Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-232-368/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-05-02Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-01-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
2A-232-368/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01340-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
S. V., J. V.
Atsakovas
R. V., Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Telšių apskrities viršininko administracijos teisių
Trečiasis asmuo
S. A., A. A., J. B., A. J., VĮ „Registrų centras“
Pranešėjas E. Mockevičius NuorašasTeisėja E. Gailienė Civilinė byla Nr. 2A-232-368/2011
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01340-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 33., 42.11.3., 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovams S. V. ir J. V.,atsakovui R. V.,

atsakovo Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. V. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. V. ir J. V. ieškinį atsakovams R. V., Telšių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir tretiesiems asmenims S. A., A. A., J. B., A. J. ir VĮ „Registrų centras“ dėl Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymo dalies panaikinimo, statinio teisinės registracijos R. V. vardu panaikinimo, daikto pripažinimo antraeiliu ir pagrindinio daikto priklausiniu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. V. ir J. V. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydami panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto dalį leisti užregistruoti savavališkai pastatytą stoginę K (1984 m.), 1264,42 kv. m užstatyto ploto, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) atsakovo R. V. vardu; panaikinti stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų registre atsakovo R. V. vardu; pripažinti stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) antraeiliu daiktu ir pagrindinio statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998 m. sausio 26 d. įsigijo 81/100 dalį liejyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir įregistravo nuosavybę. Dalį pastato pardavė S. A. ir R. V.. Pažymėjo, kad buvo sudaryta sutartis dėl dalies pastato rekonstrukcijos, tačiau pradėjus ruošti projektą gamtines dujas įvesti, iškilo žemės nuosavybės klausimas. Buvo suformuotas sklypas, nustatytos dalys bendraturčiams, o kiemas paliktas bendrai naudoti. Teigė, kad 2008 m. sužinojo, kad stoginė yra įteisinta atsakovo R. V. vardu. Mano, kad stoginės pardavimas buvo neteisėtas, padaryta klaidinga jos registracija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto dalį leisti užregistruoti savavališkai pastatytą stoginę k (1984 m.), 1264,42 kv. m užstatyto ploto, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) atsakovo R. V. vardu. Panaikino stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų registre atsakovo R. V. vardu ir pripažino kiemo statinį (stoginę k), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) antraeiliu daiktu ir pagrindinio statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniu. Priteisė iš atsakovų Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir R. V. po 165 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V.. Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V. buvo leista įregistruoti stoginę k (1984 m.). 1264,42 kv. m užstatyto ploto, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), be jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovas R. V. iš bankrutuojančios Rainių valstybinės liejininkystės įmonės be varžytynių nusipirko Rainių valstybinės liejininkystės įmonės administracinį pastatą, naująją liejyklą ir priestatą. Todėl sprendė, kad nėra jokių duomenų apie dar vieno atskiro pastato statinio – kiemo įrenginio (stoginės k) įsigijimą. Teismo vertinimu, atsakovui K. V. buvo leista užregistruoti savavališkai pastatytus pastatus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo statinio – stoginės. Pažymima, kad dokumentuose nurodyti penki pastatai, kadangi vienu pavadinimu buvo pavadinti keli pastatai, todėl atlikus kadastrinius matavimus, kiekvienas jų buvo įvardytas atskirai. Teigiama, kad už stoginę buvo sumokėta 1000 Lt. Apelianto vertinimu, statybos leidimų nėra, kadangi jo įgyti statiniai buvo pastatyti 1984 m. Mano, kad net ir panaikinus stoginės teisinę registraciją, stoginė priklauso apeliantui nuosavybės teise. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl stoginės funkcionavimo. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigiama, kad teismas, skundžiamu sprendimu panaikinęs stoginės teisinę registraciją, nepanaikino nuosavybės objekto. Pažymima, kad stoginė yra atskiras statinys, suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Apelianto vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą apie statinio funkcionavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliantų apeliacinius skundus VĮ „Registrų centras“ nurodo, kad dėl pareikšto reikalavimo neprieštarauja.

Atsiliepimu į atsakovo R. V. apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apelianto apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovai S. V. ir J. V. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinius skundus pažymima, kad atsakovai savo skunduose atkartoja savo atsiliepimų ir teisme išdėstytas pozicijas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) R. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese pakanka įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Tai, kad atsakovas turi kitokią nuomonę vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba, kad buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Atsižvelgusi į prieš tai nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra reikalo plačiau analizuoti apelianto skundo teiginius, ar ieškovas informuoti, ar neinformuoti apie stoginės pardavimą.

Dėl stoginės nuosavybės teisių

Teisėjų kolegija plačiau neįvertina apelianto skundo teiginių dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pasekmių, t. y. atsakovo teiginių, jog net ir panaikinus stoginės teisinę registraciją, jam stoginė priklauso nuosavybės teisė, kadangi šie apelianto skundo teiginiai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas.

Dėl stoginės įgijimo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad atsakovui K. V. buvo leista užregistruoti savavališkai pastatytus pastatus, kurių dviem, o konkrečiai – stoginei k jis neturėjo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, šio statinio jis nestatė, tik Rainių liejininkystės įmonės likvidavimo metu nusipirko tam tikrus turto objektus – administracinį pastatą, naująją liejyklą ir priestatą arba administracinį pastatą ir gamybinius pastatus, tačiau apie tai, kad jis įsigijo kokį nors statinį ar kiemo įrenginį duomenų nėra, tarp įsigytų turto objektų nei tiltinis kranas, nei stoginė, nei telferis ar kt. kiemo įrenginys ar statinys nebuvo įvardytas, todėl teismas sprendė Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymas naikintinas dalyje dėl leidimo įregistruoti stoginę k. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina šiuos teismo argumentus (1 tomas, 87 b. l., 2 tomas, 4 b. l.).

Dėl stoginės savarankiško funkcionavimo

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats apeliantas savo skunde nurodo, kad į garažą patenkama praeinant ir pravažiuojant po stogine. Apelianto skundo teiginiai dėl stoginės sutvarkymo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų.

Dėl kitų atsakovo skundo teiginių

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atsakovo skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija juos plačiau neanalizuoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Apelianto (atsakovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl nekilnojamojo daikto registro duomenų nuginčijimo

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kuriais remiantys tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kuriais remiantys buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi pagal tam tikrus dokumentus, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, pagal kuriuos tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 2081 5 punkto dalį leisti užregistruoti savavališkai pastatytą stoginę k; panaikino stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų registre atsakovo R. V. vardu ir pripažino minėtą kiemo statinį antraeiliu daiktu ir pagrindinio statinio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tuo pačiu adresu priklausiniu, sprendžia, kad apelianto skundo teiginiai dėl ginčo stoginės teisinės registracijos neturi teisinės reikšmes, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja.

Dėl pagrindinio daikto ir antraeilio daikto (priklausinio) likimo

Antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra faktų, ar tarp antraeilio daikto (priklausinių), t. y. stoginės, ir ten pat esančio kito pastato – garažo buvo nuolatinis funkcinis ryšys, nustatymas, t. y. ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnavo garažui.

Pats atsakovas savo atsiliepime į ieškovo ieškinį pripažino, kad stoginėje buvo sumontuota kranbalkė, kurios paskirtis buvo iškrauti metalo gaminius ir pakrauti iš metalo pagamintą produkciją. Taip pat pažymėjo, kad dabartini garažai skirti metalo gaminių sandėliavimui (1 tomas, 41–43 b. l.), todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl stoginės atskiro funkcionavimo, kaip nepagrįstus.

Nagrinėjant bylą pirmosios teismas nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: 1) objektas iki privatizavimo buvo skirtas funkcionuoti stacionariam tiltiniam kranui, tačiau krovinių krovimo funkcija nėra atliekama; 2) ginčijamas statinys savo paskirtimi, technine konstrukcija iš esmės neatitinka stoginės, priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijai, sąvokos; 3) jos funkcinė paskirtis – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės – negali būti įgyvendinama dėl to, kad ji yra itin mažu atstumu nuo šalia esančių garažų, kadangi garažai priklauso keliems bendraturčiams, stoginė taip pat negali būti naudojama daiktams susidėti ir žmonėms pridengti nuo saulės ar lietaus, nes vyksta mašinų judėjimas.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas savo skunde pripažino, kad stoginė yra labai arti garažo, ir į jį patekti galima einant, važiuojant po stogine (2 tomas, 46–48 b. l.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėNuorašas tikras:Teisėjas Egidijus Mockevičius