre pareiškėjos prašomą Juridinį faktą draudžia Turto arešto aktų registro įstatymo 2str.4d., kurioje nurodyta, kad neleidžiama keisti turto teisinės padėties, esant apribotai disponavimo areštuotu turtu teisei, todėl darytina išvada, kad Registro tvarkytojas pagrįstai ir tiesėtai vadovavosi Registro įstatymo 26str.3d.2p., 29str.7p. ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus. Viešojo administravimo subjektų (Vilniaus filialo ir Centrinio registratoriaus) veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikė jiems įstatyme nustatytos kompetencijos ribose. Viešojoje teisėje dominuoja specialus leidimo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai leidžiama, skirtingai nuo privatinės teisės, kur galioja principas, kad privatinės teisės subjektai gali daryti tai, kas jiems tiesiogiai neuždrausta. Kadangi Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti tokių vertinamųjų faktų, kaip nepilnamečių vaikų ar vieno likusio sutuoktinio, kaip silpnesnės šalies, teisių ir interesų prioritetiškumo, todėl šie pareiškėjos argumentai nėra teisiškai reikšmingi minėto skundo nagrinėjimui. Vilniaus filialas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymus Registre įregistruoti Namo priskyrimą šeimos turtui įvertino aplinkybę, kuri yra esminė – jos prašymų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu Namo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro 2010-09-07 ir 2017-01-20 pranešimų apie turto arešto įregistravimą Nr.0710-004000 ir 2017-003478 pagrindu 2010-09-07 ir 2017-01-20 buvo įregistruoti juridiniai faktai apie Namo areštus, kuriais buvo apribota disponavimo Namu teisė. Turto arešto aktų įstatymo 2str.7d. nustato, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Vilniaus filialas, įvertinęs turto arešto apimtį (draudimą disponuoti areštuotu Namu), turto arešto tikslus, jo laikinumą, vadovavosi Registro įstatymo 26str.3d.2p. ir 29str.7p. ir priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus 216-01-28 Nr.VILRS-173, 2017-03-20 Nr.VILRS-566 atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie Namo priskyrimą šeimos turtui. Pareiškėjos prašymų tenkinimas prieštarautų turto arešto tikslams ir pakeistų nekilnojamojo daikto teisinį statusą, kurį pareiškėja tik įregistravusi Registre galėtų panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Turto arešto aktų registro parnešimų apie turto arešto įregistravimą Nr.2017-015779, |Nr.2017-018741 pagrindu Registre 2017-03-28 ir 2017-04-10 buvo įregistruoti nauji juridiniai faktai apie Namo areštus, kuriais taip pat buvo apribota disponavimo Namu teisė.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30str.1d. numato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja galėjo pasinaudoti įstatymų jai suteikta ir Vilniaus filialo 2016-01-28 sprendime Nr.VILRS-173 jai išaiškinta teise apskųsti šį sprendimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ji neprašė centrinio registratoriaus atnaujinti skundo padavimo termino, o 2017-03-17 pateikė iš esmės identišką prašymą įregistruoti Juridinį faktą. NTRĮ 29str.9p. nustatyta, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad jau yra priimtas Registro tvarkytojo sprendimas atisakyti įregistruoti j tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus , juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (LVAT 2014-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr.A-143-1161/2014).Sutiktina su Centrinio registratoriaus skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjos 2017-03-17 prašymas negalėjo būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad jau yra priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Teismas, vertindamas visu byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-05-16 sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr.csprI-103 bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017-03-20 sprendimą Nr.VILRS-566 ii įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti šį juridinį faktą. Pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. K. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič