- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-396-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01614-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- I. M.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios A. M. IĮ „U. R.“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė bankrutavusi A. M. IĮ „U. R.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 12 549,61 Eur z?alai atlyginti ir 5 proc. metines palu?kanas uz? priteista? suma? nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sa?ras?a? bendrai 12 549,61 Eur sumai. Atsakovas, bu?damas ieškovės savininku, z?inodamas, kad įmonė veiklos nevykdo bei yra nemoki, jos i?siskolinimai kreditoriams auga, nesie?me? jokiu? veiksmu? ir nesikreipe? i? teisma? de? bankroto bylos is?ke?limo. Be to, atsakovas bankroto administratorei neperdave? i?mone?s dokumentu?, todėl nėra galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus įmonės nemokumo atsiradimo momento. Atsakovo neteise?ti veiksmai sa?lygojo z?alos kreditoriams atsiradima?. I?mone?s bankroto byloje patvirtinta kreditoriu? reikalavimu? suma civiline?je byloje de?l i?mone?s vadovo civiline?s atsakomybe?s uz? z?ala?, padaryta? tuo, kad, esant i?monei nemokiai, nepaduodamas pareis?kimas de?l bankroto bylos is?ke?limo, yra vertinama kaip i?mone?s vadovo padaryta z?ala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patvirtinimo nėra įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nustato, kad ras?ytinio proceso tvarka priimta nutartis gali bu?ti apsku?sta prae?jus septynioms dienoms ir s?is terminas skaic?iuojamas nuo nutarties įteikimo dienos. Atsakovas Vilniaus apygardos teismui buvo nurodęs, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o ne per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), neatsižvelgiant į tai, nutartis atsakovui neįteikta jokiu būdu. Be to, neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro tik 6 912,39 Eur, o ne 12 549,61 Eur. Ies?kovė nepagri?stai reikalauja z?alos atlyginimo s?iame teismo procese, kadangi bankroto byloje ta pati ies?kovė yra pateikusi pras?yma? leisti nukreipti is?ies?kojima? is? atsakovui asmenine?s nuosavybe?s ir bendrosios jungtine?s nuosavybe?s teise priklausanc?io turto tai pac?iai sumai. Pagrindinė įmonės kreditorė yra VSDFV, savo reikalavimą kildinanti iš nesumokėtų mokesčių valstybei, kurie nėra laikomi įmonei padaryta žala. Kreditoriai UAB „Sergel“, UAB „Prime Leasing“, UAB „Lonas“ ir partneriai bei K. D. yra asmeniniai atsakovo kreditoriai, kuriu? reikalavimai i?mone?s bankroto byloje yra pareiks?ti tik tode?l, kad ta? lemia individualios i?mone?s teisinio statuso specifika ir teismu? praktika, tačiau šie kreditoriai nelaikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais. Ies?kovė nurodo, kad nenustate? momento, kada i?mone? tapo nemoki, taigi ne?ra pagrindo sutikti su tuo, kad visa kreditoriu? reikalavimu? suma yra laikytina z?ala, kuri kilo de?l galimai neteise?to i?mone?s savininko sprendimo neteikti pareis?kimo dėl bankroto bylos is?ke?limo. Administratorei raštu buvo pateikti paaiškinimai, kad i?mone? veiklos faktis?kai nevykdo jau daugiau nei 10 metu?, o i?mone?s buhalteriniai ir kiti dokumentai turi bu?ti saugomi ne daugiau kaip 10 metu?. Atsakovas taip pat prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei, kurią atstovauja bankroto administratorė UAB „Lausona“, 5 000 Eur baudą, iš jų 2 500 Eur skiriant atsakovui A. M..
5. Trečiasis asmuo I. M. prašė ieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ieškovės bylą, kurioje yra priimtas teismo procesinis sprendimas vykdyti išieškojimą iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o taip pat ir turto, kuris yra bendroji nuosavybė. Išieškojimas bankroto byloje vykdomas tai pačiai sumai, kuriai yra pateiktas ieškinys šioje byloje. Tokiu būdu iš atsakovo du kartus tuo pačiu pagrindu būtų išieškoma ta pati suma. Be to, jeigu bankroto byloje bus patenkinti kreditorių reikalavimai išieškojus turtą iš atsakovo turto, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl atsakovo kaltės bankrutuojanti įmonė patyrė kokią nors žalą. Nėra pagrindo sutikti su argumentais, jog visa kreditorių finansinių reikalavimų suma yra laikytina bankrutuojančiai įmonei padaryta žala. Pagrindinis bankrutuojančios įmonės kreditorius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kurios reikalavimą sudaro nesumokėti mokesčiai. Be to, dalis bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų kyla iš atsakovo asmeninių prievolių kreditoriams, todėl atsakovo asmeninių kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti laikomi ieškovei padaryta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovei 12 549,61 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines metines palūkanas už priteistą sumą (12 549,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo valstybei 282 Eur žyminį mokestį ir 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus bendrai 6 912,39 Eur sumai, tačiau nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, kurį teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ištaisė, nurodydamas teisingą bendrą kreditorių reikalavimų sumą – 12 549,61 Eur. Nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi atsakovo argumentai, jog bendra kreditorių reikalavimų suma yra tik 6 912,39 Eur, o ne 12 549,61 Eur, atmestini kaip nepagrįsti;
7.2. iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, vartotojas, turtintis aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl, remiantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis, atsakovui visi procesiniai dokumentai galėjo ir gali būti įteikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis;
7.3. jei vadovas, įmonei tapus nemokiai, pažeidžia pareigą inicijuoti bankroto bylą, nuo to momento atsiradę ar padidėję įmonės įsipareigojimai kreditoriams laikomi žala. Visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po to, kai bendrovė tapo nemokia, vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Byloje nustatyta, kad ieškovo vadovo pareigas nuo pat įmonės įregistravimo, t. y. nuo 2004 m. vasario 18 d., eina atsakovas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtinta bendra finansinių reikalavimų suma – 12 549,61 Eur. Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą, vertino, jog ieškovė jau nuo 2010 m. buvo nemoki ir jos vadovas A. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė veiklą vykdė būdama nemoki, todėl konstatuotina, kad ieškovei buvo padaryta 12 549,61 Eur žala. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl ieškovės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos ieškovo finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimui ir didėjimui, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartyje iškelti bankroto bylą konstatavo, jog pats atsakovas nurodė, kad įmonė jokios veiklos nevykdo praktiškai nuo jos įkūrimo. Atsakovas nenurodė, kodėl nesiėmė veiksmų dėl įmonės veiklos pabaigos ar bankroto bylos įmonei iškėlimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovės atstovei bankroto administratorei UAB „Lausona“ skirti 5 000 Eur baudą, įpareigojant ieškovės atstovę 50 proc. šios baudos sumokėti ieškovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis CPK nustatyta tvarka atsakovui nebuvo ir nėra įteikta iki šiol. Atsakovas yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, vartotojas, turintis aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, tačiau teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad aktyvios LITEKO VEP posistemio paskyros turėjimas, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis, suteikia teisę atsakovui visus procesinius dokumentus įteikti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Aptariamu laikotarpiu (2018 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo momentu) atsakovas CPK nustatyta tvarka byloje nebuvo išreiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pirmiau nurodytos teismo nutarties atsakovui įteikti per EPP, nepriklausomai nuo to, jog atsakovas ir turėjo (turi) aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Be to, nutartis atsakovui nebuvo siunčiama net ir per EPP. Iš EPP kortelės išrašo matyti, kad atsakovas nėra nurodytas 2018 m. spalio 31 d. teismo nutarties gavėjų sąraše;
Atsiliepimas
8.2. skundžiamame sprendime teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditorinis reikalavimas negali būti laikomas ieškovei padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai ieškinys yra reiškiamas atlyginti įmonei padarytą žalą (o ne įmonės kreditoriams padaryta žalą), valstybei nesumokėti mokesčiai nėra laikytini įmonei padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 išaiškino, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų;
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi (neįsiteisėjusia) ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti šie atsakovo asmeninių kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB „Sergel“ (150,64 Eur), UAB „Prime Leasing“ (652,70 Eur), UAB „Lonas ir partneriai“ (1 756,49 Eur), K. D. (352,56 Eur). Šių kreditorių reikalavimų suma negali būti laikoma ieškovei padaryta žala. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje yra nurodyti kreditoriai ir jų reikalavimų sumos, savaime nereiškia, kad taip suformuluota teismo nutartis gali ir turi būti aiškinama taip, kad visi nutartimi patvirtinti kreditoriai yra įmonės kreditoriai ir / ar, kad tarp šia nutartimi patvirtintų kreditorių nėra įmonės savininko asmeninių kreditorių. Ieškovei (jos atstovei) teko pareiga įrodyti, kad visi ieškovės, kaip individualios įmonės, bankroto byloje patvirtinti kreditoriai yra įmonės kreditoriai, nes tik tokiu atveju šių kreditorių reikalavimų suma gali būti laikoma įmonei padaryta žala;
8.4. Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja ieškovės bankroto bylą, kurioje jau yra priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo administratorei UAB „Lausona“ pagal jos pačios pateiktą prašymą yra leista vykdyti išieškojimą iš atsakovo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o taip pat ir turto, kuris yra atsakovo ir jo sutuoktinės bendroji nuosavybė. Išieškojimas bankroto byloje būtų vykdomas tai pačiai sumai, kuriai yra (buvo) pateiktas ieškinys šioje byloje dėl žalos atlyginimo. Taigi, tokiu būdu iš atsakovo du kartus būtų išieškoma ta pati suma, kurios išieškojimas yra grindžiamas iš esmės tuo pačiu pagrindu. Jeigu bankroto byloje bus patenkinti kreditorių reikalavimai išieškojus turtą iš atsakovo asmeninio ir jam su sutuoktine bendrai priklausančio turto, nebus pagrindo išvadai, kad dėl atsakovo kaltės bankrutuojanti įmonė patyrė kokią nors žalą. Išvadą apie žalos įmonei ar jos kreditoriams padarymą galima bus daryti tik tada, jei bankroto byloje nebus patenkinti kreditorių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.
Šalies argumentai
9. Ieškovė bankrutavusi A. M. IĮ „U. R.“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesu atsakovui A. M. paskirti 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš paskirtos baudos skiriant ieškovės naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. atsakovas, būdamas įmonės savininku, kuris geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki, jos įsiskolinimai kreditoriams auga, nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų. Atsakovo neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai, nevykdymas) yra akivaizdūs. Atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą. Žala kreditoriams dėl neteisėtų atsakovo veiksmų laikytina ieškovės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, kuri sudaro 12 549,61 Eur;
9.2. Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą, vertino, jog ieškovė dar nuo 2010 m. buvo nemoki;
9.3. atsakovas yra Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, vartotojas, turtintis aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl remiantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis, atsakovui kaip ir kitiems šioje dalyje nurodytiems asmenims, visi procesiniai dokumentai galėjo ir gali būti įteikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl atsakovo argumentai dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti;
9.4. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso (toliau – taip pat ir CK) 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatą, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Individualios įmonės ir savininko turtas yra susiję, o, iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, į ją įstoja tiek įmonės, tiek ir jos savininko asmeniniai kreditoriai, kurie reiškia reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Ginčo dėl atskirų kreditorių reikalavimų pagrįstumo nėra, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl įmonės ir asmeninių kreditorių atsiejimo.
