Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-8047-807/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-02
Bylos Nr.
e2YT-8047-807/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03702-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Diana Jankienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. G.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. G., S. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8047-807/2023
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-03702-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. G. ir S. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad E. G. priėmė po savo senelio A. U. ir močiutės J. U. mirties atsiradusį palikimą pradėjus paveldimą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėja yra J. U. ir savo A. U. anūkė.

1.2. Pareiškėjos senelis A. U. ir močiutė J. U. savo santuoką buvo įregistravę (duomenys neskelbtini), ir bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausė šis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

1.3. Pareiškėjos seneliai norėjo po savo mirties minėtą butą paveldėtų pareiškėja, todėl pareiškėjos senelis A. U. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriame išreiškė savo valią – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) palikti pareiškėjai. Pareiškėjos močiutė J. U., mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos senelis A. U. mirė (duomenys neskelbtini).

1.4. Pažymi, kad pareiškėja iki savo senelių mirties ir po jų mirties visada rūpinosi ir tvarkė jų butą esantį (duomenys neskelbtini), elgėsi lyg su savu, faktiškai jį valdydama, prižiūrėdama, mokėjo komunalinius mokesčius, tai patvirtina pridedami išrašai iš banko.

1.5. Pareiškėjos senelis A. U. turi du suaugusius vaikus: dukrą – N. G. (pareiškėjos mama) ir sūnų S. U., tačiau jie į palikimą nepretenduoja, ginčo tarp jų ir pareiškėjos nėra ir jie nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Kitų įpėdinių A. U. ir J. U. neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Pareiškėja po savo senelių mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nei į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nei padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kadangi iš esmės dėl teisinio neišprusimo neįgyvendino tinkamai savo teisių į palikimą, likusį po jos močiutės ir senelio mirties.

1.7. Nors pareiškėja ir pavėlavo priimti, palikimą, tačiau šį palikimą pareiškėja priėmė faktiškai jį valdydama. Kadangi faktinį palikimo priėmimą leidžiama įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, faktinį nekilnojamojo turto ir asmeninių daiktų perėmimą, kaip ir tai, kad po senelių mirties pareiškėja faktiškai rūpinosi ir tvarkė visu su turtu susijusius reikalus, mokėjo mokesčius, tvarkė, mokėjo komunalines paslaugas, tai patvirtina pridedami išrašai iš banko, kuriuose matosi atlikti mokėjimai už buto adresu (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo galimą palikėjų A. U. ir J. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo N. G. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareiškėjos pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Pažymėjo, kad pareiškėja iki savo senelių mirties ir po jų mirties visada rūpinosi ir tvarkė jų butą esantį (duomenys neskelbtini), elgėsi lyg su savu, faktiškai jį valdydama, prižiūrėdama, mokėjo komunalinius mokesčius.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pateikto pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8047-807/2023 priimti savo nuožiūra, nagrinėjant bylą VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo S. U. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pateiktu pareiškimu visiškai sutinką. Nurodė, kad po senelių mirties pareiškėjo dukra ir toliau valdė ir tvarkė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip jai priklausantį. Ši butą pareiškėja prižiūrėjo ir tvarkė iki tėvų mirties. Pareiškėja po senelių mirties naudojasi ir rūpinasi butu, moka mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. G. yra velionių A. U. ir J. U. vaikaitė. A. U. ir J. U. santuokoje susilaikė 2 vaikų – N. G. ir S. U. Palikėja J. U. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. U. mirė būdamas našliu (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys N. G. ir S. U. neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo tenkinimui, t. y. ginčo dėl palikėjų palikimo nėra. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po senelių mirties pareiškėja tikėtina rūpinasi jų turtu, moka komunalinius ir kitus mokesčius, už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

7. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad E. G. priėmė po savo senelio A. U. ir močiutės J. U. mirties atsiradusį palikimą pradėjus paveldimą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po A. U. ir J. U. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po tėvo senelių atsiradusį palikimą E. G. priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes tikėtina rūpinosi seneliams priklausiusiu turtu, valdė butą, tikėtina mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po A. U. ir J. U. mirties į paliktą turtą pretenduotų priimti kiti asmenys. Pareiškėja dėl sąžiningo suklydimo, teisinio išsilavinimo neturėjimo laiku neįgyvendino teisinių procedūrų priimant savo senelių palikimą.

11. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po A. U. ir J. U., priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė A. U. ir J. U. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

14. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus prašymą, ir atsižvelgiant dėl kokių priežasčių susidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ši suma priteistina iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po senelių, A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.

Priteisti iš pareiškėjos E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolikos Eur 92 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662; sumokėjimą patvirtinančius įrodymus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė