Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-137-777/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-10
Bylos Nr.: e2S-137-777/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00614-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo: S. S.
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Skolininkas: M. S., S. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-137-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00614-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10; 2.1.1.3.11; 2.3.2.6.2; 2.4.2.9.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.18 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas M. S., S. S., antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui M. S. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės S. S. turto, areštuoto pagal turto arešto aktus Nr. S1c-23817, Nr. S1c-23821, Nr. S1c-23824, Nr. S1c-23825.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pareiškėja gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad antstoliai turto arešto aktais Nr. S1c-23817, Nr. S1c-23821, Nr. S1c-23824, Nr. S1c-23825 areštavo skolininkui ir jos sutuoktinei S. S. priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino bei nustatė, kad suinteresuotam asmeniui skolininkui M. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. S. priklauso: 1/2 dalis 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu Nr. S1c-23817 areštuoto turto – 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu Nr. S1c-23821 areštuoto turto – turtinių teisių į transporto priemonę OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu Nr. S1c-23824 areštuoto turto – darbo užmokesčio, mokamo sutuoktinei S. S. ūkininkų kooperatinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno minimaliojo mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), 1/2 dalis 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu Nr. S1c-23825 areštuoto turto – piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į sutuoktinės S. S. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas M. S. ir S. S. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

4.2. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui M. S. priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, areštuoto antstolio 2018 m. gegužės 29 d. turto arešto aktais Nr. S1c-23817, Nr. S1c-23821, Nr. S1c-23824, Nr. S1c-23825 (CPK 667 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas informacijos apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą. Teigia, jog 2018 m. liepos 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams registruotąja pašto siunta išsiųstas pareiškėjų S. S. ir M. S. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarta dėl įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir kreditorei UAB „J. I.“.

6.2. Teigia, kad iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, jog skolininkas M. S. vienvaldiškai prisiima prievolę kreditorei UAB „Julianus Inkaso“, nes pinigai buvo panaudoti ne šeimos, o asmeninėms skolininko reikmėms. Darė išvadą, jog skundžiama nutartis pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindinis atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas:

Šalies argumentai

8.1. Pareiškėja nurodė, kad teikdama prašymą teismui dėl turto dalies nustatymo nežinojo ir neturėjo informacijos apie apeliantės ir skolininko paduotą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir iškeltą santuokos nutraukimo bylą, nes nebuvo apie tai informuota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, jog 1/2 dalis sutuoktinės S. S. turto, areštuoto pagal turto arešto aktus Nr. S1c-23817, Nr. S1c-23821, Nr. S1c-23824, Nr. S1c-23825, priklauso skolininkui M. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Žemesnės instancijos teismas

12. 2018 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas prašymas, su kuriuo buvo pateikti nauji įrodymai, t. y. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-3816-850/2018, kuriuo patenkintas pareiškėjų S. S. (apeliantės) ir M. S. (skolininko) prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui ir įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, konstatuoja, jog naujai pateiktas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas pridėtinas prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neturėdamas informacijos apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą. Nurodė, jog 2018 m. liepos 17 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams registruotąja pašto siunta išsiųstas pareiškėjų S. S. ir M. S. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarta dėl įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir kreditorei UAB „J. I.“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurią antstoliai areštavo turto arešto aktais Nr. S1c-23817, Nr. S1c-23821, Nr. S1c-23824, Nr. S1c-23825. 2018 m. liepos 3 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas pareiškėjos prašymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi prašymą tenkino bei nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog apeliantė S. S. ir skolininkas M. S. 2018 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ir santuoką, sudarytą 1996 m. rugsėjo 7 d. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 240, tarp S. S. ir M. S., nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų 2018 m. liepos 13 d. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį tokiomis sąlygomis: „<...> santuokos metu įgytas turtas pasidalijamas taip: S. S. asmenine nuosavybe atitenka santuokinio turto už 2 931 Eur (patalpa- butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 738 Eur, adresu, (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini). Viso pastato-ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė – 6 700 Eur; 1/8 dalies pastato-ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė – 837,5 Eur; 1/2 dalis pastato-malkinės, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini); Viso pastato - malkinės vidutinė rinkos vertė – 111 Eur; 1/2 dalies pastato – malkinės vertė- 55,50 Eur; automobilis “VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), vertė – 300 Eur;). M. S. asmenine nuosavybe atitenka santuokinio turto už 2 687,50 Eur (patalpa-butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 790 Eur, adresu, (duomenys neskelbtini); 1/8 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini); viso pastato-ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė – 6 700 Eur; 1/8 dalies pastato-ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė – 837,50 Eur; pastatas-malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė – 60 Eur). Asmenine M. S., prievole pripažintos skolos (skola UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, priteista iš M. S. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2922-607/2018) <...>“. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d.

14. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.92) straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

15. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui prieštaravimų, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

16. Įstatymas nustato ir kitus kreditoriaus bei kito bendraturčio teisių gynimo būdus dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal CK 3.116 straipsnio nuostatas, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, tai vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi įstatyme nustatyta, kad bendras turtas gali būti dalijamas bet kurio sutuoktinio ar kreditorių iniciatyva ir gyvenant santuokoje. Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad visais šiais įstatyme nustatytais būdais, kai dalijama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nustatoma skolininkui priklausanti dalis bendrame turte. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į teismą dėl santuokinio turto padalijimo ar sutarties šiuo klausimu patvirtinimo, turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-529/2011). Kreditorius, teismo ar savo iniciatyva įtrauktas į bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko (turto padalijimo dalyje), turi šalies procesines teises (CPK 47 straipsnio 2 dalis; išskyrus šio straipsnio išimtis), tai suteikia jam teisę reikšti argumentus teismui dėl santuokinio turto padalijimo, kad turtas būtų dalijamas nepažeidžiant įstatymo nuostatų, bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių ir kreditorių interesų; kreditoriui įstatymu suteikta teisė skųsti teismų priimtus sprendimus. Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru šalių sutarimu ir teismui teikiama tvirtinti sutuoktinių sudaryta sutartis dėl turto padalijimo, tai kreditorius dalyvaudamas byloje negali veikti sutarties turinio (kad būtų pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinio kreditoriaus teisių), išskyrus priimto sprendimo apskundimą.

17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeisdami įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

18. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kai skolininko M. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyta du kartus, t. y. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, kreditoriui kreipusis į teismą vykdymo procese (nutartis neįsiteisėjusi). Taip pat skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, kuriuo nutraukta skolininko ir apeliantės santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Skolininko turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatytos nevienodai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nustatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi teisingai ir pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau apeliacinio proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms (įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutraukta skolininko ir apeliantės santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo procese gali kilti naujų ginčų, todėl siekiant teisinio aiškumo principo įgyvendinimo, laikytina, jog yra tikslinga atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai (apeliantė bei skolininkas), kreipdamiesi į teismą su prašymu nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, aptarė atsakomybės kreditoriams pagal prievoles klausimus. Taip pat nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2YT-3816-850/2018, į procesą įtraukė kreditorę UAB „Julianus Inkaso“ (pareiškėją), 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė, jog kreditorė apie santuokos nutraukimo procesą informuota tinkamai, jai pasiūlyta iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštu pateikti teismui savo nuomonę dėl pareiškėjų 2018 m. liepos 13 d. sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties. Duomenų, jog kreditorė (pareiškėja) būtų prieštaravusi apeliantės ir skolininko sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“ buvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2YT-3816-850/2018 procesą, turėjo teisę ir galimybę prieštarauti dėl pareiškėjų 2018 m. liepos 13 d. sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo, todėl konstatuotina, jog kreditorės teisės buvo užtikrintos.

20. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 2 d., todėl laikytina, jog šis teismo sprendimas yra įgijęs res judicata galią, todėl yra privalomai vykdytinas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tam, jog galėtų užtikrinti savo teisę į Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2922-607/2018 priteistos sumos išieškojimą iš skolininko M. S.. Įstatymas numato, jog nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Tai reiškia, jog nesant nustatytos konkrečios skolininko turto dalies, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko turto dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Kadangi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria šalys pasidalino turtą, įsiteisėjo, todėl darytina išvada, kad skolininko ir apeliantės bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, o 2018 m. liepos 13 d. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi skolininkui atitekusi turto dalis tapo jo asmenine nuosavybe, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir užtikrindamas teisingumo, protingumo, teisinio aiškumo principus, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo netenkinti.

Teisėja Jolanta Gailevičienė