10. Trečiasis asmuo I. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą pagal CPK 318 straipsnį teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: išrašo iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „Dokumento metaduomenys“ kopiją; antstolės Virginijos Meškauskienės 2018-10-18 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-15-12771 (išieškotojas UAB „Lonas“ ir partneriai, skolininkas A. M.) kopiją; Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro 2017-07-20 vykdomojo įrašo kopiją; 2017-05-03 paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto UAB „Lonas“ ir partneriai, naudai, kopiją; antstolės Brigitos Palavinskienės 2018-10-04 patvarkymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-229178 (išieškotojas UAB „Sergel“, skolininkas A. M.) kopiją; Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-10 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1343-850/2014, kopiją; antstolio G. J. 2018-10-03 patvarkymo dėl vykdomosios bylos sutabdymo Nr. S-18-91-9962 (išieškotojas K. D., skolininkas A. M.) kopiją; antstolės Brigitos Palavinskienės 2018-10-04 patvarkymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-229180 (išieškotojas UAB „Prime Leasing“, skolininkas A. M.) kopiją; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-46499-294/2014 kopiją; antstolės Virginijos Meškauskienės 2018-10-18 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-15-12770 (išieškotojas UAB „Lonas“ ir partneriai, skolininkas A. M.) kopiją; Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro 2017-10-18 vykdomojo įrašo kopiją; 2017-05-03 Paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto UAB „Lonas“ ir partneriai, naudai kopiją; 2017-08-02 Vekselio teikimo apmokėti kopiją; 2017-08-08 pranešimo apie neapmokėjimą kopiją; PVM sąskaitų faktūrų už mažosios korespondencijos siuntimą, išrašytų UAB „Lonas“ ir partneriai, kopijas; antstolės Virginijos Meškauskienės 2018-10-18 patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-15-12772 (išieškotojas UAB „Lonas“ ir partneriai, skolininkas A. M.) kopiją; Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro 2017-06-09 vykdomųjų įrašų kopijas; 2017-05-03 Paprastojo neprotestuotino vekselio, išduoto UAB „Lonas“ ir partneriai, naudai kopiją; 2017-06-09 Turto arešto aktų registro išrašų kopijas; 2017-06-09 VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašo apie A. M. kopiją.
14. Nurodė, jog teikiamas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo kortelės išrašas patvirtina, jog atsakovas nėra nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties gavėjų sąraše, tai reiškia, kad šis teismo procesinis sprendimas atsakovui nebuvo siųstas nei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, nei per EPP, todėl nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo nėra įsiteisėjusi. Nurodė, jog kiti su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtinti kreditoriai, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, yra asmeniniai atsakovo, o ne ieškovės, kreditoriai.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
16. Atsakovo prašomi priimti nauji įrodymai susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, ieškovė su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl jų atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl nauji įrodymai priimami.
17. Iš ieškovės bankroto bylos Nr. eB2-18-258/2020 duomenų LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą A. M. IĮ „U. R.“ (ieškovei). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai bendrai 12 549,31 Eur sumai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas 2018 m. spalio 31 d. nutartyje dėl bendros kreditorių reikalavimų sumos).
18. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas turi įrodyti neteisėtus juridinio asmens valdymo organo veiksmus, žalos faktą ir dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
19. Kasacinis teismas suformulavo specialias taisykles dėl žalos dydžio nustatymo bylose dėl vadovo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą. Jei nuo vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas laikomas žala. Nustatant žalos dydį turi būti vertinamas tik išaugęs įmonės skolos dydis vadovo valdymo laikotarpiu, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus bankroto bylą. Taip pat kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo teismo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo automatiškai nereiškia žalos, pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovas atsako tik už tą žalą, kuri susijusiu teisiniu priežastiniu ryšiu su jo delsimu inicijuoti bankroto bylą.
20. Iš ieškovės bankroto bylos Nr. eB2-18-258/2020 duomenų LITEKO sistemoje (antstolių patvarkymų dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, persiųstų vykdomųjų dokumentų) ir su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad ieškovės kreditoriumi yra tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – taip pat ir VSDFV) Vilniaus skyrius su 5 637,22 Eur reikalavimu (pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties duomenis). Kreditoriai UAB „Sergel“, UAB „Prime Leasing“, UAB „Lonas“ ir partneriai ir K. D., kurių kreditorinių reikalavimų bendra suma yra 6 912,39 Eur, yra ne ieškovės, o atsakovo asmeniniai kreditoriai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.33 Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose 15 p. išaiškinta, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas.
21. Taigi, atsakovo asmeninių kreditorių reikalavimai bendrai 6 912,39 Eur sumai, nors ir yra įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą, nėra ieškovės įsipareigojimai, ir šių kreditorių reikalavimų atsiradimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo delsimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Todėl ieškinys dėl 6 912,39 Eur žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nesant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovei padarytos 6 912,39 Eur žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir atsiradusių 6 912,39 Eur atsakovo asmeninių kreditorių reikalavimų (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
22. Iš ieškovės bankroto bylos Nr. eB2-18-258/2020 duomenų LITEKO sistemoje (ieškinio dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir prie jo pridėtų dokumentų) matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius kreditorinį reikalavimą sudaro individualios įmonės už individualios įmonės savininką (šios bylos atveju – už atsakovą) mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (toliau – taip pat ir VSD) įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – taip pat ir PSD) įmokos. VSD įmokų skola susidarė nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o PSD įmokų skola susidarė nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.
23. Pagal ginčui aktualiais laikotarpiais galiojusias Valstybino socialinio draudimo įstatymo nuostatas, individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos, pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Dėl to individualios įmonės už įmonių savininkus privalo mokėti nustatyto dydžio VSD ir PSD įmokas.
24. Atsakovas atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad ieškovė nuo 2006 m. jokios veiklos nevykdė. VSDFV Tauragės skyrius 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą dėl VSD ir PSD skolos išieškojimo iš ieškovės priverstine tvarka, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui. Iš 2018 m. kovo 28 d. antstolio K. Košio pažymos apie vykdymo eigą matyti, kad antstolis, vykdydamas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, reguliariai atlikdavo užklausas juridinių asmenų registrui, nekilnojamojo turto registrui, kelių transporto priemonių registrui ir kitiems registrams, bankams, kredito unijoms, antstoliams, tačiau ieškovės turto, piniginių lėšų, turinių teisių nebuvo nustatyta, buvo išieškota tik 17,61 Eur.
25. Atsakovas prašymą iškelti ieškovei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neteikė jokių įrodymų apie ieškovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2006 m. veiklos nevykdė, duomenų, kad ieškovė ar atsakovas (ieškovės savininkas) būtų turėję turto, nėra, ieškovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo 2010 m. balandžio 1 d. nebuvo dengiama ir didėjo, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovė jau 2010 m. buvo nemoki, todėl atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo jau 2010 m. (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis).
27. Jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, atsakovas, kaip individualios įmonės savininkas, nebebūtų privalomai draudžiamas sveikatos, pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, ir skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebūtų susidariusi.
28. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai, nėra įsiteisėjusi, kadangi nebuvo įteikta atsakovui, todėl nėra pasibaigęs šios nutarties apskundimo terminas, atitinkamai, VSDFV Vilniaus skyrius kreditorinio reikalavimo dydis negali būti laikomas nustatytas.
29. Iš ieškovės bankroto bylos Nr. eB2-18-258/2020 duomenų LITEKO sistemoje matyti, kad atsakovas buvo pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. šį skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus terminą skundui paduoti. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas visą laiką buvo ir yra prisijungęs prie EPP, yra aktyvus EPP vartotojas, per EPP teikia teismui dokumentus (prašymus). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas buvo susipažinęs su ieškovės bankroto bylos eiga, todėl turėjo žinoti/žinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį.
30. Taip pat nėra pagrindo suteikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad, ieškovės bankroto byloje priėmus nutartį nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą, ir patenkinus ieškinį, iš atsakovo du kratus bus išieškomos tos pačios sumos.
31. Iš tiesų, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į ieškovės savininko, t. y. atsakovo, turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d.
32. Tačiau nėra duomenų, kad atsakovo turimo turto pakanka patenkinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintus kreditorių reikalavimus bendrai 12 549,31 Eur sumai (nes iš atsakovo turto būtų tenkinami ne tik ieškovės kreditorių, bet ir atsakovo asmeninių kreditorių reikalavimai). Bet kokiu atveju, iš atsakovo turto nebus išieškota daugiau, nei reikia administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimas patenkinti, nes turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais ir apmokėjus administravimo išlaidas, bus grąžintas atsakovui (Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 punktas, 36 straipsnio 1 dalis, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 93 straipsnio 3 dalis).
33. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2017, Nr. 3K-3-624/2013 priimti esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje, todėl jais vadovautis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias neribotos civilinės atsakomybės įmonės ir šios įmonės savininko atsakomybę kreditoriams, keičiamas, priteistą 12 549,31 Eur sumą žalai atlyginti mažinant iki 5 637,22 Eur (CPK326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
35. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 127 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, ir 2 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 93 straipsnio 1 d., 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
“ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovės bankrutavusios A. M. IĮ “U. R.” naudai 5 637,22 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. M. valstybės naudai 129 Eur bylinėjimosi išlaidas.”